Algimantas RUSTEIKA

Pasirašius šią sutartį migrantai turės būti aprūpinami kaip ir šalies piliečiai. Migrantų nepriėmimas taps žmogaus teisių pažeidimu. Bet koks atvykėlis galės to teisėtai reikalauti ir teismai privalės jų reikalavimus patenkinti.

Mažoms tautoms, kultūroms ir valstybėms masinė imigracija reiškia mirtį.

Jungtinės Amerikos Valstijos, Austrija, Estija, Australija, Kroatija, Vengrija, Lenkija, Bulgarija ir Čekija šios sutarties, kuria įsipareigojama remti visuotinę imigraciją ir ją visokeriopai skatinti, nepasirašo.

Mūsų didenybės dėl būsimų postų ES ir kituose neokomunistinio liberalizmo štabuose pasirašys viską. Sisteminei žiniasklaidai duota komanda tylėti, kad žmonės nežinotų, kas jiems ir jų vardu rengiama.

Dar turime truputį laiko pasiaiškinimų reikalavimui ir protestams.

Kauno Forumo įrašas:

Jungtinių Tautų organizacijos narėms pasiūlyta pasirašyti „Pasaulinė saugios, tvarios ir reguliarios migracijos sutartis” skelbia, kad migracija, nepriklausomai nuo priežasties ir tikslo, turi būti įgalinama, saugoma ir skatinama. Sutartis faktiškai paskelbia migraciją esant žmogaus teise, o tuo pačiu visus jai trukdančius valstybių įstatymus – žmogaus teisių pažeidimais.

Šia konvencija siekiama iš pagrindų perrašyti tautų apsisprendimo teise ir nacionalinių valstybių suverenumu paremtą tarptautinę pasaulio tvarką. Jungtinės Tautos ir pačios sutarties teksto autoriai neigia, jog sutartimi siekiama paskelbti migraciją žmogaus teise, tačiau būtent tokia yra pamatinė sutarties prielaida.

Sutartis numato 23 tikslus, kurių dauguma įpareigoja šalis sudaryti kuo patogesnes sąlygas tarptautinei migracijai, o migrantams jų atvykimo šalyse užtikrinti tas pačias teises ir viešąsias paslaugas, kaip ir jų piliečiams. Sutartis taip pat įtvirtina multikultūralizmo principus, pagal kuriuos priimančios šalys turi vienodai gerbti savo ir migrantų kultūrines ir socialines normas, papročius, nepriklausomai nuo jų skirtumų ir nesuderinamumo su šalyje galiojančia tvarka.

Sutartis iš esmės kartoja Lietuvai ir kitoms sovietinę okupaciją patyrusioms šalims pažįstamus marksistinio internacionalo principus, pagal kuriuos proletariantas neturi tėvynės ir laiko ja visą pasaulį. Lietuvai kartą jau buvo numatytas M. Suslovo planas „Lietuva bus, tik be lietuvių“.

Jį įgyvendinant į Lietuvą buvo masiškai perkeliami kitų TSRS respublikų gyventojai. Dėl kryptingai vykdytos tautų perkėlinėjimo ir dirbtinio maišymo politikos kai kurios TSRS tautos tapo mažumomis savo pačių žemėje. Šiandien tą patį atsiribojimo nuo tėvynės ir „meilės visam pasauliui“ principą skelbia globalistinė neoliberalizmo ideologija. Pasauliniu mastu mėginama įtvirtinti neribotos migracijos ,,teisė“ primetama suverenioms valstybėms tam, kad transnacionalinės korporacijos galėtų lengvai apsirūpinti pigia klajokliška darbo jėga ir būtų užmaskuota dėl prigimtinės šeimos ardymo išsivysčiusias Vakarų šalis ištikusi didžiulė demografinė krizė.

Virtinė demokratinių valstybių – Jungtinės Amerikos Valstijos, Austrija, Estija, Australija, Kroatija, Vengrija, Lenkija, Bulgarija ir Čekija – jau atsisakė ar planuoja atsisakyti pasirašyti šią sutartį dėl jos keliamos grėsmės šalių suverenumui ir jų gebėjimui kontroliuoti savo sienas.

Akivaizdu, jog Vakarų pasaulyje ryškėja takoskyra tarp „pasaulio be sienų“ utopiją siekiančių įgyvendinti globalistų ir nacionalinių valstybių išsaugojimo šalininkų. Augant pastarųjų gretoms ir stiprėjant pasipriešinimui globalizmui, globalistų stovykla griebiasi vis radikalesnių iniciatyvų, kuriomis desperatiškai siekiama įtvirtinti atvirų sienų ideologiją.

Lietuvos Vyriausybė paskelbė, kad žada pritarti šiai sutarčiai ir pasirašyti ją šių metų gruodžio 10 dieną. Tai ji paskelbė be jokių viešų konsultacijų su visuomene, nuomonės apklausų ar konsultacinio referendumo. Visiškai nepateisinama ir net nusikalstama, kad priimdama šį sprendimą Vyriausybė neatsiklausė tiesioginį tautos mandatą turinčio Seimo – tai reiškia, kad galintį Lietuvai turėti milžiniškų ir neatitaisomų padarinių ir visuomenės akivaizdžiai nepalaikomą sprendimą bandoma priimti apeinant piliečiams atskaitingiausią valdžios instituciją.

Toks svarbus šalies ateičiai ir, tikėtina, Konstitucijai prieštaraujantis sprendimas jokiu būdu negali būti priimtas savavališkai ir be visuomenės pritarimo. Tą padariusi vyriausybė būtų pagrįstai laikoma išdavusia šalies nacionalinius interesus ir nepateisinusia jai suteikto pasitikėjimo.

Reikalaujame atsižvelgti į tautos ir valstybės išlikimo interesą, gerbti visuomenėje aiškiai dominuojančias antiimigracines nuostatas, neišduoti nacionalinių valstybių suverenumo principo ir nepasirašyti Pasaulinės saugios, tvarios ir reguliarios migracijos sutarties. Sutarties pasirašymą laikysime lietuvių tautos ir valstybės išdavyste.