Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojas , atliekantis viršininko funkcijas Artūras Klerauskas atsako į „Verslo ir politikos“ klausimus.

www.verslaspolitika.lt

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vizija – tapti ne tik kontroliuojančia, bet ir paslaugas mokesčių mokėtojams teikianti institucija. Ar galima šiandien sakyti, kad Jūsų vadovaujama institucija sąžiningai padeda mokesčių mokėtojams teisingai apskaičiuoti ir laiku sumokėti visus privalomus mokesčius, yra atsakinga mokesčių mokėtojų partnerė?

Galime pastebėti tendenciją, kad VMI visų pirma yra kokybiškas paslaugas mokesčių mokėtojams teikianti institucija ir tik po to – griežta ir kontroliuojanti tuos, kurie vengia mokėti mokesčius.

Dėl visuomenės nuomonių pokyčių, sąmoningumo didinimo atlikta nemažai tyrimų. Pagrindiniai akcentai aiškūs: viešai komunikuoti sumokamų mokesčių naudą, svarbą, teisingą mokesčių paskirstymą, kad visi žinotų, jog mokesčiai sugrįžta kiekvienam.

Remiantis 2016 metų pabaigoje atliktu „Pasitikėjimo VMI ir jos reikiamomis paslaugomis“ tyrimu, pastebime, kad bendras vidutinių ir didžiųjų mokesčių mokėtojų pasitikėjimas VMI išaugo – 72,7 proc. Tendencingai pasitikėjimas VMI auga, tai įrodo kiekvienais metais didėjantis VMI rodiklis 2010 m. – 57,0 proc.  iki šių, 2016 m. – 72,7 proc.

VMI visuomet siekė būti geru partneriu mokesčių mokėtojams, kurio tikslas padėti laiku ir sąžiningai sumokėti mokesčius. Trečdalis apklaustųjų visiškai sutiko su šiuo teiginiu. Tyrimo metu pačių respondentų buvo prašoma išsakyti savo subjektyvią nuomonę – kaip per paskutinius metus pasikeitė jų pasitikėjimas VMI?

Tai, jog per pastaruosius metus jų pasitikėjimas VMI išaugo, nurodė 18,9 proc. respondentų. 98,7 proc. apklaustųjų teigė, kad su korupcijos apraiškomis 2015-2016 metais nesusidūrė VMI (2014 m. – 92 proc.)

Vienas iš pagrindinių VMI veiklos principų yra kokybiškų paslaugų teikimas ir mokesčių administravimo aplinkos gerinimas. Atlikus tyrimą pastebėta jog dauguma didžiųjų įmonių atstovų (98,3 proc.) ir kitų įmonių atstovų (97,2 proc.) teigiamai vertina VMI konsultantų mandagumą bei dėmesingumą atsakant į pateiktus klausimus.

Gauti rezultatai parodo, kad geriausiai yra vertinamas pasitikėjimas VMI darbuotojais ir tai, kad jie yra laikomi sąžiningais. 84 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų sutiko arba visiškai sutiko su teiginiu, kad jie pasitiki VMI darbuotojais.

Mokesčių mokėtojai dažniausiai gauna informaciją paskambinę Mokesčių informacijos centro telefono numeriais. Tie respondentai, kurie informacijos ieško skambindami telefonu pažymi, kad jiems svarbiausia yra greita konsultacija.

Nemažai respondentai informacijos ieško VMI tinklalapiuose arba siųsdami užklausas elektroniniu būdu. Didžioji dalis apklaustų įmonių atstovų informacijos apie mokesčius ieško VMI tinklalapyje – taip nurodė 90,0 prpoc. respondentų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos naujausi teisės aktai paprastai skelbiami interneto svetainėje, tačiau kokius iš jų norėtume pakomentuoti, kurie iš jų ypač svarbūs būtent verslininkams? Ar yra kokių naujovių šiemet reglamentuojant mokesčių mokėtojų aptarnavimo bei kontrolės procedūras, skatinant savanorišką mokesčių mokėjimą?

1. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2017-01-01:
1.1. Padidintas mėnesio NPD. Vietoj 200 eurų padidėja iki 310 eurų, jeigu gyventojo su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną (MMA nuo 2016-07-01 – 380 eurų).
Metinis NPD yra 3720 eurų, jei pajamos neviršija 12 MMA.
NPD apskaičiuojama pagal formulę:
Gyventojui taikytinas mėnesio NPD
310 – 0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).
Padidintas mėnesio NPD taikomas riboto darbingumo asmenims.
Gyventojams, kuriems nustatytas 0 – 25 proc. darbingumo lygis, ar sunkus neįgalumo lygis, mėnesio NPD yra 380 eurų.
Gyventojams, kuriems nustatytas 30 – 55 proc. darbingumo lygis, ar nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, mėnesio NPD yra 320 eurų.
Padidintas papildomas NPD už vaikus.
PNPD didėja nuo 120 eurų iki 200 eurų už kiekvieną vaiką tėvams (įtėviams), auginantiems:
vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais.
Metinis PNPD už vieną auginamą vaiką (įvaikį) 2017 m. sudarys 2400 eurų.
1.2. Nuo 2017 m. liepos 1 d. nedarbo socialinio draudimo išmokos apmokestinamos pajamų mokesčiu.
Nedarbo draudimo išmokos bei dalinio darbo išmokos mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą.
Šios išmokos priskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms ir apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu, taikomas NPD.
1.3. Nustatyti apribojimai įmokoms nuo kurių gyventojas gali susigrąžinti GPM pagal GPMĮ 21 str.
Deklaruojant 2017 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, nuolatinių Lietuvos gyventojų iš metinių pajamų atimamos GPMĮ 21 str. 1 ir 2 punktuose nurodytas gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis ir pensijų įmokos į pensijų fondus negalės viršyti 2000 eurų per mokestinį laikotarpį.
Nuo 2017-01-01 nustatytos lengvatos išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartis, kurias gauna GPMĮ17 str. 1 d. 9, 9-1 ir 10 p. nurodyti asmenys (neįgalieji, sulaukę tam tikro pensinio amžiaus ar jaunesni, negu 26 metų) bus taikomos, jeigu
draudimo sutartyje numatytas naudos gavėjas nesikeitė nuo draudimo sutarties sudarymo datos, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas buvo pakeistas dėl naudos gavėjo mirties ar dėl santuokos pabaigos, arba jeigu naudos gavėjas keitėsi iki 2016 m. gruodžio 31 d.
1.5. Verslo liudijimai
Nuo 2017 m. didėja minimalus fiksuotas pajamų mokesčio dydis iki 684 Eur (12 x 380×15 proc.) už verslo liudijimus.

