Nuomonės

Lietuvos Respublikos Seimo narė Aušra Maldeikienė atsako į ,,Verslo ir politikos“ klausimus. 

Kalbėjosi Gintautas Kniukšta, www.verslaspolitika.lt

Gerbiama Aušra, kalbamės tuo metu, kai premjeras valdančiajai koalicijai pristatinėja Vyriausybės programos įgyvendinimo darbus. Kaip Jūs vertinate  šią  programą?  

Apie Vyriausybės programą kalbėjau Seimo plenariniame posėdyje ( 2016 m.  gruodžio mėn.13 d.), visi gali susipažinti su mano kalba, sakiau, kad iki rin­ki­mų vals­tie­čių ir ža­lių­jų pro­gra­mo­se ir kal­bo­se, o tai vis dėl­to yra tie, kas nu­ga­lė­jo rin­ki­muo­se, vy­ra­vo du žo­džiai – „po­ky­čiai“ ir „dar­na“.

Da­bar ma­tau vie­ną – „dar­na“. Teks­te įvai­riuo­se kon­teks­tuo­se jis pa­mi­nė­tas 112 kar­tų, tad tam­pa sa­vo­tiš­ku rak­tu, ku­ris pri­va­lė­tų spręs­ti es­mi­nes Lie­tu­vos gy­ve­ni­mo pro­ble­mas.

Vis dėl­to, jei šim­tą­kart pa­kar­to­siu žo­dį „šo­ko­la­das“, ar pa­si­da­rys iš tik­rų­jų sal­du ir gau­siu tą de­ra­mą kie­kį ka­lo­ri­jų? Ir ar kiek­vie­na­me pus­la­py­je mi­nėdami dar­ną šiuo, ma­tyt, gra­žiu žo­džiu iš­sprę­si­me es­mi­nes Lie­tu­vos pro­ble­mas?

Ma­žai la­bai at­vi­rai eko­no­mi­kai, ko­kia yra Lie­tu­va, to­kios slė­py­nės ža­da di­de­les bė­das. Ir tik­rai mąs­tan­čios Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je pri­va­lo bū­ti bent po­rą al­ter­na­ty­vių veik­los stra­te­gi­jų, jei­gu po­ky­čiai pa­kryp­tų vie­na ar ki­ta lin­kme.

Nu­ty­lė­tos iš­ori­nės ir vi­di­nės grės­mės yra di­džiau­sia pa­tei­kia­mos pro­gra­mos yda. Pro­gra­mo­je kal­ba­ma apie vis­ką, kal­ba­ma ap­ta­kiai, min­čių iš es­mės ne­sie­ja jo­kia vi­di­nė gi­ja, iš­sky­rus tą la­bai ne­kon­kre­tų,au­to­riams lyg ir ne­gin­či­ja­mą dar­nos troš­ki­mą.

Paban­džius pa­žiū­rė­ti de­ta­liau, ap­tin­ka­me, kad kul­tū­ra mi­ni­ma 253 kar­tus, svei­ka­ta – 195 kar­tus, ver­slas – 167 kar­tus, eko­no­mi­ka – 152 kar­tus…

Ga­liu tęs­ti. Ta­čiau dau­gy­bė ap­klau­sų ir mū­sų kas­die­nis gy­ve­ni­mas ro­do, kad ir svei­ka­tai, ir kul­tū­rai, ir eko­no­mi­kos at­ei­čiai pro­ble­mų ky­la iš ki­to šal­ti­nio. Be­je, tas šal­ti­nis yra ly­giai tas pats, kaip ir Eu­ro­po­je, Ame­ri­ko­je ir dau­ge­ly­je ki­tų pa­sau­lio vie­tų.

Tas šal­ti­nis yra pa­ja­mų ne­ly­gy­bė. Apie ją kas­dien kal­ba pa­sau­lio mąs­ty­to­jai. Jos prie­žas­tis ana­li­zuo­ja vi­si rim­ti po­li­ti­kos cen­trai. Apie ją kas­dien kal­ba ir rim­ti Lie­tu­vos eko­no­mis­tai. Tik­riau­siai skai­to­te ir ži­no­te, ką tu­riu gal­vo­je.

