www.siandien.info

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko konkursą laimėjo buvęs jos vadovas Audrius Valotka, patvirtino Kultūros ministerija.

Nuo 1990-ųjų veikianti Valstybinė kalbos inspekcija prižiūri, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus. Ji taip pat konsultuoja piliečius, valstybės ir savivaldybių institucijas bei verslo įmones kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais, atlieka prevencinį darbą informuojant, šviečiant visuomenę.

„Kultūros ministerijos kartu su Viešojo valdymo agentūra organizuotą konkursą eiti Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko pareigas laimėjo humanitarinių mokslų (filologijos) daktaras, Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Audrius Valotka, kuris šias pareigas ėjo 2020–2024 metais.

Šią kandidatūrą po vertinamojo pokalbio, kuriame dalyvavo ir šioje srityje dirbantys Kultūros ministerijos valstybės tarnautojai, ministras Šarūnas Birutis pasirinko iš dviejų baigiamajame konkurso etape dalyvavusių pretendentų – tokia procedūra numatyta teisės aktuose”, – pranešė Kultūros ministerija.

Iš viso konkurse buvo pateikta 10 prašymų, iš kurių reikalavimus finaliniame etape atitiko keturi pretendentai, tačiau vienas prašymą dalyvauti konkurse atsiėmė.

„Tai nebuvo lengvas pasirinkimas, nes vertinamajame pokalbyje dalyvavę abu kandidatai buvo išties stiprūs, verti šios pozicijos. Sprendimas priimtas įsiklausius į šią sritį kuruojančių valstybės tarnautojų argumentus, kuriais jie atkreipė dėmesį į pasirinkto kandidato patirtį ir išdėstytą strategiją, taip pat kompetenciją viešojo administravimo srityje bei būtiną darbų tęstinumą. Šios įžvalgos renkantis kandidatą buvo reikšmingos, nes mūsų visų tikslas yra puoselėti valstybinę kalbą – mūsų esminį pilietinės visuomenės turtą ir vienijančią vertybę – ir tai daryti pačiu geriausiu būdu“, – sako ministras Š. Birutis.

Kaip numatyta teisės aktuose, vadovo konkursą laimėjęs asmuo į pareigas bus paskirtas atlikus privalomą patikrinimą ir kitas administracines procedūras.

VKI viršininko kadencijos trukmė – penkeri metai. Šiuo metu inspekcijai laikinai vadovauja VKI viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.

Pirmasis konkursas į minėtas pareigas paskelbtas 2024 metų liepos pradžioje, tuometis kultūros ministras Simonas Kairys atmetė A. Valotkos kandidatūrą vadovauti įstaigai dar vienai penkerių metų kadencijai. Ji baigėsi šių metų sausį.

Kalbos inspekcijos vadovas yra ne kartą sulaukęs S. Kairio kritikos dėl savo viešų pasisakymų ir raginimo trauktis iš pareigų. A. Valotkai taip pat skirtos dvi pastabos. Viena – už tai, kad dalyvaudamas konferencijoje REDA pareiškė, jog pavežėjai Lietuvoje kalba „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. A. Valotka vėliau teigė norėjęs pasakyti „tiurkų“, tačiau netinkamai ištarė šį žodį.

Kita – už tai, kad LRT radijo laidoje Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba jis palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.

„OFICIALU!

Štai ir oficialus pranešimas. Dar reikia sulaukti antikorupcinio ir panašaus tikrinimo rezultatų, bet esu nusiteikęs optimistiškai.

O tada – atgal į M. K. Paco gatvę! Pasiilgau visų Inspekcijos darbuotojų, jų atsidavimo, profesionalumo ir ryžto skirti jėgas ir širdį gimtosios kalbos labui. Ypatingai dėkoju Donatui Smalinskui, pusę metų tempusiam šį vežimą už du.

Kultūros ministerijai viešai paskelbus apie mano sugrįžimą į Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pareigas, pridursiu, kad vertinu tai kaip kokybiškai naują savo veiklos etapą.

Kol vyksta formalios procedūros, manau, tinkamas metas užbaigti bet kokias besitęsiančias diskusijas dėl mano ankstesnių pasisakymų, dėl kurių apgailestauju ir ateityje kalbėdamas apie kalbos dalykus atkreipsiu į tai dėmesį.

Lietuvių kalba vienija visus piliečius, suteikdama švietimo, studijų, prieigos prie socialinių išteklių ir karjeros galimybes nepriklausomai nuo kilmės ar gimtosios kalbos. Tokia ir yra didžioji valstybinės kalbos paskirtis.

Lietuvos kalbos politika, laimė, nėra asimiliacinė. Ji nesikiša į Bažnyčios, šeimos ir tautinių bendrijų reikalus, bet tuo pačiu skatina tautines mažumas gerbti ir tausoti lietuvių kalbą, klestinčią vienintelėje ir nepakeičiamoje gimtinėje – Lietuvoje. Istorija moko: praradę savo kalbą čia prarastume ją visur.

Turime taip tvarkytis, kad lietuvių kalba nebūtų priešinama su kitomis mūsų valstybėje gyvuojančiomis kalbomis, kad būtų išlaikytas verslo interesų ir kalbos saugojimo balansas. Tai nėra lengva ir pigu, tačiau visų vertybių saugojimas ir puoselėjimas turi savo kainą.

Pastarieji penkeri darbo Inspekcijoje metai buvo kupini prasmingos veiklos su kartais pasitaikančiomis karčiomis pamokomis. Ką gi, kas nedirba, tas neklysta! Svarbu suvokti, kad protingas kompromisas gali būti naudingesnis už aštrią pergalę ir judėti į priekį, nes darbų laukia nemažai.

Kalbos inspekcija ir toliau tęs misiją saugoti valstybinės kalbos statusą ir ginti Lietuvos piliečių kalbines teises. Tai darysime tiek principingai laikydamiesi Valstybinės kalbos įstatymo, tiek ir protingai atsižvelgdami į kiekvieną konkretų atvejį. Stengsimės nebūti smulkmeniški, bet tikrai reikalausime pagarbos mūsų kalbai. Sutilpsime joje visi – sėkmės mums visiems!”, – rašo socialiniame tinkle „Facebook” Audrius Valotka.