www.siandien.info;LRT

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad naujoji Vyriausybė susiformavo ministerijai „labai karštu“ metu. Pasak politiko, pagal numatytą Vyriausybės programą neplanuojama svarstyti naujų nekilnojamojo turto mokesčio variantų.

„Dienos temoje“ – finansų ministras K. Vaitiekūnas.

– Didžiausiu iššūkiu biudžete jūs įvardijate gynybos poreikių finansavimą. Kiek tiksliai mes dabar skirsime gynybai? Buvo žadėta 5–6 proc. BVP.

– Aš nenorėčiau skubėti ir užbėgti už akių, bet esmė, kad jeigu mūsų Vyriausybės programoje yra parašyta ne mažiau kaip 5 proc., tai 5 proc. tikrai bus skiriami. Ar kiek daugiau nei 5 proc., turbūt jau bus matyti, kai bus parengtas biudžeto projektas.

– Jūs dar nežinote ar nenorite pasakyti?

– Aš nenoriu tiesiog skubėti, nes, žinote, paskutiniai štrichai atliekami, tai aš pasakysiu, paskui suklysiu sakydamas po kablelio kažkurį skaičių ir vėliau sakys, kad ne taip pasakė finansų ministras.

– Apskritai, jeigu žiūrėtume į darbotvarkę, kiek laiko buvo skirta biudžeto klausimui Vyriausybėje?

– Na, mes Vyriausybės formatu esame jau turėję su visais ministrais tokį kaip pokalbį, su kai kuriais ministrais dar spėjome surengti ir tokius dvišalius pokalbius. Nežinau, čia sunku būtų susumuoti. Na, žinoma, kad neabejotinai šiais metais šitas biudžeto etapas vyksta greičiau negu įprastai, nes Vyriausybė susiformavo Finansų ministerijai labai karštu metu.

– Gerai, bet jeigu kalbame apie gynybą, tai aš suprantu, kad bus laikomasi tos žemesnės kartelės, 5 proc., šiek tiek virš 5 proc. Kodėl jūs nesiekiate maksimumo? Kodėl pasirinkta mažiausia žadėta riba?

– Žiūrėkite, mes, visų pirma, vykdome Vyriausybės programą, kurioje parašyta ne mažiau kaip 5 proc. Antras dalykas yra tas, kad dažnai kalbėdami apie procentą mes pamirštame, kad po tuo procentu yra konkretus poreikis.

Be abejo, konkretus poreikis yra tas pagrindinis kelrodis, į ką turime orientuotis. Jį formuoja Valstybės gynimo taryba, Krašto apsaugos ministerija, be abejo, visi atsižvelgia į finansines galimybes. Tai nereiktų vien tik į tą procentą [visko] suvesti.

– Jūs sakote, kad bus tiek pinigų, koks bus poreikis. Tai mes dabar neturime poreikio iki 6 proc. kilti, dėl to bus 5 proc.?

– Ne, mes turime poreikį, jis yra išdėstytas, tiesiog kiek tai sudarys, nes pirkimai irgi vyks ateity, bus matyti galutiniame variante.

– Tai, žodžiu, kiek reikės, tiek ir bus? Toks kažkoks požiūris turėtų būti, kiek prašo šiuo metu?

– Jeigu paprašys 20 proc., tai turbūt nepatempsime. Turime žiūrėti ne mažiau kaip 5 proc. Buvo išsakytas poreikis žiemą, atsiranda kažkokių naujų poreikių, galbūt seni šiek tiek keičiasi. Na, tai vyksta toks derinimas, ir manau, kad rasime geriausią visoms pusėms kompromisą, atitiksime tą realų poreikį.

– Jau šią savaitę mes žinosime galutinį tą skaičių, nes ketvirtadienį Vyriausybės posėdyje [bus pristatytas] biudžetas, paskutinė diena. Ir jis iš karto keliauja į Seimą.

– Taip.

– Ne per mažai laiko buvo biudžetui?

– Norėtume turėti daugiau kitą kartą.

