www.siandien.info

Seimas po svarstymo pritarė naujos redakcijos Geriamojo vandens įstatymo projektui Nr. XIVP-2214(2), kuriuo įgyvendinamos 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės nuostatos. Šios nuostatos į nacionalinę teisę turi būti perkeltos iki 2023 m. sausio 12 d. Įstatyme nustatomi reikalavimai geriamajam vandeniui, kurių laikantis būtų apsaugota žmonių sveikata nuo neigiamo poveikio dėl geriamojo vandens užterštumo, taip pat būtų užtikrinta geriamojo vandens sauga ir kokybė.

Svarstomame projekte reglamentuojami geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo, stebėsenos, išlygų taikymo, valstybinės priežiūros, medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su geriamuoju vandeniu, reikalavimai, su šių reikalavimų vykdymu susijusias valstybės, savivaldybės institucijų, ir geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, regioninių geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, garantinių geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų bei ūkio subjektų, kurie nėra tiekėjai, bet išgauna geriamąjį vandenį  ir naudoja jį vykdydami ūkinę veiklą, funkcijos ir atsakomybė.

Įstatyme įtvirtinami pagrindiniai geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo reikalavimai. Geriamasis vanduo būtų laikomas saugiu, kai atitiktų šias sąlygas: jame nebūtų mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, kurių kiekis ar koncentracija galėtų kelti pavojų žmonių sveikatai; jis atitiktų sveikatos apsaugos ministro nustatytus mikrobiologinius, cheminius ir pastatų vidaus vandentiekių sistemų rizikos vertinimo rodiklius; būtų atliekama geriamojo vandens stebėsena; atliekamas jo rizikos vertinimas ir valdymas; kai jam išgauti, ruošti, laikyti ir tiekti naudojami su juo besiliečiantys medžiagos ir gaminiai atitiktų nustatytus reikalavimus.

Įgyvendinant europinėje direktyvoje (ES) 2020/2184 nustatytus minimaliuosius higienos reikalavimus, taikomus medžiagoms ir gaminiams, kurie liečiasi su geriamuoju vandeniu, siūloma nustatyti, kad medžiagos, kurias numatoma naudoti naujuose arba, jei atliekami remonto ar rekonstrukcijos darbai, esamuose geriamojo vandens gavybos, ruošimo, laikymo ar paskirstymo įrenginiuose ir kurios liečiasi su geriamuoju vandeniu:

1) nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neturi kelti pavojaus žmonių sveikatai;

2) neturi daryti neigiamo poveikio geriamojo vandens spalvai, kvapui ar skoniui;

3) neturi skatinti mikroorganizmų augimo;

4) neturi į geriamąjį vandenį išplauti daugiau teršalų, nei leidžiama pagal geriamojo vandens saugą reglamentuojančius teisės aktus, atsižvelgiant į numatytą medžiagos paskirtį.

Minėtoje direktyvoje yra nustatyti minimalieji reikalavimai, taikomi vandens ruošimo cheminėms medžiagoms ir filtravimo priemonėms (geriamojo vandens ruošimo gaminiams), kurios liečiasi su geriamuoju vandeniu. Atsižvelgiant į tai siūloma nustatyti, kad Lietuvos rinkai tiekiami ir naudojami geriamojo vandens ruošimo gaminiai turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus:

1) nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neturi kelti pavojaus žmonių sveikatai;

2) neturi daryti neigiamo poveikio geriamojo vandens spalvai, kvapui ar skoniui;

3) negali atsitiktinai skatinti mikroorganizmų augimo;

4) negali užteršti geriamojo vandens daugiau nei būtina atsižvelgiant į numatytą paskirtį.

Įstatymo projekte reglamentuojami veiksmai, kurių turi imtis geriamojo vandens tiekėjai ir valstybės institucijos, kai geriamasis vanduo neatitinka teisės aktų reikalavimų ir kelia pavojų žmonių sveikatai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi, kad geriamasis vanduo kelia pavojų žmonių sveikatai, privalo:

1)  per 3 darbo dienas, kai didelė nagrinėjamos medžiagos apimtis – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo aplinkybių paaiškėjimo dienos, apriboti tokio vandens vartojimą ar uždrausti jo tiekimą;

2) apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo apie šį apribojimą ar uždraudimą dienos informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, savivaldybės, kurioje dėl geriamojo vandens rodiklių ribinių verčių viršijimo kyla pavojus žmonių sveikatai, vykdomąją instituciją;

3) nedelsdama, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo dienos, nurodyti tiekėjams imtis taisomųjų veiksmų, būtinų žmonių sveikatai apsaugoti;

4) prižiūrėti, kaip tiekėjai atlieka šiuos veiksmus.

Geriamojo vandens tiekimas būtų draudžiamas, kai:

1) dėl geriamojo vandens vartojimo apribojimo negalima išvengti pavojaus žmonių sveikatai;

2) nėra techninių galimybių geriamojo vandens saugai atkurti;

3) tiekėjas nesiima nurodytų taisomųjų veiksmų, būtinų žmonių sveikatai apsaugoti.

Siekiant išvengti apsinuodijimų nitritais ir nitratais, vartojant individualiai išgautą požeminio vandens įrenginiais geriamąjį vandenį nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui siūloma nustatyti pareigą atlikti nėščiųjų ar kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus maistui individualiai išgaunamo požeminio vandens įrenginiais ir naudojamo geriamojo vandens nitritų ir nitratų kiekių tyrimus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Naujame teisės akte aiškiau išdėstytos savivaldybių vykdomųjų institucijų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigos ir funkcijos, susijusios su sąlygų taikyti išlygas išdavimu ir priežiūra. Nebelieka galimybės teikti prašymą taikyti išlygą trečią kartą, išskyrus atvejais, kai antrą kartą išlyga buvo  taikoma 2021 m. sausio 12 d.

Svarstomo įstatymo nuostatos nebus taikomos natūraliam mineraliniam vandeniui, pripažintam teisės aktų nustatyta tvarka, ir vandeniui, kuris yra vaistas (vaistinis preparatas), kaip jį apibrėžia Farmacijos įstatymas.

Po svarstymo Geriamojo vandens įstatymo projektui pritarė 107 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė keturi parlamentarai.