Savivaldybių tarybos nustatydamos 2017 m. fiksuotus pajamų mokesčių dydžius veikloms, vykdomoms „neribojant veiklos teritorijos“, negalės nustatyti mažesnių fiksuotų pajamų mokesčio dydžių nei 684 eurai.

Jei iš juridiniams asmenims parduotų prekių, suteiktų paslaugų gautos pajamos yra didesnės kaip 4 500 eurų per metus, tai:
pajamų dalis iki 4500 Eur apmokestinama pajamų mokesčiu kaip su verslo liudijimu;
pajamų dalis, viršijanti 4500 eurų sumą, apmokestinama kaip įregistruota individuali veikla su pažyma.
Šios nuostatos taikomos deklaruojant 2016 ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas.
Nuo 2017 m. padidėjo VSD įmokų tarifas.
VSD įmokos skaičiuojamas nuo MMA, galiojančios laikotarpiu, už kurį mokamos įmokos.
Pagal šiuo metu galiojančią MMA, VSD įmokos dydis – 380*26,3 % = 99,94 Eur, jei senatvės pensijai kaupiate papildomai II pakopos pensijų fonde: 380*28,3% = 107,54 Eur.

2. Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2017 m. sausio l dienos

Įvedama pelno mokesčio sumokėjimo ir deklaravimo vienos datos (15 diena) taisyklė.
Pakeista avansinio pelno mokesčio skaičiavimo pagal praėjusių metų veiklos rezultatus tvarka (2 avansiniai mokėjimai pagal užpraėjusių metų rezultatus ir 2 pagal praėjusių metų rezultatus).
3. Įmokos į Garantinį fondą

Nuo 2017 m. sausio 1 d. Garantinį fondą administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos.

Garantinio fondo įmokos apskaičiuojamos ir mokamos, duomenys apie apskaičiuotas įmokas teikiami laikantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų.

4. LR labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai, taikomi nuo 2017 m. sausio 1 d:

1. Įteisinta galimybė nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams skirti iki 2 procentų pajamų mokesčio meno kūrėjo statusą turintiems fiziniams asmenims, t.y. paramos gavėjais tampa fiziniai asmenys, kuriems yra suteiktas meno kūrėjo statusas ir kurie yra gavę paramos gavėjo statusą.
2. Juridiniams asmenims teikiamos piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 2 procentų gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos laikoma parama, teikiama pagal LPĮ.
3. Įtvirtinta taisyklė, neleidžianti valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms, kuriose valstybei ir/ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, teikti paramos, savo akcininkams ir su jais susijusiems kitiems juridiniams asmenims, išskyrus veikiančius švietimo, kultūros, sporto bei socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros srityse.
Nustatytas įpareigojimas šioms įmonėms viešinti informaciją apie suteiktą paramą, t. y. informaciją apie paramos gavėją (gavėjus), paramos tikslą, paramos sumą, paramos teikimo laikotarpį, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paramos suteikimo privalo paskelbti savo interneto svetainėje.
4. Politinės partijos negali būti paramos gavėjomis.
5. Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo iniciatyva panaikina paramos gavėjo statusą, kai juridiniam asmeniui, turinčiam paramos gavėjo statusą, inicijuojamas likvidavimas arba kai toks juridinis asmuo turi likviduojamo, bankrutuojančio ar bankrutavusio juridinio asmens statusą, taip pat, kai pasibaigia juridinio asmens pertvarkymo procedūros.
4.1. Nuo 2017 m. pagal LPĮ pakeitimą (2015-12-17 įstatymą Nr. XII-2202) paramos gavėjais (iki 2 proc. GPM dalies) gali būti ir fiziniai asmenys, turintys meno kūrėjo statusą, suteiktą LR meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo nustatyta tvarka.
2 proc. GPM dalis bus skiriama nuo gyventojų 2016 m. mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų.

Atitinkamai pakeistas GPMĮ, nustatyta, kad meno kūrėjų gaunama parama pajamų mokesčiu neapmokestinama.
Gyventojai gali skirti iki 2 proc.  pajamų mokesčio meno kūrėjo statusą turintiems fiziniams asmenims, kurie šią gautą paramą privalės naudoti meno kūrybai.

Gyventojai turės pildyti naujos – 3 versijos FR0512 formą. (VMI prie FM viršininko 2016-09-20 įsakymas Nr. VA-115).
Prašyme FR0512 reikės įrašyti meno kūrėjo statusą turinčiam asmeniui Kultūros ministerijos suteiktą identifikacinį numerį (iš 8 ženklų).

Meno kūrėjas tampa paramos gavėju ir įgyja teisę gauti paramą, kai:

Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų informacinėje sistemoje, kurią tvarko Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, jis įregistruojamas kaip paramos gavėjas.
Svarbu tai, kad gegužės 1 d., bei pajamų mokesčio dalies pervedimo dieną meno kūrėjas turėtų ne tik meno kūrėjo statusą, bet ir paramos gavėjo statusą.

5. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai

Esminiai pakeitimai susiję su Mokesčių administravimo įstatymu buvo įgyvendinti 2016 metais. Vis dėlto paminėtina, kad 2017 metais, įgyvendinant MAĮ 55 straipsnį, mokesčių administratorius pirmą kartą gaus informaciją iš finansų rinkos dalyvių apie gyventojų sąskaitų likutį metų pabaigoje (kai to paties asmens visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų likutis metų pabaigoje yra ne mažesnis kaip 5 000 eurų).

Taip pat paminėtina, kad analogišką informaciją Lietuvos mokesčių administratorius gaus ir pagal tarptautines sutartis iš užsienio valstybių.

Duomenys galės būti panaudojami rizikos analizei, kontroliuojant gyventojų pajamų ir turto atitiktį, pajamų deklaravimą.

6. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimas

Nuo 2017 metų nustatytas lengvatinis 5 procentų PVM tarifas nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams, kurių išorinės pakuotės apmokestinamoji vertė yra didesnė negu 300 eurų. Tai turėti sumažinti brangių nekompensuojamų vaistų kainas.

7. Žemės mokečio įstatymas

Nuo 2017 m. žemės mokestis bus skaičiuojamas nuo visos mokestinės vertės.
Žemės mokestinės vertės mažinimas nebetaikomas.

Pereinamuoju laikotarpiu nuo 2013 m. iš mokestinės vertės atimama 80 proc. vertės padidėjimo (t. y. 80 proc. skirtumo susidariusio tarp 2013 m. mokestinės vertės ir 2012 m. buvusios mokestinės vertės), 2014 m. – 60 proc. 2015 m. – 40 proc. ir 2016 m. – 20 propc.

Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip valstybės institucijos, paskirtis labai svarbi, kokias esmines jos veiklos sritis įgyvendinant mokestines procedūras, išskirtumėte?

Svarbiausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) numatyti veiklos tikslai – skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą ir didinti mokesčių administravimo veiklos efektyvumą.

VMI veikloje didžiausias dėmesys skiriamas sisteminiam problemų sprendimui, atsižvelgiant į TVF ir Europos komisijos rekomendacijas, taikomas konsoliduotas požiūris į mokesčių prievolių vykdymo užtikrinimą: teikiant visapusišką pagalbą bei skatinant sąžiningą mokesčių mokėjimą, sukuriamos mokesčių mokėtojams palankios sąlygos; mažinamos neapskaitomos ekonomikos sąlygos ir kovojama su šešėline ekonomika; savo veikla prisidedama prie efektyvios finansų politikos įgyvendinimo, siekiant užtikrinti šalies makroekonominį stabilumą ir ekonomikos plėtrą.

Atsižvelgiant į skirtingą mokesčių mokėtojų elgseną, nustatomos efektyviausios rizikos mažinimo priemonės. Siekiama išsiaiškinti šešėlinių reiškinių paplitimą bei įvertinti mokesčių mokėtojų elgseną pagal piramidės skalę „Sąžiningas elgesys–tyčinis sukčiavimas“.

Pagrindinis rizikos mažinimo priemonių parinkimo skirtingai besielgiantiems mokesčių mokėtojams principas – sąžiningiems mokesčių mokėtojams stengiamasi padėti, jie informuojami ir konsultuojami, o mokesčių mokėtojams, vengiantiems mokėti mokesčius, taikomos kontrolės priemonės, atliekama tokių mokesčių mokėtojų stebėsena.

Rengiant VMI strategiją, panaudotas rizikos valdymo modelis ir parengtos keturios kryptys, kurios padeda suvaldyti grėsmes visose tikslinėse mokesčių mokėtojų grupėse. Įvardytos svarbiausios grėsmės, galinčios sumažinti mokesčių surinkimą, taip pat šešėlinės ekonomikos reiškiniai (rizikos rūšys), dėl kurių į šalies biudžetą negaunama daugiausiai mokesčių, numatyti siektini uždaviniai.

VMI veiklos kryptys:

Švietimas, konsultavimas ir komunikavimas su mokesčių mokėtojais ir visuomene:

Teikti kokybiškas ir mokesčių mokėtojų poreikius atitinkančias švietimo ir konsultavimo paslaugas.
Viešųjų ryšių priemonėmis skatinti mokesčių mokėtojų sąmoningumą ir didinti pasitikėjimą VMI, kuri aktyviai siekia mažinti šešėlinę ekonomiką bei kuria inovatyvias elektronines paslaugas.

Mokesčių mokėtojų aptarnavimas, stebėsena ir pagalba:

Gerinti mokesčių mokėtojams teikiamų paslaugų kokybę ir plėtoti išmaniąsias elektronines paslaugas.
Stiprinti mokesčių mokėtojų mokestinės drausmės laikymąsi ir vykdyti mokestinių prievolių stebėseną.

Mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolė:

Mažinti pajamų neapskaitymo mastą.
Gerinti PVM surinkimą bei mažinti PVM atotrūkį.
Mažinti mokesčių ir įmokų, susijusių su darbo santykiais, vengimo mastą.
Užtikrinti gyventojų pajamų apmokestinimą.
Mažinti nelegalią akcizais apmokestinamų prekių apyvartą.
Užkirsti kelią agresyviam mokesčių planavimui.

Mokesčių nepriemokų mažinimas ir išieškojimas:
Užtikrinti mokestinės nepriemokos mažėjimą, taikant išieškojimo priemones.
Už mokesčių nesumokėjimą efektyviai taikyti teisines priemones.

Svarbiausia šios strategijos ypatybė – konsoliduota VMI veikla, įgyvendinant strategiją. Visų tipų priemonių efektyvumas vertinamas „prieš ir po“ metodu, kai lyginama situacija iki priemonių taikymo ir situacija po priemonių taikymo.

Kokius trukdžius išskirtumėte bendradarbiaujant su kitomis mokesčius administruojančiomis institucijomis?

• VMI duomenimis iš viso 2016 metais atlikta daugiau kaip 700 bendrų tikrinimų su kitomis institucijomis, kurių metu už nustatytus pažeidimus surašyti 349 administracinių teisės pažeidimų protokolai, mokesčių mokėtojai po minėtų tikrinimų patikslino mokesčių deklaracijas, padidindami mokėtinas mokesčių sumas – 153 tūkst. eurų.
• Su Lietuvos metrologijos inspekcija atlikti 2 bendri tikrinimai, kurių metu pažeidimų nenustatyta;
• Su Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktas 101 bendras tikrinimas, kurio metu už nustatytus pažeidimus surašyti 36 administracinių teisės pažeidimų protokolai, mokesčių mokėtojai po minėtų tikrinimų patikslino mokesčių deklaracijas, padidindami mokėtinas mokesčių sumas 53,4 tūkst. eurų suma;
• Su miestų (rajonų) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūriniais padaliniais atlikta 418 bendrų tikrinimų, kurių metu už nustatytus pažeidimus surašyti 189 administracinių teisės pažeidimų protokolai, mokesčių mokėtojai po minėtų tikrinimų patikslino mokesčių deklaracijas, padidindami mokėtinas mokesčių sumas 44 tūkst. eurų suma;
• Su Valstybine ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos atlikti 2 bendri tikrinimai, kurių metu pažeidimų nenustatyta;
• Su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba atlikta 70 bendrų tikrinimų, kurių metu už nustatytus pažeidimus surašyti 37 administracinių teisės pažeidimų protokolai, mokesčių mokėtojai po minėtų tikrinimų patikslino mokesčių deklaracijas, padidindami mokėtinas mokesčių sumas 28,7 tūkst. eurų suma;
• Su Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos struktūriniais padaliniais atlikta 11, kurių metu už nustatytus pažeidimus surašyti 2 administracinių teisės pažeidimų protokolai;
• Taip pat atlikti 157 kiti bendri (urėdijos, VSDFV, savivaldybė) tikrinimai, kurių metu už nustatytus pažeidimus surašyti 85 administracinių teisės pažeidimų protokolai, mokesčių mokėtojai po minėtų tikrinimų patikslino mokesčių deklaracijas, padidindami mokėtinas mokesčių sumas 26,6 tūkst. eurų suma;

VMI dalyvauja Komisijos valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui koordinuoti 2016 m. kovo 17 d. posėdžio protokoliniu sprendimu NV-975 patvirtintų Valstybės finansų kontrolės ir teisėsaugos institucijų 2016 -2017 metų uždavinių ir priemonių, kontroliuojant šešėlinės ekonomikos reiškinius, įgyvendinime. Kartu su VMI prie FM dalyvauja Lietuvos muitinė (toliau – Muitinė), Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV), Policijos departamentas (toliau – PD), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT), Valstybinė sienos apsaugos tarnyba (toliau – VSAT), Lietuvos darbo birža (toliau – LDB).

