Jūs esate
Pagrindinis > Verslas > Naujoje miško sodinimo šventėje – pakruojiškiai

Naujoje miško sodinimo šventėje – pakruojiškiai

Nacionalinės miško sodinimo šventės dalyviai Pakruojo girininkijos miške. Pasodinti ,,savo ąžuolo“ sugužėjo ir moksleiviai. Giedrės Jankutės nuotr.
Nacionalinės miško sodinimo šventės dalyviai Pakruojo girininkijos miške. Pasodinti ,,savo ąžuolo“ sugužėjo ir moksleiviai. Giedrės Jankutės nuotr.

Pirmojoje Nacionalinėje miško sodinimo šventėje mišką ateities kartoms sodino ir gausus būrys Pakruojo miškų urėdijos miškininkų ir talkininkų.

Šį pavasarį pakruojiškiai pasodins daugiau nei pusę milijono tradicinių lietuviškų medžių.

Kuo ypatingas buvo šis naujas renginys ir kaip įsibėgėjo pastarasis miškasodis Pakruojo miškų urėdijoje, ,,Verslas ir politika“ teiravosi šios urėdijos vyriausiojo miškininko Virginijaus KACILEVIČIAUS.

Visai neseniai, balandžio 16 dieną, per Lietuvą pirmąkart nuvilnijo Nacionalinė miško sodinimo šventė. Gal pasidalintumėte jos atgarsiais Pakruojo miškų urėdijoje?

Urėdo Kazio Gudo linkėjimai Nacionalinės miško sodinimo šventės dalyviams. Jo teigimu, šį pavasarį kirtavietėse pakruojiškiai pasodins pusę milijono sodmenų, atkurs 250 hektarus miškų. Giedrės Jankutės nuotr.
Urėdo Kazio Gudo linkėjimai Nacionalinės miško sodinimo šventės dalyviams. Jo teigimu, šį pavasarį kirtavietėse pakruojiškiai pasodins pusę milijono sodmenų, atkurs 250 hektarus miškų. Giedrės Jankutės nuotr.

Pakruojo miškų urėdija iš tiesų gausiai subūrė visus norinčius dalyvauti prasmingoje akcijoje – Nacionalinėje miško sodinimo šventėje. Giedrą balandžio šeštadienio rytą Pakruojo girininkijos miške pasodinti ,,savo ąžuolo“ susirinko įvairaus amžiaus moksleiviai, mokytojai, jaunieji miško bičiuliai, Lietuvai pagražinti draugijos atstovai, Pakruojo rajono Tarybos nariai, miesto ir rajono gyventojai.

Talkininkus sveikino Pakruojo miškų urėdas Kazys Gudas:

„Susirinkome į pirmąją Nacionalinę miško šventę – medelių sodinimo talką. Gal ji ateityje taps tradicine. Vienas jos iniciatorių – Aplinkos apsaugos ministerijos viceministras Linas Jonauskas. Visose šalies urėdijose tą dieną sodinama per 100 hektarų naujo miškų. Mūsų urėdija – vidutinio dydžio, joje auga 18 tūkstančių hektarų valstybinių miškų. Šį pavasarį kirtavietėse pasodinsime pusę milijono sodmenų – beržų, ąžuolų, eglių, juodalksnių, pušų, atkursime 250 hektarus miškų.“

Šventės metu Pakruojo girininkijoje apsodinta 1,5 ha kirtavietė. Pasodinta 5 500  ąžuoliukų ir 600 juodalksniukų. Puikus saulėtas oras, pakili, darbinga talkininkų nuotaika.

Po talkos miškininkai svečius vaišino garuojančia žirnių koše, gira ir sumuštiniais, nuvilnijo giesmė ateities miškui  – „ Žemėj Lietuvos…“

Anot Pakruojo miškų urėdijos vyriausiojo miškininko Virginijaus Kacilevičiaus, ,,revoliucinių“ pertvarkų šių dienų miškams nereikėtų.
Anot Pakruojo miškų urėdijos vyriausiojo miškininko Virginijaus Kacilevičiaus, ,,revoliucinių“ pertvarkų šių dienų miškams nereikėtų.

Kaip įsibėgėjo tradicinis šio sezono miškasodis urėdijoje?

Miško sodmenų kasimo darbai urėdijos medelyne prasidėjo balandžio pradžioje ir vyksta gana sparčiai, organizuotai. Orai tam palankūs – nėra nei labai šaltų naktų, nei begalinio lietaus.

Kol nepradėjo sprogti pumpurai, paruošėme reikalingą kiekį beržų, juodalksnių. Jie pirmieji pradeda vegetuoti, tad ir skubame  juos ,,paslėpti“ tam pritaikytose  medelyno patalpose nuo karštesnės saulės ir šilto drėgno oro įtakos.

Eglės, liepos, klevai, ąžuolai pavasario dvelksmą pajunta savaite kita vėliau. Šį pavasarį miškų urėdija pasodins daugiau nei pusę milijono tradicinių lietuviškų medžių. Visose šešiose girininkijose ateities miškuose pradės gyvenimą 225 tūkstančiai beržų, 142 tūkstančiai eglių, 74 tūkstančiai ąžuolų, 84 tūkstančiai juodalksnių… Įveisime 13,7 ha visai naujų miškų. Plotuose, kuriuose miškas prieš tai neaugo, pasodinsime apie 45 tūkstančius medelių.

