Romaldas ABUGELIS, laikraštis ŠIANDIEN

„Covid-19“ apnuogino senas JAV maisto sistemos bėdas. Kai pandemija užvėrė valstybių sienas, maisto tiekimo grandinė patyrė ekstremalų stresą. Gamintojai susidūrė su prekių pertekliumi, o parduotuvių lentynos ištuštėjo. Daugelyje valstijų išaugo maisto nesaugumas, o kai kur pasirodė ir bado šmėkla.

Rimtą maisto stygių pajuto kas šeštas amerikietis, iš jų apie 18 mln. – vaikai. Vyriausybė buvo priversta išplėsti išmokas, kad padėtų patenkinti išaugusią paklausą. Sutrikimai maisto grandinėje greitai išryškino jos pažeidžiamumą. Be to, tebesitęsia klimato krizė, prie kurios gilėjimo prisideda ir maisto sektorius. Tad šis laikmetis yra gera galimybė siekti permainų maisto ūkyje.

JAV maisto sistemoje dabar dirba dešimtadalis visų darbuotojų. Sistema aprūpina milijonus amerikiečių įvairiais maisto produktais ištisus metus. Nors amerikiečiai turi itin prieinamą maistą, jis yra susijęs su didžiuliais paslėptais kaštais. 

Tai išlaidos netinkamos mitybos pažeistos sveikatos atstatymui, lėšos klimato kaitos suvaldymui, taip pat valstybės asignavimai ūkininkams, kurie užtikrina maisto prekių gamybą prieinamomis kainomis ir kai kurie kiti kaštai.

Taigi, maisto sistema atsieina kur kas brangiau, negu parašyta produkto etiketėje ar kasos kvite ir sukuria daug iki šiol nenumatytų neigiamų padarinių. Be to, pažymėtina, kad neproporcingai didelė šių išlaidų našta tenka bendruomenėms, kurios yra labiau socialiai pažeidžiamos ir atstumtos.

Tai afroamerikiečiai ir išeiviai iš Lotynų Amerikos šalių. Todėl nuspręsta žengti labai svarbų žingsnį apskaičiuojant tikrąsias su maistu susijusias išlaidas.

Neseniai Rokfelerio fondo parengtoje studijoje „Tikroji maisto kaina“ ir atsispindi reali  maisto JAV kaina, kuri apima dar ir maisto sistemos poveikį sveikatai, aplinkai ir visuomenei. Tai revoliucingas ir sunkus žingsnis, ieškant naujų ekonominio reguliavimo priemonių, inovacijų ir paskatų, kuriant tobulesnę maisto sistemą. Sistemą, kuri teiktų daugiau naudos žemdirbiams, svariau prisidėtų prie visuomenės sveikatos, padėtų apsaugoti mūsų planetą ir keltų mažiau rizikų.  

2019 m. JAV vartotojai maistui išleido 1,1 trilijono dolerių. Į šią sumą įeina gamybos, perdirbimo, mažmeninės ir didmeninės prekybos išlaidos maistui. Tačiau neįeina vis didėjančios išlaidos sveikatos priežiūrai, maisto ūkio indėlis naudojant vandenį ir teršiant aplinką, taip pat dėl žemės ūkio sumažėjusi biologinė įvairovė ir klimato krizė, kurią ženkliai įtakoja šiltnamio efektą sukeliančios dujos maisto sistemoje.

Jeigu būtų įvertintos ir šios papildomos arba išorinės išlaidos, tuomet tikrosios JAV išlaidos maisto ūkyje būtų bent tris kartus didesnės – 3,2 trilijonų dolerių per metus. Jeigu nebus keičiama nusistovėjusi netvari maisto sistema, ateities kartoms teks dar didesnė išlaidų našta.

Išlaidos žmonių sveikatai yra didžiausia „paslėpta“ maisto sistemos kaina, artima 1,1 trilijono dolerių per metus. Maždaug tiek mokesčių mokėtojų pinigų atitenka medicinos reikmėms. Dauguma šių išlaidų – 604 milijardai dolerių – priskiriamos sveikatos priežiūros išlaidoms, susijusioms su nesveikos mitybos sukeltomis ligomis: hipertenzija, vėžys, diabetas ir kai kurios kitos.

Neapskaitytos maisto sistemos išlaidos, susijusios su aplinkosauga, sudaro beveik 900 milijardų dolerių per metus. Šios išlaidos apima dvi sritis: šiltnamio efektą sukeliančių dujų  išmetimą ir biologinę įvairovę. Įvairios žemės ūkio subsidijos, kurios šiuo metu nėra įtrauktos į maisto kainą, siekia maždaug 20 milijardų dolerių per metus.