Glaudžiam tarpinstituciniam bendradarbiavimui užtikrinti rengiami koordinacinių tarybų posėdžiai, kuriuose aptariami būdai ir priemonės šešėlinės ekonomikos reiškinių paplitimo mažinimui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, ikiteisminių tyrimų institucijų ir VMI prie FM bendradarbiavimo taisyklėmis, mokesčių administratorius, atlikdamas kontrolės veiksmus ir nustatęs galimų nusikalstamos veikos požymių asmenų veikloje, teisėsaugos institucijoms perduoda pranešimus apie asmenų veikas, turinčias finansinių nusikaltimų požymių.

Taip pat VMI pagal gautas teisėsaugos institucijų užduotis, atlieka asmenų, padariusių nusikaltimus, susijusius su mokesčių nesumokėjimu, ūkinės finansinės veiklos tyrimus ir teikia specialisto išvadas dėl asmenų pajamų apmokestinimo ir turto įsigijimo pagrindimo teisėtais šaltiniais, apskaičiuoja nusikalstamais veiksmais valstybės biudžetui galimai padarytą žalą.

Paminėtina, jog įgyvendinant 2015 metais sudarytą VSDFV, VMI ir VDI susitarimą, 2016 m. buvo taikomos poveikio priemonės įmonėms, kuriose ženklus darbuotojų skaičius uždirba mažiau nei minimalus darbo užmokestis (toliau – MMA) – iš viso atsirinkta buvo 6167 unikalių mokesčių mokėtojų aibė, kurios atžvilgiu 2016 m. buvo vykdomos numatytos poveikio priemonės – per VMI prie FM sistemą MANOVMI buvo išsiųsti laiškai su prašymu užpildyti pateikiamas anketas ir atsakyti į klausimus arba prašymus atsakyti į anketas/klausimynus išsiuntė VSDFV teritoriniai padaliniai. Gavę atsakymus apskričių VMI ir teritorinių VSDFV skyrių darbuotojai juos vertino bei sprendė dėl tolimesnių poveikio priemonių taikymo.

Per 2016 m. VMI pravesta prevencinių pokalbių su 1815 mokesčių mokėtojais, atlikta 747 kontrolės veiksmai – operatyvūs patikrinimai. VSDFV teritoriniai padaliniai analogiškai vykdė pokalbius su savo atsirinktų mokesčių mokėtojų aibe.

Išanalizavus veiksmų efektyvumą nustatyta, kad 6167 aibėje darbuotojų, gaunančių mažiau nei MMA, dalis palyginus 2016 m. lapkričio mėn. su 2016 m. sausio mėn., sumažėjo 8,25 procentinio punkto. Sodros duomenimis, šios aibės vidutinis darbo užmokestis (toliau – VDU) 2016 m. III ketv. (423,63 euro), palyginus su 2016 m. I ketv. (386,55 eurų), padidėjo 9,59 proc.

Šalies verslo įmonių darbuotojų, gaunančių mažiau nei MMA, dalis palyginus 2016 m. lapkričio mėn. su 2016 m. sausio mėn., sumažėjo 2,92 procentinio punkto. Sodros duomenimis, šalies verslo įmonių VDU 2016 m. III ketv. (642,51 euro), palyginus su 2016 m. I ketv. (606,44 eurų), padidėjo 5,95 proc.

Paminėtina, jog Valstybinė darbo inspekcija taip pat dalyvavo pokalbiuose su mokesčių mokėtojais. Pokalbių metu darbdaviai buvo konsultuoti įvairiais darbo teisės klausimais bei įspėjami dėl daromų darbo teisės pažeidimų (darbdaviams buvo pateiktos 246 rekomendacijos ir siūlymai įvairiais darbo teisės klausimais).

Taip pat VDI vykdė tikslinius patikrinimus pagal pateiktus VMI ir VSDFV sąrašus – per 2016 m. ji patikrino 2429 ūkio subjektus. Darbdaviams buvo surašytas 261 reikalavimas pašalinti pažeidimus.

Pažymėtina, jog 2016 m. Valstybinė darbo inspekcija kartu su Policija dalyvavo EUROPOL‘o organizuojamoje akcijoje dėl prekybos žmonėmis priverstiniam darbui, kurios metu buvo tikrinamos įdarbinimo agentūros pagal Didžiosios Britanijos institucijos atsiųstus duomenis. 2017 m. EUROPOL‘as taip pat planuoja vykdyti akciją dėl prekybos žmonėmis priverstiniam darbui, kurioje dalyvaus Policija ir Valstybinė darbo inspekcija.

Kaip vienas reikšmingesnių š. m. veiklos rezultatų paminėtini bendro VMI ir FNTT darbo rezultate atskleisti didelio masto sukčiavimai, tiekiant naftos produktus bei išvengiant PVM. Įgyvendindama koordinuojamus institucijų veiksmus, 2015 m. pabaigoje VMI prie FM subjektams, vykdantiems didmeninę naftos produktų prekybą, davė nurodymus teikti gaunamų ir išrašomų PSF registrų duomenis, tokiu būdu užsitikrindama galimybes stebėti bei analizuoti vykdomus kuro tiekimo sandorius ir juose dalyvaujančius ūkio subjektus.

Analizuojant gaunamą informaciją VMI prie FM nustatydavo kuro tiekimo sandoriuose dalyvaujančias įmones, vertindavo jų rizikingumą ir keisdavosi informacija su FNTT, kartu planavo bei vykdė įmonių kontrolės veiksmus, ir 2016 m. kovo mėn. atskleistos Vilniuje, Kaune ir Mažeikiuose veikusios organizuotos grupės, vykdžiusios nusikalstamą prekybą benzinu ir dyzeliniu kuru.

Skaičiuojama, kad dėl sukurtos pridėtinės vertės mokesčio vengimo schemos iš viso į biudžetą galimai nesumokėta apie 19 mln. eurų PVM. Iš Latvijos į Lietuvos rinką iš viso atgabenta apie 89 tūkst. tonų degalų, kurie buvo realizuojami mažuose degalinių tinkluose arba parduodami transporto veiklą vykdančioms bendrovėms.

Nusikalstamos grupuotės naudojosi 35 Lietuvos bendrovėmis, kurios nevykdė realios ekonominės veiklos ir nemokėjo mokesčių. Be to, organizuotos grupuotės, siekdamos užmaskuoti savo nusikalstamą veiklą ir išvengti PVM mokėjimo į Lietuvos biudžetą, savo veikloje naudojo fiktyvias Latvijoje, Estijoje, Kipre, Lenkijoje, Čekijoje ir Bulgarijoje registruotas bendroves.

