Jūs esate
Pagrindinis > Savaitė > Ūkininkų nevilties šauksmas ir vilniečių padėkos žodžiai kaimui

Ūkininkų nevilties šauksmas ir vilniečių padėkos žodžiai kaimui

Gintautas Kniukšta, ŠIANDIEN apžvalgininkas

Prie Seimo – ūkininkų nevilties šauksmas ir vilniečių padėkos žodžiai kaimui už veltui gautą pieno butelį…

„Ūkininkauju jau 23 metus, bet tokio atsainaus valdžios požiūrio į žemdirbį, ko gero, dar nebuvo.

Ūkyje trys dešimtys karvių, bet tam, kad šeima pragyventų, jau tenka mažinti bandą. Dvi karvės virto dešromis, iš pieno pradėjome gaminti sūrius, ieškome visokiausių būdų, kaip pramisti.

Tokia padėtis susidarė dėl kritusių pieno supirkimo kainų. Jei pernai vasarą dar gaudavome po 0,43 euro už kilogramą, tai dabar jau tik 0,26 euro. O visų gamybos išteklių kainos yra nematytose

aukštumose…

Reikia skubios finansinės paramos, būtina tobulinti ir Pieno įstatymą, kad jis būtų palankesnis pieno gamintojams”.

Gintauto Kniukštos nuotr.

Tai – Sigitos Stančikienės, Kupiškio rajono ūkininkės mintys, kurias ji išsakė savaitraščiui ŠIANDIEN.

Net sunku paaiškinti, kodėl taip kaimo žmonių bijo premjerė I. Šimonytė, ministras K. Navickas. Ūkininkai ne kartą ėjo prie Vyriausybės piketuoti, laukė susitikimo su premjere, bet kas iš to – jokios reakcijos.

Tik kai į Vilnių suvažiavo daugiau kaip tūkstantis protestuotojų, valdžia pradėjo kalbėtis.

Tiesa, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas atėjęs į mitingą buvo išdidus, vaikščiojo pasipūtęs kaip povas, vis kartojo, kad daugiau kaip 8 milijonų žemdirbiai negaus.

Bandau įsivaizduoti, kokia būtų ūkininkų reakcija, jeigu taip būtų kalbėję žemės ūkio ministrai šviesios atminties Vytautas Einoris ar Jeronimas Kraujelis…

Dabar gi ūkininkai net ir Dievo prašo apginti juos nuo tokios Žemės ūkio ministerijos vadovybės, net sąmokslo teorijas kuria, kad Kęstutis Navickas, Donatas Dudutis, sėkmingai naikinę miškų urėdijas, išvarę tūkstančius žmonių iš darbo, šiandien turi kitą tikslą, kurį iškėlė jų globėjai – sunaikinti Lietuvos žemės ūkį ir atverti mūsų šalies rinkas kitų valstybių ūkininkams.

Kitas dalykas, kad dabar visi sutaria, jog reaguoti į susidariusią krizinę situaciją pieno ūkiuose reikėjo anksčiau.

Prireikė daug Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pastangų, kad ledai pajudėtų, tačiau ta 8 milijonų parama, skiriama už laikomas karves, reikalų iš esmės neišsprendžia.

Pinigų valstybė turi, užtenka prisiminti, kokios sumos buvo švaistomos į kairę ir į dešinę pandemijos metu, o ir Konstitucijos 46 straipsnis įpareigoja valstybę reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

Neabejoju, kad vokietis ar prancūzas ūkininkas, išgirdęs dėl ko šiandien kovoja Lietuvos ūkininkas, garsiai kikena į delną. Jų valdžia taip niekada nesielgtų, nes iš kartos į kartą politikai perduoda priesaiką ginti kaimą, nes jis – tautos kultūros, tradicijų lopšys.

Lietuvoje viskas kitaip. Pastarąjį dešimtmetį visi politikai prieš Seimo rinkimus kalba, kad suvienodins ES išmokas žemdirbiams, pastatys perdirbėjus į savo vietą, o ūkininkai už produkciją gaus padorią kainą, deja, atėję į valdžią greitai nuleidžia rankas ir tampa bejėgiais kalbėtojais. Kodėl?

Na, matyt, ir dėl to, kad pieno perdirbamąją pramonę Lietuvoje šiandien valdo kelios šeimos, o jų rūstybės kažkodėl bijo visos Vyriausybės.

Prisimenu vieną susitikimą, kuriame tuometinė finansų ministrė Dalia Grybauskaitė siūlėsi iš valstybės iždo pervesti milijoną litų apyvartinėms lėšoms vienai garsiai pieno perdirbimo įmonei. Jos atstovės atsakas į tai buvo pritrenkiantis: „Susikišk, Dalia, tą milijoną žinai kur…“

Vadinasi, ūkininkams reikia toliau vienytis, pasikeičiant budėti prie Seimo, Vyriausybės, prezidentūros. Tik taip išsaugosime darbo vietas, mūsų tėvų, mūsų protėvių tradicijas.

Liūdna, kad šiandien nuvaryti žmones nuo žemės, nuo miško siekia net aukščiausieji mūsų šalies vedliai.

Užtenka prisiminti, kaip G. Nausėda priešinosi Seimo siekiui priimti įstatymą, kuris apribotų miškų pardavimą užsienio kompanijoms.

Šalies vadovas – ekonomistas, tad kodėl nesiūlo iš pabrangusių maisto produktų surenkamą PVM perviršį skirti paramai ūkiams?

Šis perviršis praėjusiais metais sudarė daugiau nei milijardą eurų, kodėl jis neragina Vyriausybės gerinti lengvatinių kreditų sąlygas ūkininkams, priimti PVM lengvatas svarbiausiems maisto produktams?

Prezidentas savo kadenciją baigia kitais metais, tačiau iki šiol neturi patarėjo žemės ūkio klausimams… O Lietuvos kaime, norime mes to ar ne, iki šiol gyvena trečdalis šalies žmonių…

Parašykite komentarą

Top