Ekonomistas  R. Kuodis teigia, kad Lietuvoje vyrauja net keletas labai didelių problemų, kurių politikai nesprendžia: susiformavo dvi ekonomikos, šalyje daug žmonių, kurie yra nepelnytai turtingi ir nepelnytai neturtingi, mat vieni moka 55 proc. mokesčių, kiti – apie 4 procentus.

Solidarumo mokestis laikomas priemone, skirta pajamų nelygybei mažinti. Norėčiau suprasti, gal iki solidarumo mokesčio įvedimo reikėtų gyvulių ūkio lygiausias kiaules, kokie šiuo metu pasirodo esantys valstiečiai, paprašyti prisidėti nors tiek mokesčiais, kiek prisideda minimalią algą gaunantis žmogus?

Tas tarifas didės dešimt kartų. O tie žmonės uždirba labai nemažas sumas. 2015 metais – per 1,1 mlrd. eurų gautos ūkininkų pajamos, o mokesčių beveik nerasta. Viso labo 60 tūkstančių.

Kiek biudžetas gautų papildomų pajamų, jei valstiečiai mokės mokesčius, bent tokius, kokius moka minimalią algą gaunantis žmogus?

Iš tikrųjų Vakaruose tokį didelį mokestį moka labai turtingi žmonės, kurie neturi problemų dėl elementarių sąskaitų apmokėjimo. Lietuvoje tokį mokestį moka žmogus, kurio pajamos – 900 eurų, kuris gali net nepragyventi iš tokių pinigų, jei jis turi vaikų ir būsto paskolą. Jam tai gali būti bado dieta.

O jie įsivaizduoja jį kaip turtingą. O jei tai samdomi žmonės, tai galėtų būti tik tie žmonės, kurie per metus uždirba 150 tūkst. eurų. Ir tai turėtų galioti visiems, įskaitant kiaules iš gyvulių ūkio. Kiaulės irgi moka mokesčius.

Beje, ne­ly­gy­bės klau­si­mas Vyriausybės pro­gra­mo­je pri­si­min­tas po­rą kar­tų – du – ir tai įdo­mia­me kon­teks­te. Dar­nios, taip, tik­rai dar­nios, kad ir ką tai reikš­tų, skur­do įvei­ki­mo po­li­ti­kos kon­teks­te.

Trumpai tariant, ši Vyriausybės programa, Jūsų  galva,  – niekinė?

Taip, niekinė. Kokia darna, tarkim, su miškų valdymo reforma? Visi susipyko, o  man didžiausią nuostabą kelia itin didelis susidomėjimas valstybiniais miškais, net giminės man skambina, klausia, domisi,  kaip aš balsuosiu.

Atsakau:  aš balsavime nedalyvausiu. Nesu miškininkė, aš politikė, man šis klausimas labai sudėtingas. Abi pusės pateikia argumentų, jie gana globalūs ir emociški, daug faktų ir skaičių, tačiau išsamios analizės nėra.

Nepasidomėjote, gal šia reforma yra labai suinteresuotos kai kurios  verslo įmonės? Tarkim, „Ikea Group“(Ingka Holding BV ir jos valdomi subjektai) skirs milijardą eurų užsitikrinti ilgalaikį tvarių žaliavų tiekimą, investuodama į miškininkystę, antrinių žaliavų perdirbimo, biožaliavų ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą.

Lietuvoje ši bendrovė perka  miškus,  mūsų šalyje jos gaminami baldai parduodami visame pasaulyje.  Pigios darbo jėgos netrūksta, reikia tik pigios žaliavos. Įkūrus vieną įmonę pirkti medieną būtų paprasčiau…

Pirmą kartą girdžiu, kad yra tokia situacija. Kas moka ir kas gauna naudą? Reikia pasidomėti. Dabar juk sakoma, kad miškininkai per mažai įneša mokesčių į biudžetą.

Remiantis ekonomistų nuomone, pertvarkius urėdijas , teigiamo ekonominio efekto nebūtų, o metinės sąnaudos padidėtų iki 1 mln. eurų, tai neigiamai atsilieptų pelno ir grąžos rodikliams. Kodėl, Jūsų nuomone, taip skubama su miškų reforma, juk valstybės valdomo miškininkystės sektoriaus vertė siekia apie  1,2 mlrd. eurų?