Taip pat per 2016 m. I pusmetį vykdant mažmeninės ir didmeninės prekybos nefasuotais degalais kontrolę, siekiant užkirsti kelią neapskaitytų produktų realizavimui ir užtikrinti mokesčių sumokėjimą visose sandorių grandyse, VMI, Muitinė ir PD iš viso atliko 67 patikrinimus, po kurių buvo sulaikyta 10,7 t. naftos produktų, priskaičiuota 33 tūkst. eurų.

VMI bendradarbiaujant su MD ir MKT, dalyvauta Bendrijos mastu vykdytoje operacijoje siekiant nustatyti tepalinių alyvų judėjimo maršrutus bei galimame akcizų išvengime dalyvaujančius asmenis.

Operacijos metu sulaikyta 64 tūkst. litrų tepalinių alyvų, kurių tyrimus atlikusi Muitinės laboratorija nustatė, kad faktiškai buvo gabentas akcizais apmokestinamas skystas kuras. MKT pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, VMI pradėtas mokestinis patikrinimas, kurio preliminari akcizų suma sudaro 744 tūkst. eurų.

Naudojant Notarų, FNTT, pranešimų pagal MAĮ 421 straipsnį bei kitus duomenis (pvz., pagal Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymą gaunamus duomenis apie asmenų finansines operacijas), siekiant identifikuoti asmenis, įsigyjančius turtą iš galimai neapmokestintų pajamų šaltinių, kontrolės veiksmų metu per 2016 metus nustatyta į biudžetą papildomai mokėtina / deklaracijose tikslintina 2 682 tūkst. eurų suma.

Įgyvendinant šią priemonę, nustatyta, kad asmenys turėjo kitų pajamų iš nenustatytų šaltinių, kurių nedeklaravo įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai / deklaravimo trūkumai dėl nedeklaruotų gautų pajamų natūra (palūkanos už suteiktas beprocentines paskolas), dėl klaidingai deklaruotų pajamų (deklaruotos apmokestinamos, o ne visos gautos pajamos).

Be to, atliktų stebėsenos veiksmų rezultatas sudarė 160 tūkst. eurų deklaruoto mokėtino GPM. Atliekant stebėsenos veiksmus, po informavimo ženklią mokėtiną GPM sumą (91 tūkst. eurų) deklaravo vienas asmuo, kuris 2015 m. gavo 700 000 eurų dividendų iš Seišelių salose registruotos įmonės (nustatyta pagal FNTT pateiktą informaciją).

Taip pat paminėtina, jog 2016 metais padidintas dėmesys buvo skiriamas mėsos ir jos produktų vidaus rinkos kontrolei – VMI darbuotojai kartu su Kriminalinės policijos biuro pareigūnais vykdė tyrimą dėl prekybos nelegalia mėsos produkcija. Atliktų daugiau nei 240 kratų 17–oje subjektų metu rasta 11 tonų neapskaitytos mėsos produkcijos (įtariama, kad tai yra nelegaliai iš Lenkijos į Lietuvą įvežta produkcija).

Tyrimo metu nustatyta, jog įmonės realizavo neapskaitytos produkcijos ne mažiau kaip už 6,5 mln. eurų ir nesumokėjo per 2 mln. eurų mokesčių.

Pažymėtina, jog VMI, FNTT bei Muitinės departamento Rizikos analizės centre (toliau – RAC) nuolat vykdomas galimo PVM vengimo ir sukčiavimo atvejų identifikavimas.

Šiais metais VMI buvo surengti 33 posėdžiai su FNTT ir Muitinės kriminalinės tarnybos bei Policijos atstovais, kurių metu aptarti konkretūs mokesčių mokėtojai, galimai darantys mokesčių įstatymų pažeidimus bei pagal sutartas temas pasikeista informacija aktualiomis temomis: naftos produktų prekyba, prekybos skaitmeninėje erdvėje kontrolė, operacijos grynaisiais pinigais/grynųjų pinigų deklaravimo sistema bei kuro deklaravimo sistema, pastarojo meto kuro įvežimo bakuose tendencijos.

Per ataskaitinį laikotarpį RAC pasikeista informacija apie 357 Lietuvos ir užsienio juridinius ir fizinius asmenis dėl galimos mokestinių prievolių nevykdymo rizikos ar Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytų nusikaltimų.

Pagal RAC posėdžiuose nagrinėtą informaciją apie 164 mokesčių mokėtojus, buvo inicijuoti tyrimai/tikrinimai 115 asmenų atžvilgiu (iš jų 36 kontrolės veiksmų pradėti VMI dėl mokestinių prievolių nevykdymo rizikos, pvz., dėl sporto ar susijusios veiklos apmokestinimo, dėl galimo „karuselinio“ PVM sukčiavimo, imituojant prekybą sidabro luitais, dėl prekybos maisto ir naftos produktais, elektroninėmis prekėmis, dėl nekilnojamojo turto sandorių)

Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, bendradarbiaudami su VMI, neviešo tyrimo metu surinko pakankamai duomenų, jog vienas Biržų aludaris slėpė tikrąjį bendrovės turtą, pajamas, išlaidas, pelną ir vengė didelės vertės turtinės prievolės – valstybei privalomų sumokėti mokesčių.

Preliminariais duomenimis, iš viso neapskaityto alaus parduota apie 300 tūkst. litrų. Kriminalinė policija, kartu su kitomis teisėsaugos institucijomis, atliko policijos operaciją, kurios metu trijuose ūkio subjektų buveinėse, didmeninės prekybos sandėliuose, prekyvietėse, atsakingų asmenų gyvenamosiose vietose ir kitose patalpose vienu metu atliko 36 kratas. Jų metu surasti reikšmingi tyrimui „juodosios buhalterijos“ bei suklastoti dokumentai, užrašai, laikmenos, kiti su tiriama neteisėta veikla susiję duomenys, taip pat ir galimai nusikalstamu būdu įgyti grynieji pinigai (apie 20 000 eurų ir 7 000 JAV dolerių).

Šiai policijos operacijai atlikti Lietuvos kriminalinės policijos biuras pasitelkė Panevėžio ir Vilniaus apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnus, Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojus, Generalinės prokuratūros ir Panevėžio apygardos prokurorus. Bendrai operacijoje dalyvavo virš 60 policijos ir mokesčių administratoriaus pareigūnų. Pranešimai apie įtarimą įteikti 9 (devyniems) asmenims. Dar keli asmenys apklausti specialaus liudytojo statusu.