Kaip Pakruojo miškų urėdijos medelynas įvertintas Generalinės miškų urėdijos apžiūroje?

Miškasodyje – urėdijos miškotvarkos inžinieriaus Osvaldo Rutkausko šeima. Giedrės Jankutės nuotr.
Miškasodyje – urėdijos miškotvarkos inžinieriaus Osvaldo Rutkausko šeima. Giedrės Jankutės nuotr.

Įvykusi medelynų respublikinė apžiūra mums „parašė“ palankų nuosprendį. Įvairius medelyno veiklos aspektus išstudijavusi kompetentinga komisija pabrėžė, kad medelynas „turi sielą“, o tai yra, ko gera, svarbiausias medelyno viršininko Broniaus Baltrūno vadovaujamos darbuotojų komandos pasiekimas.

Puikiai organizuotas darbas, pedantiškai prižiūrimi sėjinukai ir sodinukai, gražiai tvarkoma aplinka , gerai įrengtos rūšiavimo patalpos, administracinės patalpos – vardinti galima būtų daug…

Ką manote apie šalies medelynų perspektyvą? Daugiau ar mažiau jų turėtų būti negu dabar?

Medelyne verda pavasariniai darbai.
Medelyne verda pavasariniai darbai. Giedrės Jankutės nuotr.

Medelynų reformą buvo bandoma vykdyti apie 2008 metus. Užblėso… Jei būtų viskas atlikta, kaip ir buvo numatyta, šiandien būtume pavyzdžiu daugeliui šalių. Manau, kad medelynų pertvarkos vektorius yra teisingas.

Kiek urėdija investuoja į rekreacinius objektus? Kokie kampeliai labiausiai vilioja turistus?

Urėdija kasmet investuoja 12–13 tūkstančių eurų rekreaciniams objektams prižiūrėti ir atnaujinti.

Dauguma Pakruojo krašto miškų nėra patrauklūs ir tinkami rekreacijai. Tačiau didžiuojamės ir džiaugiamės turėdami žmonių mylimą Rozalimo pušyną  – retenybę visoje Vidurio Lietuvoje. Pakruojo rajone jis – vienintelis, todėl parke jau ne vieneri metai buvo planuojama įrengti rekreacinį objektą – daugiau nei keturių kilometrų pėsčiųjų taką, skirtą visuomenei supažindinti su medynų, augalų ir gyvūnų įvairove, mitologine krašto istorija.

Urėdija kasmet investuoja 12–13 tūkstančių eurų rekreaciniams objektams atnaujinti ir prižiūrėti.

Svajonė virto realybe: 2010 metais Lietuvos miškotvarkos instituto specialistai parengė Rozalimo miško parko rekreacinio sutvarkymo projektą. Jį rengiant buvo konsultuojamasi su mokslininkais, miškininkais, Rozalimo pušyno mylėtojų interesus atstovaujančia a. a. Genovaite Valčiukiene. Projektui  įgyvendinti reikėjo nemenkos pinigų sumos. Pakruojo miškų urėdijos miškininkai pasinaudojo Europos Sąjungos parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Iš Europos Sąjungos buvo gauta 269,4 tūkst. litų, Pakruojo miškų urėdija skyrė 145 tūkst. litų.

Rozalimo miško takas. Virginijaus Kacilevičiaus nuotr.
Rozalimo miško parko takas kviečia susipažinti ne tik su gamtine aplinka, bet ir su mitologine krašto istorija.  Virginijaus Kacilevičiaus nuotr.

Nuo senų laikų Rozalimo miško parkas buvo mėgstama poilsio vieta. Šalia parko tyvuliuoja Paežerių tvenkinys. Miško parko pažintinis takas lankytojus pasitinka meniškais vartais su trimis varpais jų viršuje. Pasak architekto Aurimo Vengrio, suprojektavusio gamtos pažinimo ir poilsio parką, varpai simbolizuoja amžiną žemės ir dangaus ryšį.

Medžio drožėjų sukurtos skulptūros primena ne tik pačius žymius žmones, bet ir jų kūrinių personažus ir siužetus. Parke sutiksite Jono Biliūno piemenėlį Jonuką su žąsimi po pažastim, šunelį iš „Brisiaus galo“ , vargšelę katytę iš apsakymo „Kliudžiau“, galėsite prisėsti ant Henriko Radausko suolelio… Ne vienas poilsio objektas turi istorinį-mitologinį ar literatūrinį pagrindą. Beveik 55 hektaruose  miško parko įrengta įvairių rekreacinės miško infrastruktūros statinių-stendų, lauko baldų, pavėsinių, informacinių rodyklių, rekreacinių takų, automobilių stovėjimo aikštelių.

Miško parko rekreacinio sutvarkymo projekto rengėjai daug dėmesio skyrė poilsiautojų užimtumui, jų galimybėms pažinti mišką, gamtą, vaikų pramogoms, stengėsi sudaryti kuo geresnes sąlygas šeimyniniam poilsiui. Pastatyta ir sanitarinių įrenginių, sutvarkyta centrinėje pušyno dalyje esanti renginių aikštelė su estrada.

Ar, Jūsų nuomone, ką nors reikėtų keisti miškų ūkininkavimo sistemoje?

Ar reikia revoliucinių pertvarkymų ?..  Leisčiau sau labai suabejoti. Stambiųjų medienos verslo atstovų interesai lieka tie patys…

One thought on “Naujoje miško sodinimo šventėje – pakruojiškiai

Top