www.siandien.info

Nuo šiandien saulė tekės ir leisis visa valanda vėliau. Tai reiškia, kad prieš naują darbo savaitę prarasime visą valandą brangaus miego, tačiau jau nuo sekmadienio dienos taps ilgesnėmis ir šviesesnės.

• 

Pirmą kartą įvesti vasaros laiką buvo pasiūlyta dar 1895-aisiais, kai entomologas iš Naujosios Zelandijos George’as Vernonas Hudsonas suprato, kad tai jam padėtų pavasarį renkant įvairius vabzdžius.

Didžiojoje Britanijoje vasaros laikas pirmą kartą buvo įvestas 1916-aisiais. Tuo tarpu Lietuvoje oficialiai vasaros laikas įvestas tik 2003-iais.

Pavasarį laikas viena valanda į priekį tuo pačiu metu persukamas visose Europos valstybėse, išskyrus Islandiją, Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą. Vasaros laikas visuomet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, o atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.

Europos Komisija (EK), reaguodama į kai kurių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių prašymus, buvo paskelbusi viešą konsultaciją ir kvietė ES šalių piliečius užpildyti anketą apie vasaros ir žiemos laiko susitarimus.
Netylant diskusijoms dėl laiko keitimo dukart per metus ES šalyse ir per atviras (EK) konsultacijas sulaukus net 4,6 mln. europiečių nuomonės šiuo klausimu, buvo pasiūlyta atsisakyti sezoninės laiko kaitos nuo 2019 m. balandžio.

Posėdžio metu taip pat siūlyta, kad valstybės savarankiškai pasirinktų, kurį laiką – vasaros ar žiemos – taikyti ateityje.

Dėl galimai skuboto ir netinkamo šio sprendimo poveikio vertinimo posėdžio metu buvo nubalsuota už šio sprendimo atidėjimą iki 2021 metų.

Deja, niekas nepasikeitė ir šiemet, nors kalbėta, kad kiekviena šalis galės dėl to apsispręsti pati. Laikas Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos valstybėse, keičiamas dukart per metus, vykdant neribotai galiojančią direktyvą dėl vasaros laiko. Briuselis kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas.

Pirmą kartą Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 m., panaikintas 2000 m., o nuo 2003 m. sausio 1 d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką.

Kaip ir daugumoje valstybių, jis įvedamas kovo paskutinį sekmadienį, trečią valandą nakties persukant laikrodžio rodykles valandą į priekį, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties atsukant laikrodžio rodykles valandą atgal.

• 

Laikrodžių rodykles valanda į priekį reikia pasukti ankstų sekmadienio. Pirmyn laikrodis oficialiai persukamas 3 val. Šiuo laiku gyvensime septynis mėnesius – iki paskutiniojo spalio sekmadienio. Tuomet vasaros laiką atšauksime ir galėsime pamiegoti valanda ilgiau,

Prisitaikymas prie naujo laiko užtrunka apie porą savaičių, tad juntamas poveikis žmonių sveikatai, psichologinei savijautai. Medikai metai iš metų kartoja, kad tokia sistema gali pakenkti sveikatai, esą tai turi įtakos ir nelaimingų atsitikimų statistikai, padidėja nusikalstamumas, nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius.

Tačiau idėjos šalininkai aiškina, kad šiuo metu galiojanti sistema padeda efektyviau išnaudoti dienos šviesą ir taupo resursus. Prieš laiko persukimą – ir 74 proc. švietimo įstaigų bendruomenių atstovų – vadovų, mokytojų, dėstytojų, mokinių, tėvų, studentų, parodė Švietimo ir mokslo ministerijos 2016 m. balandį atlikta apklausa.

Vasaros laikas – vietinis tam tikro regiono laikas, trunkantis tam tikrą metų periodą ir paprastai besiskiriantis nuo įprastinio (dažniausiai juostinio laiko) viena valanda.

Pirminė šio laiko įvedimo paskirtis – efektyviau išnaudoti dienos šviesą. Vasaros laikas naudojamas ne visose šalyse: kurios šalys naudoja, o kurios ne, galima pažiūrėti straipsnyje laiko juosta.

Pirmą kartą vasaros laiką pasiūlė įvesti 1895 anglų kilmės mokslininkas entomologas Džordžas Hadsonas. Dažnai tokio pasiūlymo pradininko laurai priskiriami Viljamui 1907 parašiusio straipsnį „Dienos šviesos švaistymas“, kuris nepriklausomai nuo Hadsono iš naujo sugalvojo vasaros laiko idėją. Ilgą laiką tokie pasiūlymai nesusilaukė vyriausybių dėmesio.

Pirmą kartą vasaros laikas panaudotas Pirmojo pasaulinio karo metu Vokietijoje (nuo 1916 m. balandžio 30 iki 1916 m. spalio 1 dienos), šiek tiek vėliau panaudotas ir Jungtinėje Karalystėje (1916 m. gegužės 21 iki 1916 m. spalio 1). 1918 metų gegužę vasaros laikas įvestas JAV, tačiau galiojo tik metus.

Per antrąjį pasaulinį karą taupant resursus JAV vėl įvedė vasaros laiką 1942 metais.

EK šiuo metu nagrinėja laiko sukiojimo klausimą, atsižvelgdama į visus turimus duomenis. Europos Komisijos atstovai pabrėžia, kad vasaros ir žiemos laiko suderinimo ES lygmeniu tikslas – išvengti problemų, ypač transporto, logistikos ir energetikos srityse, kurios kiltų laiką sukiojant nekoordinuotai

• 

Visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ anksčiau atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 62 proc. Lietuvos gyventojų norėtų, kad atsisakius kasmetinio laiko sukiojimo šalyje liktų vasaros laikas.

Tokį pasirinkimą labiausiai palaikė vyresni nei 50 metų žmonės, rajonų centrų ar mažesnių miestų gyventojai. Tuo metu žiemos laiko norėjo 26 proc. apklaustųjų. Žiemos laikui santykinai labiau pritaria didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai, gyvenantys šalies vakarų ir rytų regionuose.

Dešimtadaliui apklaustųjų buvo nesvarbu, kokiu laiku gyventi, o 2 proc. į klausimą neatsakė.

Pirmą kartą ES mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980-aisiais ir nuo tada visos ES valstybės du kartus per metus – paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį – persuka laikrodžių rodykles viena valanda.

Parengė Kęstutis DIDŽIULIS