www.siandien.info

Seimas po svarstymo pritarė Geros valios kompensacijos už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų ir Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektui Nr. XIVP-2290(2), kuriuo siekiama reglamentuoti kompensavimo už Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų, tvarką. Šiuo teisės aktu keičiamas Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas.

„Šiek tiek keičiamas modelis, į tam tikrą kompensaciją galės pretenduoti ir fiziniai asmenys, tačiau pats kontrolės mechanizmas ir fondo valdymas išlieka toks pat, koks buvo pirminiame įstatyme. Komitetas darė klausymus, išklausė atstovų tiek Lietuvoje, tiek iš užsienio, kurie pageidavo išsakyti savo nuomonę, ir gruodžio 7 dieną komiteto posėdyje šis projektas buvo apsvarstytas ir buvo pritarta patobulintam Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms“, – pristatydamas komitete patobulintą projektą sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Kompensacija būtų mokama už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą:

1) išlikusį Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą, išskyrus žemę;

2) iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais Lietuvoje gyvenusių žydų tautybės asmenų nekilnojamąjį turtą, išskyrus žemę, į kurį jie ar jų įpėdiniai neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisių vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn dėl Holokausto nelikus šio turto savininkų ar įpėdinių.

Numatomas mokėtinos kompensacijos dydis už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą – per 37 mln. 71  tūkst. eurų; už Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą, taip pat bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn dėl Holokausto nelikus šio turto savininkų ar įpėdinių, – 37 mln. eurų.

Numatoma, kad išmokėta kompensacija galės būti naudojama tik šiems tikslams:

1) Lietuvoje gyvenančių ar Lietuvos Respublikos pilietybę turinčių žydų tautybės asmenų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo ir kitiems Lietuvos žydų bendruomenės puoselėjimo Lietuvoje tikslams;

2) nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems Lietuvos žydams remti. Šiam tikslui skiriama 868 tūkst. 860 eurų suma;

3) fondo nustatyta tvarka fondui pateiktiems Lietuvos žydų ar jų įpėdinių individualiems prašymams dėl kompensacijos už Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą išmokėjimo (toliau – prašymas) tenkinti. Šiam tikslui fondo sprendimu gali būti skiriama ne mažesnė kaip 5 mln., tačiau ne didesnė kaip 10 mln. eurų suma;

4) fondo administravimo išlaidoms, kurių metinė suma negali viršyti 10 procentų metinės kompensacijos dalies, tvirtinamos kiekvienų metų valstybės biudžete.

Lietuvos žydai ar jų įpėdiniai prašymus ir turimus juos pagrindžiančius dokumentus fondui turėtų pateikti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Fondas ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. įvertintų gautų prašymų pagrįstumą ir nustatytų visiems Lietuvos žydams ar jų įpėdiniams vienodą skiriamos kompensacijos dydį.

Už vienam Lietuvos žydui priklausiusius visus neteisėtai nusavintus nekilnojamojo turto objektus fondas bendrai skirtų vieną kompensacijos sumą, kuri nepriklausytų nuo jam priklausiusio nekilnojamojo turto vertės. Konkreti skiriama suma būtų nustatoma fondo sprendimu, įvertinus bendrą visų gautų pagrįstų prašymų apimtį ir skiriamą kompensacijos sumą. Fondo paskirta kompensacijos suma ne vėliau kaip iki 2025 m. liepos 1 d. būtų išmokama Lietuvos žydui ar jo įpėdiniams lygiomis dalimis.

Pagal šį įstatymą perduotas nekilnojamasis turtas turėtų būti naudojamas tik Lietuvoje gyvenančių ar Lietuvos Respublikos pilietybę turinčių žydų tautybės asmenų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo ir kitiems šių asmenų bendruomenės puoselėjimo Lietuvoje tikslams.

Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.

Projektui po svarstymo pritarė 54, prieš balsavo vienas, susilaikė 7 Seimo nariai.