Mažeikių menų studija „Erdvė“ buria įvairių patirčių turinčius kūrėjus

Martina RUGINYTĖ, laikraštis ŠIANDIEN

                      Kuriančiam žmogui svarbu nesijausti vienišam, turėti bendraminčių, su kuriais galėtų pasidalyti savo mintimis, darbais. Mažeikiuose meniškus žmones suburia menų studija „Erdvė“. Pakalbinta jos prezidentė Eglė Mažonienė pastebėjo, kad menų studija suburia įvairaus amžiaus ir profesijų žmones, turinčius įvairiausių minčių, patirties, idėjų. Daugiausia narių kuria poeziją, prozą, bet yra ir fotografuojančių, užsiimančių rankdarbiais, karpiniais, dainuojančių, kuriančių dainas…

Kokia šios studijos veikla, tikslai?

                      Manyčiau, kad menų studijos „Erdvė“ (2001 m. – 2014 m. vadinosi Literatų klubu) tikslai yra burti Mažeikių rajono kūrybingus žmones, kurie nori bendrauti su panašiai mąstančiaisiais, parodyti bendraminčiams savo kūrinius ir juos aptarti, organizuoti įvairius savo kūrybos pristatymo vakarus.          Taip pat rengti susitikimus su kitais Mažeikių ir kitų miestų bei šalių klubais, ruošti literatūrinius puslapius, publikuotis vietinėje ir respublikinėje spaudoje, organizuoti almanacho bei knygų leidybą, renginius moksleiviams, šventes vaikų darželiuose, užsiėmimus kūrybingumui žadinti, rengti kuriančių žmonių darbų parodas. Stengiamės nešti šviesą, gėrį, šilumą, meilę, draugystę, kūrybą į žmonių gyvenimus.

                      Kokie žmonės renkasi į „Erdvę“?

                      Čia renkasi skirtingo amžiaus, įvairių profesijų vyrai ir moterys, turintys įvairiausių ir įdomiausių užsiėmimų, minčių, darbų, patirties. Tai tikrai yra neįkainojama ir reikšminga. Kiekvienas yra laukiamas. Norėčiau, kad nei vienas kuriantis žmogus nesijaustų vienišas, nesuprastas, kad nekurtų ir nerašytų „į stalčių“, nebūtų užsidarę ir neslėptų savo sielos ir minčių turtų, kad parodytų juos kitiems.

                      „Erdvės“ klubą pati lankei nuo jo įkūrimo laikų. Kokie prisiminimai iš šio klubo veiklos, kokių patirčių jame išlikę?

                      Labiausiai man įstrigo pažintis su pirmąja „Erdvės“ prezidente ir viena iš jo įsteigėjų Vilma Klimavičiūte. Vieną dieną prieš šešiolika metų į mano duris pasibeldė nepažįstama moteris ir atnešė man kvietimą į naująjį klubą. Turbūt ji gavo mano adresą iš tuomet jau iširusio literatų klubo „Atotekis“ narių. Man buvo labai įdomu, malonu ir keista, kad manęs kažkas ieško po tiek metų ir laiko verta prisijungti prie naujai kuriamo klubo.

                      Kadangi dėl įvairių gyvenimo aplinkybių literatų susitikimus lankiau nenuosekliai, tai daug įvykių ir renginių praleidau: klubo prezidentų kaitą, almanachų ir knygų leidimą, literatūrinius puslapius rajono laikraščiuose, aktyvią veiklą su senjorais, moksleiviais, kūrybinius vakarus, konkursus, išvykas, galiausiai, ir menų studijos veiklos sąstingį 2015–2016 metais, kai buvusi jos prezidentė Vitalija Lapina išvyko gyventi į Vilnių.

                      Kas paskatino atkurti „Erdvės“ veiklą?

                      „Erdvės“ veiklą atkurti paskatino pats gyvenimas (menų studija atkurta 2017 m.). Kai prieš kelerius metus dar kartą supratau, jog gyvename neamžinai ir kad nereikia svajonių ir kūrybinių darbų atidėlioti rytojui, tada pradėjau vėl ieškoti klubo, kad galėčiau bendrauti su tais, kurie mėgsta kurti. Tačiau sužinojau, kad klubas pakeitė pavadinimą, neteko vadovo, kūrybinė veikla jau kurį laiką apmirė ir niekas nebedaro susitikimų. Išsiaiškinau, kad dar yra žmonių, kuriems irgi reikia tokios veiklos ir bendravimo. Sukviečiau juos ir štai – kažkas vyksta, kuriasi, buriasi.