Fondo atlikta studija atskleidė tikrąją maisto sistemos kainą, maisto ūkio atsparumo svarbą, pabrėžė būtinumą šią sistemą laikyti prioritetine ir imtis jos skubaus pertvarkymo. Tikslinga ne tik sumažinti tikrąsias išlaidas maistui, bet ir pasiekti, kad ši sistema padidintų grąžą įvairiose srityse, su kuriomis ji sąveikauja.

Pavyzdžiui, platesnė prieiga prie sveiko maisto visiems šalies gyventojams, investicijos į atitinkamą infrastruktūrą, taip pat didesnis vartotojų švietimas, aktyvesnė maisto ūkio reguliavimo ir maisto prekių ženklinimo politika gali palyginti greitai apmalšinti su mityba susijusias ligas, pagerinti gyventojų sveikatą ir taip ženkliai sumažinti asignavimus sveikatos apsaugai.

Jei su mityba susijusių ligų paplitimas sumažėtų kaip Kanadoje, kuri ėmėsi išties revoliucingų žingsnių sveikatinant visuomenę mitybos įpročių keitimo pagrindu, sveikatos priežiūros išlaidos JAV gali būti sumažintos bent 250 milijardų dolerių per metus. Mažinant žemės ūkio išmetamų teršalų kiekį, mažėtų išlaidos aplinkos apsaugai. Potencialo mažinti netiesioginius maisto sistemos kaštus yra ir kai kuriose kitose srityse.

Jau ir dabar galime įžvelgti teigiamus pokyčius maisto ūkyje. Plečiami ir modernizuojami sveikesnės mitybos tinklai, vyriausybė tobulina viešųjų pirkimų tvarką, plinta maisto produktų pirkimas tiesiai iš ūkininkų, kuriamos ir įgyvendinamos specialios paramos ūkininkams ir mokslinių tyrimų programos, svarstoma papildomų mokesčių už saldžius gėrimus ir kitus nesveikus maisto produktus įvedimo galimybė.

Svarbu pažymėti, kad pokyčiai juntami tiek valstybinėse struktūrose, tiek ir privačiame versle, be to  tai vyksta visais įmanomais lygiais: federaliniu, valstijų ir mažesnių administracinių vienetų. Visa tai prisideda prie maisto sistemos išlaidų optimizavimo.

Siūloma paspartinti ir naujų įrankių kūrimą, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukuriančių dujų išmetimus. Tai apima gamtinį kapitalą, įskaitant anglį, vandenį, dirvožemį ir biologinę įvairovę.

Politikos formuotojai pristato naujas subsidijas ir kitas paskatas ūkininkams, skatinant išsaugoti žemės derlumą gamtai draugiškesniais žemės dirbimo metodais, auginant atitinkamas kultūras ir užkertant kelią gamtą alinančioms nuotėkoms. 

Šiandien vartotojų sprendimus pasirenkant maisto produktus vis labiau lemia ne tik skonis ar kaina, bet ir tokie veiksniai kaip sveikata, aplinkos tvarumas ir asmeninės vertybes. Tai labai perspektyvios tendencijos, todėl jos turėtų susilaukti dar didesnio viešojo ir privataus sektorių dėmesio ir paskatų.

Ši Rokfelerio fondo pateikta apžvalga yra jau antroji rimta Fondo investicija, siekiant  iš  pagrindų pertvarkyti JAV maisto sistemą. Pirmasis dokumentas pasirodė viešumoje lygiai prieš  metus. Jame išskiriami trys reikšmingiausi lauktini pokyčiai. Pirmasis – pereiti nuo dabartinės  maisto prieinamumo programos prie integruotos saugios mitybos sistemos, įtvirtinančios sveiką maistą kaip esmingą sveikatos komponentą.

Antra, atsisakyti priklausomybės nuo hiperspecializuotų, vertikaliai integruotų didžiulių tiekimo grandinių, skirtų aptarnauti pasaulines rinkas ir kurti tvarias, lanksčias  vietines ir regionines maisto grandines, skirtas tarnauti visoms bendruomenėms nuo kaimo iki miesto.

Ir trečia – nuo beatodairiško pelno siekimo pereiti prie teisingesnės sistemos, orientuotos į sąžiningą grąžą ir naudą visiems maisto grandinės dalyviams, ypač ūkininkams.