Vienam sulaikytam įtariamajam teismas skyrė kardomąją priemonę – suėmimą dešimčiai dienų. Siekiant atlyginti žalą valstybei, galimam civilinio ieškinio, turto konfiskavimo užtikrinimui, įtariamiesiems apribota jų nuosavybės teisė į turtą, kurio bendra vertė yra didesnė nei 250 000 eurų ir jie turės pasiaiškinti dėl piniginių lėšų, už kurias buvo įgyta dalis turto, kilmės. Įtariamųjų ratas gali plėstis. Nesąžiningais komerciniais ryšiais siejami asmenys įtariami padarę nusikaltimus, numatytus LR Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. „Sukčiavimas”, 222 str.

Pakalbėkime apie skundų bei prašymų nagrinėjimo tvarką bei terminus. Dėl ko dažniausiai kyla ginčiai, tarkim, dėl siūlymo inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. Ar tikrai šiuo klausimu Mokesčių inspekcija viską iki galo išsiaiškina, ar eina paprasčiausiu keliu – nesumoki laiku mokečių- pasitrauk?

Valstybinė mokesčių inspekcija, siekdama apsaugoti valstybės bei verslo partnerių interesus bei eliminuoti iš rinkos nemokias įmones, kurių tolimesnė veikla neigiamai paveiktų valstybės ir verslo partnerių finansinę padėtį, per 2016 metus pateikė 671 pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendra pareiškimų suma – 50,3 mln. Eurų, (per 2015 metus pateikta 578 pareiškimai, pareiškimų suma – 33,1 mln. Eur, per 2014 metus – 217 pareiškimų, pareiškimų suma 27,4 mln. Eur). Palyginus 2016 metus su 2015 metais, parengta 16,1 proc. daugiau pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pagrindinė priežastis, lėmusi didelį skaičių VMI prie FM inicijuotų bankroto bylų 2015-2016 metais, buvo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo pakeitimai. Šie pakeitimai lėmė, kad kreditorius, teikiantis pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, neturi pateikti administratoriaus kandidatūros.

Kadangi šiuo metu bankroto administratorių konkrečioje byloje parenka teismas, VMI prie FM nebereikia ieškoti administratoriaus, kuris sutiktų savo rizika administruoti įmonę. Dėl to valstybę atstovaujanti įmonių kreditorė VMI prie FM įgavo galimybę inicijuoti bankroto procesą senai neveikiančioms, prikaupusioms skolų ir neturinčioms turto įmonėms.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, VMI prie FM 2016 metų I pusmetį viena iš aktyviausių bankroto bylų iniciatorė, inicijavusi 17,7 proc. visų inicijuotų bankroto procedūrų. Palyginus 2016 metus su 2015 metais, parengta 16,1 proc. daugiau pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo.

VMI prie FM nesiekia inicijuoti bankroto bylų mokioms ar su laikinais finansiniais sunkumais susidūrusioms įmonėms (tokioms įmonėms yra sudarytos galimybės prašyti mokesčių sumokėjimo terminų atidėjimo ar mokėjimo išdėstymo per tam tikrą laikotarpį). Bankroto bylos inicijuojamos tik kraštutiniu atveju, kada mokesčių administratorius nebemato galimybių užkirsti kelią tolimesniam skolos augimui.

Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

Mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai.

VMI prie FM ir ateityje itin griežtai kontroliuos valstybei skolingas įmones, sieks, kad mokesčių mokėtojai tinkamai ir per kuo trumpesnį laikotarpį įvykdytų mokestines prievoles. Tik įsitikinus, jog nėra galimybės išieškoti mokestinės nepriemokos, o taikyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai yra nerezultatyvūs, VMI prie FM inicijuos bankroto procedūras.

Dažniausiai bankroto byla inicijuojama, jei mokestinės nepriemokos nepavyksta išieškoti ilgiau nei vienerius metus. Pažymėtina, kad prieš bankroto bylos inicijavimą, VMI prie FM informuoja skolininką apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir skolininkui nustatomas 30 dienų terminas mokestinei nepriemokai sumokėti. Be to, VMI prie FM visada inicijuoja bankroto bylos iškėlimo procedūrą, jei gauna antstolio parengtą išieškojimo negalimumo aktą.

Atkreipiame dėmesį, kad VMI prie FM, inicijuodama bankroto bylas siekia ne tiek mokestinės nepriemokos išieškojimo, bet nemokaus ūkio subjekto eliminavimo iš rinkos.

VMI prie FM, priešingai nei kiti kreditoriai (verslo subjektai ar darbuotojai), negali atsisakyti teikti paslaugų skolininkui, nes tai lemia mokestinių santykių ypatumai. Inicijuojant bankroto bylą sunku įvertinti kokia dalis VMI prie FM finansinio reikalavimo bus patenkinta. Tai lemia daug veiksnių, pvz. kitų kreditorių reikalavimų suma, bankrutuojančios įmonės turtas ir jo likvidumas.

VMI prie FM ir toliau griežtai kontroliuoja valstybei skolingas įmones, kurios piktybiškai vėluoja vykdyti savo mokestines prievoles. Mokesčių administratorius operatyvių patikrinimų metu vertina tokių įmonių atsiskaitymų eiliškumą, sudarytus sandorius, ar nemokėdamos mokesčių įmonės nepažeidė VMI, o kartu ir valstybės, kaip kreditoriaus, teisių.

Per 2016 metus teismams pateiktas 191 prašymas taikyti administracines poveikio priemones (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 str.) dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimų ir dėl nesavalaikio bankroto bylos iškėlimo. Teismai per ataskaitinį laikotarpį 134 bylose paskyrė 129 tūkst. Eur baudų, 9 bylose paskirti įspėjimai. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse taip pat yra numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus.

Kita nesąžiningiems mokesčių mokėtojams taikoma poveikio priemonė yra ieškinių dėl sandorių nuginčijimo bei žalos atlyginimo teismui pateikimas. Kaip ir atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais pažeidimų atvejais, sandoriai, kuriais pažeidžiamos kreditoriaus VMI prie FM teisės, nustatomi VMI prie FM operatyvių patikrinimų metu.

Šis kreditoriaus VMI prie FM teisių pažeidimas dažnai nustatomas ir įmonei pateikus prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo. Per 2016 metus VMI prie FM teismams pateikė 65 ieškinius dėl sandorių nuginčijimo, dėl žalos atlyginimo, skolos priteisimo iš palikimą priėmusių įpėdinių ir pan. Per 2015 metus teismas pateikta 37 ieškiniai dėl sandorių nuginčijimo bei žalos atlyginimo, per 2014 metus – 10.

Ar, Jūsų nuomone, užtenka konsultacijų gyventojams, kurie turi deklaruoti turtą ir pajamas? Ar šiemet yra kokių nors naujų deklaravimo naujovių?