                      Prieš karantiną, „Erdvė“ surengė ir dalyvavo ne viename renginyje. Papasakokite apie juos išsamiau, kokie renginiai Jums pačiai paliko didžiausią įspūdį?

                      Man patinka narių susitikimai miesto kavinėse, Kultūros centre, bibliotekoje bei jos filialuose, kurio nors klubo nario namuose. 2017 m. sausį „Erdvė“ savo veiklą atnaujino būtent tokiu „kameriniu“ narių susitikimu vienoje kavinėje. Po poros metų pertraukos buvo labai smagu pasimatyti, tad nutarėme susirinkimus planuoti kiekvieno mėnesio pabaigoje. Na, o vieši renginiai gimė iš mūsų noro pasidalyti savo kūryba su aplinkiniais bei paskatinti juos rašyti ir visaip kitaip išreikšti save.

                      Knygų, fotoparodų, fotoalbumų pristatymai, jaunimo rašinių konkurso apdovanojimo, mūsų kūrybos renginiai buvo ruošiami tiek bendrai visos menų studijos, tiek atskirų jos dalyvių jėgomis. Jei kuris nors „Erdvės“ narys darydavo savo kūrybos rezultatų pristatymą, tai pakviesdavo ir kitus narius, kad jie sukurtų eilėraščių ar miniatiūrų, atitinkančių vakaro temą.

                      Gaudavome kvietimų dalyvauti ir kitų organizacijų renginiuose – mūsų kūrybą išgirdo „Gerumo galia“ (visuomeninė organizacija, vienijanti mamas, auginančias vaikus su Dauno sindromu),  Mamos dienos proga, „Gyvenimo spalvos“ (Mažeikių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija) prieš Kalėdas, prieškalėdinio dekupažo užsiėmimo nariai Visuomenės sveikatos centre, Mažeikių bibliotekos lankytojai Juozo Tumo-Vaižganto 250-ųjų metinių proga bei Vasario 18-ąją, Bugenių bei kitų Mažeikių rajono kaimų bibliotekų skaitytojai.

                      Buvome pakviesti dalyvauti Kultūros centro reginyje „Karaliau, tu nurodei kelią“, skirtame Valstybės dienai paminėti. Mažeikių muziejuje surengėme fotografo Jono Strazdausko fotoalbumo „Miestas upės vingyje“ pristatymą. Kartu su kitų rajonų literatų klubais dalyvavome skuodiškių suorganizuotame renginyje „Pasitikime rudenį kartu“, ėjome į ekskursiją po Šauklių riedulyną-kadagyną, vėliau vyko literatūrinė renginio dalis. Dalyvavome Mažeikių krašto literatų ir menų mėgėjų sambūrio „Aura“ organizuojamame Žemaitijos poezijos pavasaryje Pavirvytės dvare, taip pat šio sambūrio rudenį organizuotame jau išėjusių literatų paminėjime „Kraštiečių literatų atminties takais“.

                      Menų studijos „Erdvė“ nariai tikrai nepamirš „Kelioninio kūrybos lagamino“, kurį vieną birželio šeštadienį vežėmės traukiniais Mažeikiai–Šiauliai – Mažeikiai ir skaitėme savo kūrybą, dainavome, pritardami gitaromis. Nuvykę į Šiaulius, kinoteatre „Forum Cinemas“ žiūrėjome lietuvių režisieriaus Mindaugo Survilos filmą „Sengirė“. Traukinių keleiviai dėkojo renginio dalyviams už gražią, įdomią ir turiningą kelionę.

                      Naujausia veikla – šiuo metu jau leidykloje esantis menų studijos almanachas – bendra knyga. Papasakokite išsamiau: kokie kūriniai, tekstai yra šioje knygoje?

                      Siekėme kaip nors pažymėti 2021 metais stuktelėjusį dvidešimties metų „Erdvės“ jubiliejų, tad nutarėme ta proga išleisti savo knygą. Almanache „Erdvus žvilgsnis“ yra surinkti vienuolikos narių poezijos bei prozos kūriniai, taip pat kiekvieno kūrybą iliustruojančios nuotraukos, piešiniai, karpiniai.