Aplinkos ministras ,,plaukioja skaičiuose“, nerado argumentų oponentams, manęs neįtikina kalbėjimas, kad taip yra visoje Europoje. Suprantu, kad  valstybės valdomi ir prižiūrimi miškai yra milžiniškas turtas, jie ir toliau turi būti išsaugoti, aš tikiu, kad taip ir bus.

Man kiek keistai atrodo pareiškimai, kad Lietuva – be miškų, reiškia, šalis  –  be ateities.  Aš be žmonių nematau Lietuvos ateities.

Prognozuojama, kad po miškų reformos darbo gali netekti 10 -15 tūkstančių žmonių, ypač tai skaudžiai smogs regionams. Ar Jūs pastebėjote ženklų, kad ši valdančioji dauguma rimtai svarsto kaip pažaboti emigraciją?

Nepastebėjau, atvirkščiai – galvojama, kaip pritraukti pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių. Tuo tarpu Lietuvoje galima rasti žmonių, kurie turi būtiną kvalifikaciją ir tų, kurie turi potencialias galimybes persikvalifikuoti.

Pigesnė darbo jėga iš trečiųjų šalių tampa dirbtiniu darbo užmokesčio stabdymo barjeru ir didina spaudimą viešajam sektoriui – švietimui, sveikatos priežiūrai.

Darbdavių lobistams, pigios darbo jėgos verslininkų naudai atveriamos visos durys, kita visuomenės dalis lieka už užtrenktų durų. Imigracija iš trečiųjų šalių gali padidinti įtampą visuomenėje, kaip nutiko Didžiojoje Britanijoje.

Ne kas ki­ta, o pa­ja­mų ne­ly­gy­bė ir  yra pa­grin­di­nė Lie­tu­vos emig­ra­ci­jos prie­žas­tis. Moks­lų dak­ta­rai, su ku­riais dir­bau, iš es­mės vi­si emig­ra­vo, nes, ži­no­te, 510 eu­rų to­kia tru­pu­tį juo­kin­ga al­ga už de­šim­ties me­tų sun­kias stu­di­jas ir ly­giai tiek pat, kiek už­dir­ba žmo­nės, ne­tu­rin­tys kva­li­fi­ka­ci­jos. Net Seimo nario padėjėjas negauna normalios algos.

Būtina kuo greičiau panaikinti socialinių įmonių statusą, nes pinigus išgrobsto grupuotės, visiškai išnyksta neįgaliųjų integracijos siekis.

Jūs  gana dažnai kritikuojate savo kolegas iš valdančiosios daugumos. Kodėl? 

Aš kalbu tik apie tuos, kurie netinkamai dirba savo darbą. Tarkim, Seimo pirmininkas, kuris pasijuto genijumi. Jis, girdi, protingas žmogus, bet juk tai  – ne profesija. Aš keturiasdešimt metų mokausi  ekonomikos, o jis tiek pat metų genėjo medžių šakas. Tegul ir toliau jas geni, nes jis neįgalus organizuoti Seimo darbo.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sajungos frakcija atstovauja labiausiai priveligijuotai verslo grupei, kuri gyvena labai turtingai, sumoka valstybei labai mažai mokesčių. Žmonės į valdžią išsirenka labai daug tokių, kaip ponas Ramūnas Karbauskis ir jo bendražygiai…

Verslininkai į Seimą eina, kad susitvarkytų savo verslo reikalus. Juos renkantys žmonės kažkodėl tiki, kad jeigu į valdžią ateis verslininkai, jie būtinai su jais pasidalys. Tačiau jeigu jie būtų tie, kurie dalijasi, būtų tą darę ir ligi tol.

Seimas yra ne ta vieta, kurioje atstovaujama verslui. Jame atstovaujama visuomenei. Aš sąžiningai tarnauju savo rinkėjams, visada gyniau ir ginsiu jų interesus.

Kodėl jūs pykstate ant Viktoro Pranskiečio?

Aš nepykstu, tiesiog jis nėra Seimo vadovas, mes, Seimo nariai, patys sau esame vadovai, atsakome už savo veiksmus, tačiau, pavyzdžiui, jo pareiga yra pasirūpinti, kad Seimo nariui būtų sudaryta galimybė dalyvauti ir kituose parlamento komitetų  posėdžiuose. Pranskietis to neįstengia užtikrinti.