Siekiant, jog mokesčių mokėtojams vykdyti savo įsipareigojimus būtų lengviau ir paprasčiau, šiemet deklaravimo procesui palengvinti VMI savo interneto svetainėje www.vmi.lt paskelbs MNPD skaičiuoklę. Skaičiuoklė parengta, siekiant sudaryti galimybes gyventojams, gavusiems tik su darbo santykiais susijusių pajamų:
• pasitikrinti, ar dėl kalendoriniais metais pritaikytų neapmokestinamųjų pajamų dydžių neatsiranda pareiga deklaruoti metines pajamas ir sumokėti pajamų mokestį,
• pasitikrinti, ar dėl šių dydžių taikymo nesusidaro grąžintina pajamų mokesčio suma, kai šie dydžiai nepritaikyti arba pritaikyta ne visa jų suma,
• apskaičiuoti sumokėtiną arba grąžintiną pajamų mokesčio sumą. Skaičiuoklė aktuali dirbantiems studentams, moksleiviams, gyventojams, dirbantiems visus ar ne visus metus.
EDS gyventojams bus pateikiama informacija apie pajamų deklaracijų duomenų teisingumo patikrinimo statusus (būsenas) pvz.: „Duomenys ruošiami teisingumo vertinimui“ , „Vertinamas duomenų teisingumas“, „Duomenys teisingi“ ir kiti.
Atnaujintas Elektroninės deklaravimo sistemos turinys: susisteminta, struktūrizuota informacija, kad EDS naudotojas galėtų lengviau ir greičiau ją pasiekti, susirasti.

Sausį Šilutės rajono įmones užgriuvo ne tik žiemos šalčiai, bet ir „lietaus mokestis“. Toks mokestis pradėtas skaičiuoti šiemet, kai įsigaliojo pernai liepą rajono politikų patvirtintos paviršinio vandens nuotekų tvarkymo kainos. Ar sulaukiate prašymų padėti politikams nustatyti ,,teisingus“ mokesčius?

Ne, VMI nepadeda sugalvoti naujų mokesčių, tačiau apskričių Valstybinės mokesčių inspekcijos aktyviai bendradarbiauja su kitomis institucijomis, socialiniais partneriais, o taip pat pat ir savivaldybėmis, siekiant užtikrinti sklandų mokesčių adminsitravimą.

Pavyzdžiui: visos teritorinės mokesčių inspekcijos, siekdamos sukurti veiksmingą žemės mokesčio ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčio administravimą, sukurti dalykiškus ir abipusio naudingumo principais paremtus ryšius, yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartis su jų teritorijose esančiomis rajonų savivaldybėmis.

Abi šalys keičiasi duomenimis apie apskaičiuotus mokesčius už žemę ir nekilnojamąjį turtą (NT), pagalvės mokestį, taksometrų duomenis, mokestinių prievolių įvykdymo/neįvykdymo faktą, informuoja apie mokesčių mokėtojus, nepateikusius reikiamų deklaracijų, sudarytas mokestinės paskolos sutartis, kuriose įtrauktas ir žemės mokesčio bei NT mokesčio mokėjimas. Savivaldybės noriai talpina savo interneto svetainėse ne tik VMI aktualijas, bet ir į šešėlinės ekonomikos mažinimą nukreiptas aktyvias nuorodas, reklamjuostes.

Mokesčių administratorius su savivaldybėmis bendradarbiauja ne tik besikeisdamas informacija, bet, pavyzdžiui, Kauno apskrities savivaldybės yra aktyvus ir VMI socialinis partneris. Su Kauno miesto savivaldybės leidimu ir autobusų parko pagalba, nuo gruodžio mėnesio Kaune įvairiais maršrutais kursuoja trys autobusai pažymėti VMI socialine reklama, raginančia negavus pirkimo čekio apie tai pranešti VMI. Dar 50 viešojo transporto priemonių viduje kabo plakatai su šūkiu Stop šešėliui! Pranešk 1882. Prie VMI socialinės reklamos sklaidos prisidėjo ir Kaišiadorių, Raseinių bei Marijampolės autobusų parkai, kitų savivaldybių autobusuose socialinės reklamos sklaida numatoma pavasarį.

VMI informacinės priemonės, skatinančios stabdyti „šešėlinę“ ekonomiką, negavus čekio pranešti VMI pasitikėjimo telefonu 1882, pasirodė visose Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskričių savivaldybėse, seniūnijose, kai kur ir viešose erdvėse, pvz. VMI socialinės reklamos plakatas stende prie Druskininkų savivaldybės.

Kauno miesto savivaldybei pritarus ir davus leidimą, Kauno AVMI aktyviai dalyvauja Kauno miesto šventėse. Praėjusį rudenį Kauno AVMI kovos su „šešėline“ ekonomika būdus pristatė Senamiestyje ir Laisvės alėjoje vykusioje mugėje „Ruduo 2016“. Ugdant gyventojų sąmoningumą šiais metais numatomas dalyvavimas ir kurortinių miestelių – Birštono, Druskininkų miestų šventėse.

Lietuvos mokestinėje sistemoje labiausiai gąsdina nepastovumas, nesvarbu, ar esi naujas ar jau patyręs verslininkas. Ką atsakytumėte į tokius pareiškimus?

Viena pioritetinių VMI veiklos sričių yra mokesčių mokėtojų švietimas, konsultavimas ir komunikavimas su mokesčių mokėtojais ir visuomene.

Norėdami pasiekti kuo didesnę mokesčių mokėtojų auditoriją, VMI be tradicinių visuomenės informavimo kalanų – dienraščių, naujienų portalų, TV ir radijo, naudoja ir socialinį tinklą Facebook, kuris šiuo metu jau turi per 10 tūkst. sekėjų, ir kur trumpos, nesudėtingos konsultacijos vartotojams yra teikiamos skaityk nuolat.

Visą aktualią informaciją gyventojai gali savarankiškai rasti VMI svetainėje www.vmi.lt, norėadmi pasikonsultuoti gyvai, gali tą padaryti paskambintinę į Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882, kurio specialistai kasmet atsako į maždaug 800 tūkst. skambučių. Apie aktualius mokesčių mokėtojams pokyčius VMI taip pat informuoja personalizuotais e. laiškais, organizuoja seminarus bei mokymus.

Mokesčiai pradedančiam verslui. Ką siūlytumėte keisti, kad žmonės, ypač jauni, aktyviau imtų verslininkauti, juk dažniausiai būsimi verslininkai įvardina mokesčius Lietuvoje kaip pagrindinę priežastį nepradėti naujos veiklos, pagaliau tai juk mažintų ir gyventojų emigraciją.

Noriu pažymėti, kad įvertinę, jog verslą pradedantiems asmenims ir įmonėms ypač reikalinga VMI pagalba, jiems suteikiamas Naujo mokesčių mokėtojo statusas ir taikoma speciali aptarnavimo tvarka.

