www.siandien.info

„Šiandien Antikorupcijos komisijos posėdyje valdančiųjų daugumos balsais buvo priimtas sprendimas neteikti jokių komisijos pasiūlymų dėl Baudžiamojo kodekso pataisų (projekto Nr. XVP-106(2)), kurios dekriminalizuoja piktnaudžiavimą. 

Priiminėjant minėtą Baudžiamojo kodekso pataisą yra ignoruojama su pareigūnų ar politikų piktnaudžiavimu kovojančių institucijų pozicija, kitų šalių patirtis. Priėmus šį įstatymą ne tik bus nutrauktos „čekutininkų“ bylos, bet greičiausiai nuo atsakomybės bus atleisti kaltinamieji kitose piktnaudžiavimo bylose. Tai turės itin neigiamas pasekmes, paveiks antikorupcinius veiksmus ir yra atsitraukimas nuo kovos su korupcija“, – teigia Antikorupcijos komisijos pirmininkas Arvydas Anušauskas. 

Komisijos posėdyje, svarstant Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis naikinama atsakomybė už piktnaudžiavimą, kai nepadaryta 20 tūkst. eurų siekianti turtinė žala, institucijos pateikė nuomones dėl tokio reglamentavimo pasekmių.

 „Iš tikrųjų Teisingumo ministerija, atsižvelgdama į aiškinamajame rašte pateikiamus inicijuojamo Baudžiamojo įstatymo pokyčių argumentus, pritarė Baudžiamojo kodekso projekto tikslui užtikrinti aiškesnį bei proporcingesnį Baudžiamojo įstatymo taikymą, sumažinti riziką formuotis nenuosekliai bei prieštaringai teismų praktikai bei įgyvendinti Baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės principo – ultima ratio, turinio reikalavimus.

Taip pat iš Teisingumo ministerijos pusės yra pritartina birželio 16 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintam, atsižvelgiant į pateiktas pastabas, Baudžiamojo kodekso 228, 229 ir 230 straipsnių pakeitimo projektui. Tokie pokyčiai, mūsų manymu, suponuotų subalansuotą, pagrįstą ir aiškiai reglamentuotą baudžiamąją politiką.

Taip pat, mūsų vertinimu, ji atitinka baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės – ultima ratio principą ir galiausiai bendrą Baudžiamajame kodekse naudojamą turtinės žalos ir kitų panašių verčių skaitinį dydžių modelį“, – siūlomas pataisas komentavo Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius pateikė STT nuomonę, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto užregistruotas patobulintas projektas reikšmingai skiriasi nuo pirminio projekto savo pasekmių aspektu, galimų pasekmių aspektu.Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, patobulintas projektas, jeigu jis būtų priimtas ir įsigaliotų, išbalansuotų baudžiamosios atsakomybės sistemą ir taip pat dekriminalizuotų reikšmingą dalį nusikalstamų veikų valstybės tarnybai, viešiesiems interesams.

Visų pirma būtų dekriminalizuotas piktnaudžiavimas, kai daroma didelė neturtinė žala arba turtinė žala iki 20 tūkst. eurų.

Iš esmės, kalbant apie pasekmes, savo turiniu patobulintas projektas, jei jis būtų priimtas ir įsigaliotų, tarnybos nuomone, paveiktų visų pirma vadinamąsias čekiukų bylas, kuriose atliekami ikiteisminiai tyrimai. De facto realybėje tai reikštų, kad reikšminga dalis tokių tyrimų būtų nutraukta, labai tikėtina, dėl to, kad veikos būtų dekriminalizuotos įstatymu.

Numatomas reguliavimas taip pat, galėtų turėti įtakos jau pasibaigusioms, tačiau dar pilnai neįvykdytoms byloms, kadangi atsakomybę lengvinančios ar sankcijas lengvinančios projekto nuostatos galiotų atgal. Tai galėtų paveikti tokius teismų nuosprendžius, kurie jau yra įsigalioję, tačiau nebaigti vykdyti. Kaip pavyzdys, tarp subjektų, kurie galėtų inicijuoti tokių nuosprendžių peržiūrą, būtų buvęs Seimo narys, buvęs meras, teisėjas, prokuroras, advokatas ir pan. 

