Jūs esate
Pagrindinis > Politika > B. Matelis. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija išgyvena politinio lyderio krizę

B. Matelis. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija išgyvena politinio lyderio krizę

Bronislovas Matelis, Seimo narys

Pastaruoju metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime nariai viešai daug komentuoja savo santykius su Sauliaus Skvernelio Vyriausybe. Pagrindinė išsakoma mintis ta pati – kalčiausias Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos lyderis Gabrielius Landsbergis, kalantis pleištą tarp frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio ir S. Skvernelio.

Pasitraukdamas iš LVŽS frakcijos kalbėjau, kad neadekvatus šios frakcijos seniūno elgesys kenkia visai valdančiajai daugumai ir tai ateityje gali neigiamai atsiliepti siekiant įgyvendinti žadėtas permainas. Tada niekaip negalėjau suprasti, kodėl frakcijos seniūnas, nenorėdamas komentuoti kai kurių asmeninio gyvenimo peripetijų, beveik dirbtinai kuria įtampas ir silpnina frakciją.

Kai kurie LVŽS nariai piktinasi, kad pats R. Karbauskis nebekomentuoja svarbių politinių sprendimų, apsiriboja tik tuo, kad diagnozuoja S. Skvernelio nuovargio ir nervinės įtampos lygį.

Dabar vėl kalbama apie išorės priešus, kurie trukdo dirbti LVŽS frakcijai, nors tokių santykių ir įtampų priežastys yra visai kitokios.

Niekas ir niekada neįkals pleišto į stiprų ir vieningą monolito paviršių, jeigu jame nebus plyšio. Opozicija demokratinėje visuomenėje visuomet ieškos to plyšio ir kals pleištą.

Vyriausybės vadovo S. Skvernelio ir frakcijos seniūno R. Karbauskio nesutarimų priežastis nulėmė anksčiau vykę įvykiai. Reikia pripažinti, kad šiuo metu frakcijos seniūno autoritetas yra stipriai susvyravęs, tai mato LVŽS frakcijos nariai, jie gali šimtą kartų balsuoti dėl pasitikėjimo savo lyderiu, žodžiu jį parems, tačiau proto juk neapgausi.

Kai lyderis ima prarasti savo grupėje autoritetą, paprastai į viešumą pradeda lįsti antro ir net trečio plano lyderiai. Jie glosto nominalų lyderį, jį ramina, tačiau tuo pačiu buriasi į atskiras grupeles ir imasi spręsti savo reikalų. Tai yra ženklas, kad santykiai toje grupėje vystosi nenormaliai ir viskas gali baigtis skyrybomis, nes ilguoju laikotarpiu nepavyks suderinti mažų lyderių interesų.

Švietimo reikalų komitetas neleistinomis priemonėmis griebėsi gelbėti jo vadovo universiteto, frakcijos nariai ūkininkai pradėjo teikti pataisas, kad išskirtinai jiems būtų galima prie parlamentarų algos gauti pajamas ir iš žemdirbystės, nemažai „valstiečių“, kai reikėjo balsuoti už urėdijų reformą, vaikščiojo po plenarinių posėdžių salę ir nebalsavo.

Tiesiog reikėtų pripažinti, kad toje frakcijoje dažnas jau imasi spręsti asmenines problemas, dar bando kažkiek ir kažko nugriebti sau, o kai stogai „važiuoja“, tai tada ir informaciją visuomenei užsigeidžia teikti pagal formulę „50×50“.

Dažnai klausiu savęs, ar tai aš, pasitraukęs iš LVŽS frakcijos ir tuo pačiu remdamas reformas, išdaviau permainų idėjas, ar tie, kurie liko frakcijoje ir visomis jėgomis taranuoja permainas valstybėje?

Ir dar dėl lyderio. Kai LVŽS frakcijos nariai savo veiksmais nuolat ėmė žeminti premjerą ir pačią Vyriausybę, laukiau frakcijos seniūno, grupės lyderio, tinkamos reakcijos. Tačiau atsitiko taip, kad tuo metu lyderio savybes pademonstravo S. Skvernelis, metęs iššūkį kai kuriems į paviršių lendantiems trečios eilės lyderiams.

Kai kurie LVŽS nariai piktinasi, kad pats R. Karbauskis nebekomentuoja svarbių politinių sprendimų, apsiriboja tik tuo, kad diagnozuoja S. Skvernelio nuovargio ir nervinės įtampos lygį. Tai dar vienas ženklas, kad LVŽS frakcija išgyvena politinio lyderio krizę ir dėl to kaltinti išorės priešų nereikėtų.

Parašykite komentarą

Top