– Gerai, gynybai tenka kiek daugiau nei 4 proc. BVP. Jeigu mes sieksime 5 proc., sakykime, ta riba yra 5 proc., kiek čia dar pinigine išraiška reikėtų pinigų?

– Jeigu mūsų bendrasis vidaus produktas yra apie 85 milijardai [eurų], tai 1 proc. yra apie 850 milijonų.

– 250 milijonų padengs įvesti mokestiniai pakeitimai, kur kiti pinigai?

– Apie 300 milijonų padengs įvesti mokestiniai pakeitimai.

– Tai 300 milijonų dabar planuojama?

– Man atrodo, pirmais metais, 2026 m., surinksime apie 300 milijonų.

– Yra 50 milijonų geriau, negu buvo planuota anksčiau?

– Ne, aš bijau suklysti, bet man atrodo, kad apie 300 visą laiką buvo planuota. O kita, be abejo, yra ir skolinimasis, ir ekonomikos augimas.

– Tai 500 milijonų iš kur?

– Augimas iš kur 500 milijonų?

– Jeigu reikia 800 milijonų iki 5 proc., 300 mln. nuo mokestinių pakeitimų, 500 milijonų iš kur?

– Tai va čia ir yra tie didieji iššūkiai, kad reikia tuos pinigus surasti. Aišku, mūsų ekonomika plečiasi, auga, yra mokestiniai pakeitimai, yra galbūt ir avansiniai pirkimai.

– Šią dieną jūs nežinote, iš kur gausime tuos 500 milijonų?

– Mes gausime juos.

– Jūs esate labai tuo tikras. Jeigu nežinote, kodėl jūs toks tikras?

– Na, tiesiog aš mačiau tą draftą, kurį turime prieš akis.

– Gerai, kiek skolinsimės?

– Apskritai kiek mūsų skola?

– Gynybai kiek skolinsimės?

– Na, gali būti, kad gynybai bus numatytas papildomas skolinimosi limitas, bet irgi dar anksti šnekėti.

– Jei dar nenumatyta, bus numatyta vėliau?

– Gali būti, dar irgi nenoriu prisišnekėti, kol nėra galutinio varianto, bet gali būti, kad dar bus ir skolintos lėšos.

– Mūsų skola yra viena mažiausių Europos Sąjungoje ir siekia kiek daugiau nei 30 milijardų eurų. Tai yra kiek? Maždaug 40 proc. BVP?

– Apie 40 proc.

– Apie 40 proc. BVP. Iki metų pabaigos kažkiek pakils, bus gal 42–43 proc., bet iš esmės tai yra nedidelė skola, nes euro zonos šalių skolos vidurkis yra 94 proc. BVP. Mes galime sau leisti daugiau skolintis.

– Galime skolintis, galime sau leisti, bet reikia nepamiršti, kad mes vis dėlto esame maža, atvira ekonomika. Finansų ministerija yra atlikusi tokį tyrimą, kokia skola būtų tvari. Taip, mes kol kas turime tą skolą, kuri yra tvari, bet kuo aukščiau mes lipame net ir nepasiekę Mastrichto kriterijaus 60 proc. nuo BVP, mūsų skolos tvarumas mažėja.

Ką tai reiškia? Esant kažkokiam išoriniam arba vidiniam ekonomikos sukrėtimui, tą skolą tvarkyti gali tapti šiek tiek sunkiau.

– Lietuva vis dar neišnaudoja turto mokesčio, mes surenkame vidutiniškai 3 kartus mažiau turto mokesčio negu Europos Sąjungos vidurkis, t. y. 0,3 proc. BVP. Mes būsime priversti vėl grįžti prie nekilnojamojo turto mokesčio ar ne?

– Ne, prie nekilnojamojo turto mokesčio šita Vyriausybė grįžti neplanuoja, bet jūsų pastebėjimas išties yra labai geras ir iš tiesų labai taiklus. Turto mokesčiai turi tikrai nemažai privalumų ir Lietuva iš turto mokesčių surenka tiktai 0,3 proc. nuo BVP, kai vidurkis, kaip ir jūs minėjote, yra apie 1 proc. arba 0,9 proc. Tai iš tiesų čia erdvės yra, bet <…> kaip matėte su bandymu įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, buvo gana sunku visuomenei paaiškinti, kodėl jie nuo savo turto turi tą mokėti. Tai čia yra taip pat iššūkis.