Tokiems mokesčių mokėtojams yra paskiriami aptarnaujantys specialistai, kurie metus laiko nuo įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą dienos, teikia visą reikiamą informaciją mokesčių klausimais – konsultuoja apie VMI teikiamas e. paslaugas, dokumentų pateikimo terminus, suteikia bendro pobūdžio informaciją, organizuoja aktualius seminarus, atsako į jų kreipimusis prašymus ir pan.

Valstybinės priežiūros institucijos, siekdamos gerinti verslo aplinką, skatinti darbo vietų kūrimą ir išsaugojimą, mažinti administracinę naštą verslui ir gyventojams, yra pasirašiusios Deklaraciją kurioje įsipareigoja pirmaisiais verslo metais, kai kontrolės metu nustatomi teisės aktų pažeidimai, pirmiausiai įspėti mokesčių mokėtoją, suteikiant jam reikalingą pagalbą, konsultuojant bei nustatant tinkamą terminą pažeidimams ištaisyti.

Verslą pradėjusiems asmenims VMI interneto svetainėje yra daug naudingos ir efektyviai pateikiamos informacijos: naujiems mokesčių mokėtojams adresu http://www.vmi.lt/cms/pradedantiems-versla?rqtj (juridiniams asmenims ir adresu http://www.vmi.lt/cms/pradedantiems-veikla?rqtj (fiziniams asmenims) patalpinta aktuali informacinė dalomoji medžiaga „Pradedančiam verslininkui“ (informacija apie VMI prie FM teikiamas el. paslaugas, apie nuotolinius mokymus, seminarų medžiaga ir leidiniai).

Siekiant tobulinti naujų mokesčių mokėtojų aptarnavimą ir stebėsenos procesą VMI prie FM kartą per ketvirtį vykdo naujų mokesčių mokėtojų aptarnavimo kokybės apklausas, nagrinėja ir apibendrina šių apklausų rezultatus bei rengia dokumentus, metodines rekomendacijas dėl stebėsenos ir aptarnavimo kokybės gerinimo.

Neseniai premjeras S. Skvernelis atkreipė dėmesį į pernelyg menkai apmokamas darbo vietas. Jo teigimu, mokestine našta vis skundžiasi ir darbdaviai, ir darbuotojai. Kaip, Jūsų nuomone, reikėtų pakeisti pačią mokesčių struktūrą? Kaip vertinate vis naujus pareiškimus dėl progresinių mokesčių?

VMI nepriima sprendimų dėl mokesčių dydžio ar jų struktūros, todėltai šį klausimą rekėtų užduoti politikams. Tačiau pažymėtina, jog VMI aktyviai dirba dėl to, kad mokesčiai į biudžetą būtų surenkami laiku, mokesčių prievolės būtų vykdomos teisingai, o mokesčių mokėtojams tą padaryti būtų kaip galima paprasčiau ir greičiau.

Viena iš išskirtinio VMI dėmesio sričių – su darbo santykiais susijusių mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų vengimas. Taigi VMI skiria didelį dėmesį įmonėms, kuriose reikšmingai daliai darbuotojų yra mokamas mažesnis už nustatytą minimalų darbo užmokestis, t.y., tariamai tie darbuotojai dirba ne pilnu etatu.

VMI įtarimų kelia ne pats faktas, kad dalis įmonės dirbančiųjų gauna mažiau už „minimumą“ – daugelyje įmonių yra darbuotojų, kurie dirba ne visą darbo dieną ir atlieka pagalbines funkcijas, tačiau, kai tokie darbuotojai sudaro, pvz., ketvirtį ar trečdalį dirbančiųjų, tai jau kelia įtarimų, jog gali būti neapskaitomas visas jų dirbamas darbo laikas ir dalis atlyginimo išmokama nelegaliai „vokeliais“. Tokiu būdų gali būti siekiama neteisėtai susimažinti mokamą gyventojų pajamų mokestį, nesumokėti visų priklausančių įmokų „Sodrai“.

Rizikingiausios įmonės sulaukia VMI inspektorių vizito, o kitai daliai taikomas modelis „Įspėjau – pasirink“: įmonių vadovams siunčiami įspėjamieji laiškai arba jie kviečiami į VMI pasiaiškinti.

Jei verslininkai nesugeba pagrįsti mokamo dažnai net mažesnio nei „minimumas“ atlyginimo (o tai parodo „vokelių“ mokėjimo didelę riziką įmonėse) ir nekoreguoja apskaitomo užmokesčio, sulaukia griežtų VMI kontrolės procedūrų. Kaip rodo modelio „Įspėjau – pasirink” taikymo praktika, dažnai įmonių vadovams užtenka parodyti išskirtinį dėmesį, kad tiek darbuotojams išmokami atlyginimai, tiek sumokami įmonės mokesčiai ir VSD įmokos didėtų.

Naujausi „Įspėjau – pasirink“ duomenys:

2016 m. buvo taikomos poveikio priemonės 6167 MM, kuriose ženklus darbuotojų skaičius uždirba mažiau nei minimalus darbo užmokestis (toliau – MMA).
Taikytos poveikio priemonės:
• Klausimynų, anketų siuntimas MM,
• Pokalbiai su MM,
• MM kontrolės veiksmai.

Išanalizavus veiksmų efektyvumą nustatyta, kad kontroliuotoje 6167 MM aibėje darbuotojų, gaunančių mažiau nei MMA, dalis palyginus 2016 m. lapkričio mėn. su 2016 m. sausio mėn., sumažėjo 8,25 procentinio punkto.

Sodros duomenimis, šios aibės VDU 2016 m. III ketv. (423,63 euro), palyginus su 2016 m. I ketv. (386,55 eurų), padidėjo 9,59 proc. Kontroliuotoje aibėje palyginus laikotarpius 2016 m. I – III ketv. (44.203.210 Eur) su 2015 m. I – III ketv. (39.328.206 Eur) gyventojų pajamų mokesčio deklaruota 12,40 proc. daugiau. Kontroliuotoje aibėje dėka vykdytų veiksmų 2016 m. I – III ketv. deklaruotas GPM padidėjo 7,04 proc. daugiau nei šalies mastu arba 2,77 mln. Eur.

Šalies verslo įmonių darbuotojų, gaunančių mažiau nei MMA, dalis palyginus 2016 m. lapkričio mėn. su 2016 m. sausio mėn., sumažėjo 2,92 procentinio punkto.

Sodros duomenimis, šalies verslo įmonių VDU 2016 m. III ketv. (642,51 euro), palyginus su 2016 m. I ketv. (606,44 eurų), padidėjo 5,95 proc. Šalies įmonių aibėje palyginus laikotarpius 2016 m. I – III ketv. (898.995.903 Eur) su 2015 m. I – III ketv. (853.295.452 Eur) gyventojų pajamų mokesčio deklaruota 5,36 proc. daugiau.