Iš esmės dekriminalizavus nusikalstamas veikas, iš dalies dekriminalizavus piktnaudžiavimą, kai padaroma neturtinė žala, valstybės tarnautojai, politikai, pareigūnai, kuriems keliami aukštesni skaidrumo, reputacijos, atskaitomybės reikalavimai ir kurie pagal savo funkcijų pobūdį turi valdingus įgaliojimus, atsakytų tik bendra tvarka.

Pavyzdžiui, pareigūnas, turintis valdingus įgaliojimus ir smurtavęs prieš asmenį, vykdydamas tarnybines pareigas, tikėtina, atsakytų ateityje tik už fizinio skausmo sukėlimą, sveikatos sutrikdymą, nes piktnaudžiavimo sudėties nebebūtų. Pareigūnas, tikėtina, kaip pavyzdys, bendrininkavęs praleidžiant kontrabandą per valstybės sieną, galimai atsakytų tik kaip kontrabandos padėjėjas, tačiau piktnaudžiavimas neįrodžius turtinės žalos būtų neįmanomas.

Pareigūnas, paskleidęs itin jautrius duomenis apie asmens privatų gyvenimą, kuriuos jis sužinojo vykdydamas tarnybines pareigas, tikėtina, įsigaliojus tokiam įstatymui atsakytų tik už privačių duomenų atskleidimą, tačiau ne už piktnaudžiavimą, nes tokiu atveju būtų sukelta neturtinė žala, kurią iš esmės siūloma dekriminalizuoti. 

Kitas momentas, kalbant apie subalansavimą, vėlgi nekvestionuojant, kad sudėtys yra skirtingos, tačiau jis yra diskusinis, STT nuomone, nes šiuo atveju iki 20 tūkst. turtinė žala piktnaudžiavimo atveju būtų dekriminalizuota. O kai kalbame apie gana socialiai pažeidžiamas grupes – paprastus piliečius, tai vagystės atveju užtenka kelių šimtų eurų, kad asmuo būtų nuteistas už vagystę. Jeigu tai kartotųsi aibę kartų, mes, matyt, galėtume kalbėti netgi apie recidyvą. 

Kalbant apie reglamentavimo iniciatyvas tarptautiniu lygmeniu, šiuo metu Europos Sąjungos Taryboje, Parlamente intensyviai svarstomas naujausias Europos Sąjungos kovos su korupcija teisės aktų projektas, vadinamasis antrosios direktyvos projektas, kuriuo, be kita ko, Europos Komisija pasiūlė visoms valstybėms narėms kriminalizuoti piktnaudžiavimą funkcijomis.

Šiuo atveju, nors pasiūlymas nėra priimtas, šiuo atveju vyksta trilogo derybos, tačiau mes su tokiu projektu judame iš esmės priešinga kryptimi, nei yra iniciatyvos Europos Sąjungos mastu diskutuojamos.  

„Iš esmės, mūsų vertinimas toks, kad pasekmių aspektu projektas, tarnybos nuomone, neigiamai paveiktų antikorupcinę sistemą Lietuvoje, akivaizdžiai neigiamai paveiktų viešojo sektoriaus skaidrumą ir būtų reikšmingas žingsnis atgal kovoje su korupcija. “, – sakė E. Radzevičius.

„Palaikyčiau Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovo išsakytą poziciją apie tarptautinius įsipareigojimus. Galbūt netgi galėčiau pacituoti Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją 19 straipsnį, kad kiekviena valstybė, šios konvencijos šalis, svarsto galimybę priimti reikiamus teisės aktus ir imtis kitų būtinų priemonių, kad baudžiamuoju nusikaltimu būtų laikomas tyčinis piktnaudžiavimas pareigomis ar tarnybine padėtimi ir taip toliau“,  – savo nuomonę išsakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Martynas Jovaiša.

Akcentuota, kad šiuo atveju konvencija neišskiria turtinės ar neturtinės žalos. Matyt, tai yra teisingas požiūris, nes, tam tikrais atvejais vis dėlto neturtinė žala, vertinant kaip pasekmes, tikrai gali būti labiau pažeidžianti tam tikrus interesus nei turtinė žala, kuri dažnai gali būti kompensuota, ko turbūt nelabai pasakysi apie neturtinę žalą. 

