www.siandien.info, savaitraštis ŠIANDIEN

Alytaus verslo konsultacinis centras inicijavo tarptautinį ERASMUS+ programos projektą “Skaitmeninė švietimo platforma minkštiesiems įgūdžiams ir darbo rinkos kultūrai”, skirtą grįžtamosios migracijos, darbo rinkos kultūros ir naujų kompetencijų ugdymo skaitmeninės struktūros švietimo sektoriuje formavimui.

Projektas skirtas suaugusiųjų švietimui, darbo rinkos kultūros identitetui, grįžtančios migracijos adaptacijai darbo rinkoje, bei minkštųjų įgūdžių skaitmeniniams mokymams su specialia edukacine platforma kūrimui. Sėkmė darbo rinkoje priklauso nuo darbuotojų, turinčių tinkamus įgūdžius. COVID-19 pandemija dar labiau padidino poreikį perkvalifikuoti ir tobulinti darbo jėgą, kad ji prisitaikytų prie kintančios aplinkos.

Pavyzdžiui, daugiau nei 90 proc. dabartinių darbo vietų beveik visuose sektoriuose reikalauja tam tikro lygio skaitmeninių įgūdžių, tačiau 2019 m. tik 56 proc. suaugusiųjų turėjo pagrindinius skaitmeninius įgūdžius.

Minkšti įgūdžiai žinomi, kaip bendrieji įgūdžiai arba pagrindiniai įgūdžiai, kurių pageidaujama visose profesijose. Tai apima: kritinį mąstymą, problemų sprendimą, viešą kalbėjimą, komandinį darbą, skaitmeninį raštingumą, lyderystę, profesinį požiūrį, profesinę etiką, karjeros valdymą ir tarpkultūrinį bendravimą.

Tarp projekto partnerių ir pasaulio lietuviai – Norvegijos  Rogalando lietuvių bendruomenė, „LABAS“ – Lietuvių asmenų ir bendruomenių Airijoje sąjunga.

Rogalando (Norvegija) lietuvių bendruomenės pirmininkas Saulius Trepekūnas – labai sumanus ir demokratiškas lyderis. Jis  bendruomenei vadovauja daugiau kaip dešimt metų, buria tautiečius įvairiausioms veikloms. Saulius mielai sutiko atsakyti į savaitraščio ŠIANDIEN klausimus.

Gerbiamas Sauliau, kaip trumpai pristatytumėte  lietuvių bendruomenę Norvegijoje? Žinome, kad Jūsų iniciatyva nenaudojamas pastatas Homersake, Norvegijoje, tapo lietuvių namais.

Mūsų bendruomenėje – apie  pustrečio šimto žmonių, ji  yra didžiausia lietuvių bendrija Norvegijoje, gyvuojanti nuo 2012-ųjų.

Mes esame trečioji emigracijos banga – po tarpukario ir antrojo pasaulinio karo.  Aš išvažiavau iš Lietuvos 1993 metais, buvau jaunas, norėjau pamatyti pasaulį, daug kur pabuvojau, o gyvendamas Anglijoje, nusprendžiau su šeima keltis gyventi į Norvegiją.

 Mūsų bendruomenė garsi tuo, kad   mes esame pirmieji lietuviai pasaulyje po nepriklausomybės atkūrimo, kurie pirmieji pastatė lietuvių namus.  Lietuvos valdžia nepadėjo, pastatėme savo lėšomis. Rugalando lietuvių bendruomenė savanoriškai prisidėjo prie darbų, kad pastatas būtų prikeltas naujam gyvenimui. Turime didelį vietos norvegų palaikymą, nes šitas namas buvo nenaudojamas apie 30 metų, jį vadindavo šmėklų namu.

Bendruomenei talkino ir vietos lietuviai verslininkai,  medžiagomis prisidėjo ir kai kurios norvegų įmonės. Savivaldybė remia nemokama elektra, apmokėdama komunalinius mokesčius, taip pat padeda finansiškai.

Prikėlėm istorinį pastatą naujam gyvenimui, o meistrai palangėse išdrožė lelijas ir verpstės ratelius, pagamino lietuvių namų ženklą su Gediminaičių stulpais. Terasą papuošė Gediminaičių stulpai, padaryti iš skaldytų akmenų.

Įrengtuose lietuvių namuose tautiečiai organizuoja įvairius bendruomenės renginius. Turime  šokių kolektyvą „Jorė“, chorą „Baltija“ dainų ansamblį „Šeimyna“, šeštadieninę mokyklėlę.

Ar galite padėti Lietuvos žmonėms, kurie nori surasti darbą Norvegijoje?

Ne, tokių paslaugų neteikiame, bet mielai apgyvendinsime bendruomenės namuose, pamaitinsime. Pas mus apsigyventi žymiai pigiau.O šiaip kuo galim, tuo padedam lietuviams. Kai žmones ištinka nelaimė, nuperkame ir karstą, organizuojame palaikų pergabenimą į Lietuvą.

