Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Apie Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės ateitį

Apie Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės ateitį

Išplėstinė paieška 

www.siandien.info

 2022 m. valstybinio matematikos egzamino neišlaikė daugiau kaip trečdalis mokinių, matematikos, fizikos, chemijos populiarumas tarp moksleivių menkas, labai trūksta šių dalykų mokytojų. Nepaisant politinių įsipareigojimų ir administracinių pastangų, Lietuvoje parengiama per mažai gamtos mokslų, matematikos, technologijų ir inžinerijos specialistų, kad būtų užtikrinta tvari aukštųjų technologijų pramonės ir paslaugų sektoriaus ateitis, pabrėžia Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Redakcijos archyvo nuotr.

2023 m. sausio 18 d. Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka pristatė pirmąją šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją. Joje buvo kalbama apie kvalifikuotų specialistų trūkumo problemą, su kuria susiduria Lietuvos aukštųjų technologijų pramonė ir paslaugų sektorius, ir jos priežastis.

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino apibendrinimu, didžioji dauguma šiandieninių Lietuvos mokinių net nelaiko biologijos, fizikos ir informacinių technologijų egzaminų, kurie, lyginant su pažangiomis valstybėmis, turėtų būti norma. Mokiniai šių mokomųjų dalykų nelaiko praktiškais ir mieliau renkasi lengvesnius egzaminus. Pakeisti esamą situaciją bus sunku dėl mokytojų stygiaus. „Kadangi dauguma jaunuolių atsisakė mokytis šių svarbių disciplinų, ilgainiui reikėjo vis mažiau šių disciplinų mokytojų, todėl turim juokingai mažus skaičius. Šiandien chemijos mokytojų Lietuvoje yra 420, fizikos – 540, informacinių technologijų – 690. <…> Jeigu mes nuspręstume ateityje daugumą savo mokinių privalomai mokyti gamtos mokslų, tiesiog nebūtų kam jų mokyti“, – teigė G. Sarafinas.

Negalime sakyti, kad šių specialistų trūkumas yra aukštųjų mokyklų problema, pabrėžė Ateities komiteto pirmininkas prof. R. Lopata. „Universitetų pirmasis uždavinys yra „įmąstyti“ savo šalį ir visuomenę, laike ir ateityje, o ne ruošti arba tenkinti darbdavius specialistais – tai principinė mano pozicija“, – akcentavo komiteto pirmininkas.

Dariaus Lasionio, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktoriaus ir vieno iš surengtos diskusijos iniciatorių, nuomone, reikia ne tik toliau kelti mokytojų prestižą, bet ir peržvelgti mokyklinių mokomųjų dalykų sąrašą, o informacinių technologijų mokiniai mokyklose turėtų būti mokomi jau 6–7 klasėse. „Ar galite patikėti? Šiandien technologijų pamokose berniukai su siaurapjūkliu pjausto, kai aplinkui aukštųjų technologijų amžius. <…> Mokyklose turi atsirasti šiuolaikinių technologijų mokymas – formalus arba neformalus, kuris skatintų susidomėjimą skaitmeninimu, programavimu, robotika, suteiktų žinias, kurios būtų vėliau naudingos tiems patiems vaikams renkantis profesiją, nesvarbu, kur jie eitų“, –  tvirtino D. Lasionis.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas išsakė poziciją, kad moksleivių ir studentų pasiskirstymas tarp skirtingų profesinių krypčių nėra esminė problema. Jo pastebėjimu, pagrindinė grėsmė kyla iš mažo gimstamumo ir mažėjančio studentų skaičiaus – jis nėra pakankamas mūsų ekonomikai. „Pirmiausia turime žiūrėti demografiją. Per dešimt metų perpus sumažėjo abiturientų skaičius, nuo 38 tūkst. iki 19 tūkst. Karta, kuri ateina į darbo rinką, yra perpus mažesnė už tą, kuri išeina iš darbo rinkos. Universitetų bakalauro absolventų nuo 2009 metų sumažėjo 61 proc. Liko kiek daugiau nei trečdalis, lyginant su tuo, ką turėjom prieš dešimtmetį. <…> Turime galvoti, kaip didinti bendrai studentų, jaunimo skaičių, gimstamumą, imigraciją, studentų pritraukimą ir t. t.“, – sakė viceministras G. Jakštas.

Seimo Ateities komitetas tęs diskusijoje išryškėjusios problematikos nagrinėjimą kituose savo renginiuose ir posėdžiuose. Komiteto nuomone, efektyvia platforma verslo ir pramonės atstovams išsakyti savo poziciją galėtų būti šiuo metu vykstančios viešosios konsultacijos dėl valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ projekto.

Parašykite komentarą

Top