– Ar svarstytumėte, ar žadėtumėte svarstyti kitus turto mokesčius dar šioje Vyriausybėje?

– Ne, kadangi mes esam įsirašę į programą, kad vis dėlto nauji mokesčiai nebus įvedami, tai apie tai ir nesvarstome.

– Pensijos kitąmet vidutiniškai didės po 80 eurų. Opozicija sako, kad tai neatskleidžia valdžios pažadų didinti jas apie 150 eurų, kaip buvo kalbėta anksčiau. Šis pakėlimas, pasak opozicijos, bus toks pat kaip ir prieš tai buvusius ketverius metus. Taigi jokio proveržio nėra, kaip buvo žadėta?

– 12 proc. auga pensijos. Aš manau, kad tai yra labai spartus pensijų augimas, kaip ir minimalaus atlyginimo labai spartus augimas.

Ar tai yra proveržis? Na, mes susiduriame ne tik su socialinės atskirties iššūkiu, susiduriame ir su geopolitiniu iššūkiu, su gynybos iššūkiu. Tai aš manau, kad išlaikyti tokį spartų pensijų augimą yra tikrai didelis pasiekimas.

– Verslo bendruomenė per susitikimą su Seimo pirmininku kėlė problemą, kad dėl griežtos Finansų ministerijos politikos iki 800 milijonų Bendrijos paramos per pastarąjį laikotarpį buvo grąžinta Europos Sąjungai. Tos lėšos buvo dengiamos iš biudžeto, pavyzdžiui, nuo neįgaliųjų darbo vietų subsidijų iki e. sveikatos. Ar jums žinomi šie skaičiai?

– Tiesą sakant, nesu labai įsigilinęs. Iš tiesų dabar pradėjome dirbti, pagrindinis prioritetas yra biudžetas.

Kai šiek tiek su biudžetu užsifiksuosime tam tikrus kuoliukus, [juos] įsikalsime, atiduosime biudžetą į Seimą, bus galima labiau įsigilinti į šitas temas, kur galėtume padidinti lėšų panaudojimo efektyvumą, geresnį projektų įgyvendinimą ir panašiai.

– Gerai, tada paprasčiau. Ar Europos Sąjungos paramos įsisavinimo procesas Lietuvoje ne per daug biurokratizuotas, jūsų manymu?

– Aš manau, kad yra erdvės pasitempti.

– Pasitempti kaip?

– Pasitempti taip, kad <…>, neprarandant tų lėšų panaudojimo kontrolės, galima būtų supaprastinti procedūras.

– Būtumėte linkę mažiau kontrolės naudoti įsisavinant Europos Sąjungos paramą?

– Efektyvesnę kontrolę.

– Nes jeigu kalbėtumėme apie RRF (angl. Recovery and Resilience Facility, „Naujos kartos Lietuva“ plano – LRT.lt), popandeminę paramą, paprasčiau tariant, ji yra beveik 4 milijardai, Lietuva šiuo metu yra gavusi 1,8 milijardo eurų – mažiau nei pusę visos numatytos europinės paramos. Nesugebame įsisavinti?

– Taip, iš tikrųjų RRF kelia tam tikrų iššūkių. Tais rodikliais, kuriuos turi pasiekti, pagrįstas investicijų davimas, o ne pagal išlaidas, todėl taip, išties tai yra iššūkis. Bet mes jį įveiksime.

– Dar prie verslo skundų – jie skundžiasi per didele reguliavimo našta. Buvo Saulėlydžio, Saulėtekio komisijos, šita Vyriausybė turi Perteklinių reikalavimų verslui šalinimo komisiją. Tačiau reguliavimo našta didelė. Ne per didelė?

– Per didelė.

– Ką darysite?

