Ingrida Šimonytė. Nuotr. iš asmeninio archyvo.Darius Kuodis, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt
Jeigu nebūčiau tikėjusi, kad galiu laimėti, nebūčiau dalyvavusi partijos rinkimuose, LRT RADIJUI sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidate į prezidentus tapusi Seimo narė Ingrida Šimonytė. Paklausta apie konkurentus politikė tvirtina – nesvarbu, kas jie bus, svarbu, kad debatuose būtų diskutuojama apie problemas, o ne apie asmeniškumus.

– Rezultatą jūs sekmadienį įvertinote kaip parodytą didelį pasitikėjimą. Kaip ketinate suteiktą pasitikėjimą realizuoti per likusį pusmetį?

– Geriausiu man įmanomu būdu. Dabar jau stengsiuosi tų žmonių pasitikėjimą pateisinti toliau dirbdama, kad nacionalinėje kampanijoje taip pat turėtume gerą rezultatą.

– 79 prieš 21 – toks skaičius tarsi šviečia švieslentėje. Jūsų nuomone, kas buvo jūsų pergalės raktas?

– Man tikrai labai sunku spėlioti. Tikrai tikėjausi laimėti, antraip turbūt nebūčiau dalyvavusi. Pats rezultatas mane nustebino ir labai įpareigoja.

Galbūt būtų galima įvairiai tuos dalykus komentuoti, bet kai žiūri jau giliau į tuos rezultatus, pavyzdžiui, ar tai tik miestai, ar tik kažkokios kitos vietos, tai mane džiugina, kad tas rezultatas pasiskirstęs gana tolygiai, išskyrus keletą savivaldybių, kuriose laimėjo Vygaudas

Praktiškai visuose skyriuose mano rezultatas buvo geresnis. Žinoma, skirtingu mastu, bet tai rodo, kad tai nėra kažkoks Vilniaus fenomenas ar didžiųjų miestų fenomenas, kad mes čia kalbame apie tai, kad tiesiog žmonėms kažkaip, matyt, surezonavo tas mano pasiryžimas kandidatuoti, tai, ką aš kalbėjau per debatus ir per tą vidinę kampaniją, kuri šį mėnesį vyko.

Ar jau galima kalbėti apie problemas, kurias norite spręsti, kurias matote ir apie spręstinus klausimus, kurių tikisi visuomenė?

– Aš ir savo tam tikrame programiniame straipsnyje tas problemas esu išdėsčiusi, kas man šiandien atrodo aktualiausia. Tai, viena vertus, yra šie trumpojo laikotarpio iššūkiai, kuriuos dabar matome. Juos įvertinčiau kaip tam tikrą grėsmę galbūt ir mūsų Konstitucijai, ir mūsų demokratijai. Tai įvairios iniciatyvos, kurios kertasi ar su žodžio laisve, ar su žmogaus teisėmis, ar su Konstitucijos apsauga. Čia yra galbūt šio laikotarpio aktualijos, kurias dabar matome ir dėl kurių turime būti sargūs.

Tačiau kalbant apie tokį bendresnį paveikslą, ilgąjį laikotarpį, tai ne pirmi metai aš apie tai kalbu – ir vadinamosios mokesčių reformos kontekste apie tai kalbėjau, ir visomis kitomis progomis, kad viena iš mūsų turbūt pamatinių problemų, dėl kurių mes to proveržio negalime pasiekti, dėl kurių tie visi puikūs planai, kuriuos turime, pavirsta tokiu instrumentiniu planų rinkiniu, yra, kad niekaip nesugebame apsibrėžti savo, kaip valstybės, kaip bendrapiliečių įsipareigojimų.

Paprasčiau kalbant, mes vienu metu bandome būti ir JAV, ir Švedija, t. y. visiems žadame visas ir įvairias viešąsias paslaugas (labai oriai ir labai europietiškai), nesiryždami su žmonėmis kalbėti apie tokio pasirinkimo kainą.
Manau, kad dėl to mūsų viešieji sektoriai degraduoja, dėl to ir ten dirbantys žmonės yra nepatenkinti savo darbo sąlygomis ir savo darbo rezultatais.

Tų paslaugų vartotojai, tėveliai, ligonių ar pagyvenusių žmonių artimieji yra nepatenkinti kaip vartotojai tais rezultatais, o viskas yra dėl to, kad mes niekaip neapsibrėžiame savęs, kaip to bendrabūvio valstybės. Man tai yra labai svarbu. Apie tai per kampaniją norėčiau kalbėti.

– Ar jums svarbu, kas bus jūsų varžovai prezidento rinkimuose ar tuose nacionaliniuose debatuose?

– Manau, kad diskutuoti šiais klausimais galima su visais, kas bebūtų tie varžovai, nes tai yra kitų politinių jėgų pasirinkimai. Nei man rinktis, nei man diktuoti, kas bus tie varžovai. Tiesiog tikiuosi pagarbių debatų, kalbėjimo apie problemas, o ne apie kažkokius vieno ar kito kandidato asmeniškumus.

Jeigu ta kampanija bus būtent tokia, tai kokie konkrečiai žmonės joje dalyvaus, tai yra tiesiog tų politinių jėgų pasirinkimas arba pačių žmonių pasirinkimas, jeigu tai žmonės, kurie patys save nusprendė iškelti.

– Manau, kad šį klausimą jau girdėjote – kaip vertinate Gitano Nausėdos buvimą toje lenktynių trasoje?

– Jeigu mes stebėsime pastarojo laikotarpio apklausų dinamiką, tai matyti, kad mano apsisprendimas kandidatuoti pono G. Nausėdos reitingų niekaip nepaveikė. Atrodytų, kad man galbūt pavyko labiau pritraukti į savo šalininkų gretas tuos žmones, kurie anksčiau buvo lentynėlėje „nežinau, už ką balsuoti“ arba kurie neturi sau tinkamo kandidato.

Mano supratimu, kuo mažiau liks žmonių toje lentynėlėje, kuo daugiau bus galimybių žmonėms tapatinti save su kažkuriuo iš kandidatų, tuo mums visiems bus geriau.

Dėl to nei G. Nausėdos, nei Aušros Maldeikienės, su kuria mes irgi turbūt turime nemažai bendrų simpatikų, nei kitų kandidatų dalyvavimas man tikrai neatrodo kažkokia problema. Man atrodo, problema bus, jeigu turėsime arti pusės žmonių, kurie išvis savęs netapatins su jokiu kandidatu. Reikia stengtis, kad tų žmonių būtų kuo mažiau.