Ar Norvegijoje lietuvis lietuvį skriaudžia? Turime daug Ispanijos pavyzdžių.

Ne, o ir nusikaltimų lietuviai padaro mažiau, nepalyginsi, kas buvo prieš dvidešimt metų.

Atlyginimai Lietuvoje ir Norvegijoje. Galite juos palyginti?

Nežinau, kokie  jie, čia,  Lietuvoje, bet Norvegijoje nėra didelio atotrūkio tarp aukštąjį išsilavinimą turinčio mokytojo ir mažiau išsilavinusios valytojos. Visi šioje šalyje turi gyventi oriai, atlyginimas to neatspindi.

Dėl ko grįžta lietuviai namo iš Norvegijos?

Pasiilgsta šeimos narių, pasiilgsta gimtojo krašto. Ne, aš nebegrįšiu į Lietuvą, čia gyvenu jau trisdešimt metų, čia mano gyvenimas.

Niekas Norvegijoje nežino, ką reiškia daktarui vežti vokelį su pinigais, prisimenu, prieš dvidešimt metų, lietuviai man sakydavo, kad jeigu mes turėtume tokius gamtos turtus, tai tuomet ir mes gyventume geriau negu norvegai. Aš  jiems atsakydavau, kad gyventumėte taip pat, kaip ir dabar. Rusija, pavyzdžiui,  išteklių turi dar daugiau, o kaip ten žmonės  iš tikrųjų gyvena?

Mums reikia atsisakyti daug ko, jeigu norime gyventi kaip norvegai, taip, ir Norvegijoje  būna kraštutinumų, bet tai nereiškia, kad jie yra įgyvendinami. Žmogus gali išsakyti savo nuomonę, bet galutinis sprendimas priimamas daugumai pritarus.

Lietuviams irgi reikia išmokti atsirinkti  nuomones, dabar ateina dirbtinis intelektas, turim išmokti mąstyti kritiškai. Lietuvos užsienio reikalų ministrui taip pat aiškinau, kad ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Europos šalims dar labai toli iki demokratijos, kuri yra Norvegijoje. Ten kiekvienas susirinkimas baigiasi diskusijomis ir suformuojama tvirta visų pasisakančių pozicija. Ne vieno, ne kelių, o visų žmonių pozicija. Net ir  teatre yra svarbi valytojos nuomonė.

Ar Norvegijoje per pandemiją buvo persekiojami piliečiai, ar buvo neįleidžiami į prekybos centrus?

Ne, tokių atvejų nebuvo, diskusijų buvo, bet tokių suvaržymų tikrai nebuvo, nors nemažai žmonių skiepijosi be jokių raginimų.

Kaip apibūdintumėte Norvegijoje gyvenantį lietuvį?

Apie 50 tūkstančių lietuvių turi nuolatinę registraciją, o iš viso Norvegijoje gali būti ir 100 tūkstančių mūsų tautiečių. Daug jų dirbančių statybose, viešbučiuose, tad sunku nupiešti vieno žmogaus portretą.

Norvegijoje lietuviai turi savo draugų ratą, tačiau negirdėjau, kad jie būtų skundęsi norvegais. Norvegijoje sutiksite žmonių iš viso pasaulio, nes čia tikrai gyvena atvira visuomenė

Ar dažnai važiuojate į tėviškę?

Šiauliuose  baigiau Šiaulių pedagoginį institutą, studijavau pradinį ugdymą ir muziką. Taip, gražus mūsų kraštas, gražūs žmonės, mažiau liūdnų veidų, gražėja miestai, keičiasi  miesteliai. 

Buvau praėjusią vasarą tėviškėje, važiuosiu ir dabar, į Pasvalį, čia daug metų renkamas tas pats meras, pats miestelis išgražėjo, tik ar ne per brangiai kainuoja krepšinio komandos išlaikymas?

Kaip Norvegija padeda Ukrainai?

Norvegijos valdžia skyrė milžiniškas paramą. Dabar vėl gali būti atnaujinamas diskusijos dėl Norvegijos narystės Europos Sąjungoje.

Mes, lietuviai, suorganizavome koncertą, o surinktas lėšas skyrėme labdarai, kuri pasiekė Ukrainos žmones. Visi supranta, kad blogis vėliau ar anksčiau turi būti nugalėtas. Norvegija taip pat turi sieną su Rusija, tad atsipalaiduoti negalima.

Projektas finansuojamas:

Nr. 2022-1-LT01-KA220-ADU-000085928      

Parengta pagal savaitraštį ŠIANDIEN. Gintauto Kniukštos ir Alytaus verslo konsultacinio centro nuotraukos.