– Tęsiame darbus, ką pradėjo 19-oji Vyriausybė. Iš tikrųjų buvo neblogas formatas, kai buvo komisija, kuriai vadovaujama aukščiausiu lygiu, tai vadovavo ministras pirmininkas. Aš tikiuosi, šita praktika gali pasikeisti šiek tiek, gal, [pavyzdžiui], kas vadovauja. Bet pats dėmesys šiai problemai tikrai išliks, aš manau.

– Į kurią pusę reikėtų judėti, jūsų manymu?

– Na, be abejo, tiesiog supaprastinti reguliavimą, galbūt kai kuriose vietose galima atsisakyt kažko.

– Galėtumėte pateikti pavyzdį?

– Na, tai turbūt tas iš praktikos pavyzdys, kuris praeitoje komisijoje buvo. Aš bijau dabar labai netiksliai nupasakoti, bet tai buvo tiesiog gamintojas, gaminantis puspriekabes. Jo sertifikavimo procesas buvo gana keblus, lėtas.

Šitos komisijos tai buvo pakeista, bet tai labai taškinis pavyzdys. Reiktų, kad tokia komisija pereitų nuo tokio taškinio sprendimo būdo, kur į vieną kažkokį konkretų [objektą] nukreipta, į tokį platesnį, kur tiesiog keiti kažkokius algoritmus ir tada paliečia ne vieną įmonę, bet visą sektorių.

– Suprantu, principas toks, jog vis tiek jūs palaikote, kad reguliavimas verslui yra per didelis ir jis turėtų būti mažesnis, dirbsite ta linkme. Finansų ministerija šiandien pasiūlė Vyriausybei riboti vilkikuose iš trečiųjų šalių įvežamą kurą. Kokie kuro kiekiai patenka į mūsų rinką ir kokia nauda iš šio ribojimo, jeigu jis bus įvestas?

– Aš dabar tikslių kiekių neatsimenu iš tikrųjų, dabar šią temą galbūt iškomunikavome į viešumą, bet jau seniai buvo tos šnekos. Dar vasarą mes turėjome tą šešėlinės komisijos posėdį, kuriame šita problema buvo iškelta, pasisakė daug pusių, kurios yra įtrauktos į tokių sprendimų priėmimą: muitinė, Valstybinė mokesčių inspekcija, ministerijos.

Radome sprendimą, kuris labai panašus į tą, kurį taiko mūsų kaimynai latviai ir lenkai, kai yra ribojamas sunkvežimių bakuose įvežamo kuro kiekis. Kodėl tai nebuvo padaryta anksčiau? Na, ten yra tokių niuansų, kad yra sutartys su tomis valstybėmis ir čia lyg ir tokia [situacija], ar mes čia atitinkame tą sutartį. Bet dabar iš mūsų ministerijos tas išėjo į Vyriausybę ir nukeliaus iki to etapo, kai bus priimtas.

– Pabaigoje apie antrąją pensijų pakopą, ko gero, nė vienas interviu be jo nepraeina. Nuo kitų metų iš antrosios pensijų pakopos atsiimsime sukauptas lėšas, jų gali būti, įvairiais skaičiavimais, iki 3 milijardų. Tie pinigai bus, ko gero, paleisti į apyvartą, tai kels kainas. Kokia infliacija pagal prognozę?

– Jeigu teisingai atsimenu, mes prognozuojame apie truputį daugiau nei 3 proc. infliaciją. Žinoma, Finansų ministerija galbūt konservatyviai prognozuoja, nes ir negali to daryti kitaip. Tai laukiame tam tikros infliacijos, žmonės pasiims savo pinigus ir juos panaudos taip, kaip jiems atrodo tinkamai. Jeigu galiu pasinaudoti proga, tai tiesiog norėčiau paprašyti neskubėti, įsivertinti visas galimybes ir aplinkybes.

– Siūlytumėte palaukti, [neskubėti] atsiimti?

– Na, žinoma, yra visokių poreikių, yra neatidėliotini poreikiai: sveikata, švietimas. Tai, be abejo, tada turbūt gali pasiimti ir iškart išleisti. Vis dėlto, jeigu tie poreikiai susiję daugiau su kažkokiais maloniais vartojimo įpročiais, vis dėlto aš palaukčiau kitų metų.

ŠALTINIS: LRT