www.siandien.info

Žemės ūkio sektorius Lietuvoje 2024 m. susidūrė su iššūkiais ir permainomis. Nepaisant finansinių sunkumų ir geopolitinių įtampų, bendrovės išlaikė reikšmingą indėlį į šalies ekonomiką. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis žurnalui „Mano ūkis” apibūdino 2024-uosius kaip sudėtingus, ypač finansine prasme.

Žemės ūkio bendrovės valdo stabilų 14 proc. siekiantį žemės ūkio naudmenų plotą, 2024-aisiais sukūrė net 30 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės. Be kita ko, už vieną hektarą žemės ūkio naudmenų Lietuvos žemės ūkio bendrovės sumoka vidutiniškai 326 Eur mokesčių valstybei – gerokai daugiau nei gauna tiesioginių išmokų.

„Priešingai šalyje vyraujančioms tendencijoms, gyvulininkystės produkcijos dalis žemės ūkio bendrovėse sudarė 61,1 proc. bendrosios produkcijos vertės. Gyvulininkystė – pagrindinis darbdavys kaimo vietovėse, todėl šios šakos išlaikymą žemės ūkio įmonėse reikia laikyti socialinio atsakingumo rodikliu“, – priduria J. Sviderskis.

Pasaulinės žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos buvo nepastovios dėl geopolitinių įtampų, energetikos krizės ir rinkos paklausos svyravimų. Energijos ir trąšų kainos išliko aukštos – karbamido kaina per ketverius metus padvigubėjo.

J. Sviderskis pateikia ir iškalbingus skaičius – karbamidas 2020 m. kainavo 207 Eur/t be PVM, o 2024 m. – 413 Eur/t be PVM. „Tai paveikė žemės ūkio bendrovių pelningumą, ypač tų, kurios labiau priklausomos nuo išorinių žaliavų (neturi organinių trąšų).

Nepaisant iššūkių, dalis žemės ūkio bendrovių išlaikė stabilų finansinį pagrindą, tačiau smulkesni ūkiai, neturintys pakankamai rezervų ar galimybių investuoti į modernizaciją, patyrė nuostolių“, – teigia LŽŪBA direktorius.

J. Sviderskis įsitikinęs – žemės ūkio bendrovėse sprendžiami sunkūs socialinio tvarumo uždaviniai: kuriamos šiuolaikinės darbo vietos, sudaromos tinkamos darbo ir poilsio sąlygos, mokamas skaidrus ir konkurencingas atlyginimas, suteikiamos visos socialinės garantijos.

„Daugelyje bendrovių sėkmingai sprendžiamas jaunųjų specialistų, kurie nepaisant Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos pastangų, vis dar lieka už BŽŪP ribų, pritraukimo klausimas“, – pabrėžia LŽŪBA generalinis direktorius.

Pasak jo, bendrovėse diegiamos pažangios technologijos, kurios užtikrina minimalų poveikį aplinkai, apie ką parašyta daugybė publikacijų, sukurta radijo ir televizijos laidų. „Taigi, žemės ūkio bendrovės – gyvybingas ir patikimas visuomenės partneris, bene geriausiai pasiruošęs pasitikti kylančius iššūkius. Ar naujosios politinės jėgos pagaliau pripažins ir objektyviai pristatys visuomenei jų vaidmenį – laikas parodys“, – svarsto J. Sviderskis.

Tiesa, jis teigia tikintis, kad su nauja valdžia pavyks užmegzti kokybiškesnį ryšį. „Neskirstėme ir neskirstome valdžios pagal politinius įsitikinimus. Svarbiausia – jos požiūris į dirbančiuosius, į žemės ūkio įmones ir žemdirbius, kuriančias pridėtinę vertę, besirūpinančias dirbančiųjų socialine gerove, neskirstant, kad vieni tokie, kiti – anokie.

„Svarbiausia suprasti, kad Lietuva – ne vien Vilnius, kad regioninė plėtra nebus sėkminga, jei ten nebus mažo, vidutinio ir stambaus ūkio“, – sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių generalinis direktorius Jonas Sviderskis žurnalui „Mano ūkis”