„Dėl ultima ratio principo <…> jeigu norėtume daryti intervenciją į Baudžiamąjį kodeksą ir žiūrėti, ar nėra tenai tam tikrų veikų, kurios galbūt nėra tiek pavojingos, kad reikėtų už jas taikyti baudžiamąją atsakomybę. Matyt, tą reikėtų daryti kompleksiškai peržiūrint visą Baudžiamąjį kodeksą, nes, tokį retorinį klausimą užduosiu: kas vis dėlto yra pavojingesnė veika, ar piktnaudžiavimas pareigomis, sukėlęs didelę neturtinę žalą, ar, sakykime, 200 turto vertės vagystė?“ – tęsė M. Jovaiša.

„Dėl komisijos pirmininko klausimo dėl galimų pasekmių jau pasibaigusiose bylose <…> bylos, esančios eigoje ar, kurios išnagrinėtos pirmoje ir apeliacinėje instancijoje, tikrai dar būtų galimybė, įsigaliojus tokioms pataisoms, nuosprendžius, kuriais asmenys pripažinti kaltais, pagal 228 straipsnį dėl didelės neturtinės žalos padarymo, panaikinti atitinkama tvarka. Visą suformuluotą Generalinės prokuratūros poziciją vadovy­bė planuoja pateikti Seimui artimiausiu metu“, – informavo Generalinės prokuratūros atstovas.

„Pirminis projektas buvo visiškai kitoks. <…> kaip matome, svarstymo stadijoje tas projektas apsiverčia ir, užuot išplėtę piktnaudžiavimo nusikaltimo galimybę taikyti tą praktikoje, matome dabar tokį projektą, kuriuo tai būtų susiaurinta gana stipriai. Todėl mes manome, kad  galbūt netgi beveik kaip ir naujas projektas, dėl kurio gal ir būtų racionalu pasisakyti suinteresuotoms institucijoms“, – teigė M. Jovaiša.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuomone, asmeniui gresianti atsakomybė už galbūt padarytą nusikalstamą veiką yra laikoma jo privačiu interesu ir todėl jis turėtų nusišalinti nuo tarnybinių pareigų vykdymo, jeigu jos būtų tiesiogiai susijusios su šiuo jo interesu. Pažymėtina, kad asmuo yra suinteresuotas, jog tokia atsakomybė jam išvis nebūtų taikoma arba, jeigu jos negalima išvengti, kad ji būtų kuo švelnesnė.

Atkreiptinas dėmesys, kad pasekmės už padarytą nusikalstamą veiką siejamos ne tik su konkrečia Baudžiamajame kodekse nustatyta atsakomybe (pavyzdžiui, laisvės atėmimas ar apribojimas, bauda, viešųjų teisių atėmimas ir kt.), bet ir iš to asmeniui kylančia žala reputacijai.

Seimo nariai, kurių atžvilgiu tyrimai dėl galbūt neteisėtai naudotų savivaldos lėšų yra atliekami arba jau atlikti, turėtų nusišalinti nuo tarnybinių pareigų, susijusių su įstatymo projektu, vykdymo. 

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga nedalyvauti sprendžiant su privačiais interesais susijusius tarnybinius klausimus, neturėtų būti suprantama pernelyg siaurai, t. y. tik kaip dalyvavimas galutinio sprendimo priėmime remiantis konkrečią sritį reguliuojančiu detaliu reglamentavimu.

„Todėl, komisijos nuomone, Seimo nariai, kurių atžvilgiu šiuo metu atliekamų (ar jau atliktų) tyrimų metu vertinama (ar jau įvertinta) veika yra susijusi su įstatymo projekte nurodomomis veikomis, už kurių padarymą siūloma švelninti atsakomybę, turėtų nedalyvauti ne tik svarstant ir balsuojant dėl šio įstatymo projekto, bet ir nevykdyti jokių kitų su įstatymo projektu susijusių tarnybinių pareigų, t. y. jį pasirašyti, registruoti ar teikti.

Šių Seimo narių dalyvavimas procedūrose, kurios turi būti atliktos siekiant priimti įstatymo projektu siūlomas pataisas, gali sukelti abejonių, kad yra veikiama ne viešo, bet privataus intereso naudai.

Komisija prašys Seimo Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti galimą interesų konfliktą Seimo narių, inicijavusių ir Seimui pateikusių Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projektą”, – pažymėjo komisijos pirmininkas.