www.siandien.info

Naujojo vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus pozicija nuo sausio 1 d. leisti vairavimo egzaminus Lietuvoje laikyti ne tik lietuvių arba kitomis oficialiomis ES kalbomis, bet ir rusų kalba yra paneigiantis ankstesnį Vidaus reikalų ministerijos sprendimą, kuriuo siekiama integruoti rusakalbius į Lietuvos visuomenę ir skatinti mokytis lietuvių kalbą, taip plečiant valstybinės lietuvių kalbos vartojimą viešajame gyvenime. Pagal ankstesnį sprendimą, išimtis buvo numatyta ukrainiečiams, tačiau V. Kondratovičiaus sprendimas suteiktų galimybę visiems Lietuvos gyventojams pasirinkti laikyti vairavimo egzaminą rusų kalba.

Anot Seimo nario A.Ažubalio, pirmieji ministro V. Kondratovičiaus žingsniai ministerijoje nuvilia, tačiau šis žingsnis ne esminis, žinant jo sąsajas su V. Tomaszewskio politine veikla. Jo pareiškimas dėl rusų kalbos plėtros viešajame Lietuvos gyvenime yra rimtas akibrokštas valstybinei konstitucinį statusą turinčiai lietuvių kalbai, užsieniečių ir kitakalbių integraciniams procesams.

„Toks pokytis mažiausiai reiškia tai, kad ministrui nėra svarbi lietuvių kalbos ateitis. Šis pokytis leistų migrantams iš posovietinių šalių Lietuvoje jaustis patogiai ir nesimokyti lietuvių kalbos. Tikiuosi premjeras Gintautas Paluckas atitinkamai reaguos ir spės laiku apginti valstybinę lietuvių kalbą, jos statusą ir neleis trikdyti užsieniečių integracijos procesų“, – sako Seimo narys.

Buvusi ministrė Agnė Bilotaitė neigiamai vertina vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus sprendimą atidėti vairavimo egzaminų tvarkos pakeitimus, kurie draustų laikyti egzaminus rusų kalba. 

Įsakymą, įpareigojantį nuo kitų metų vairavimo egzaminus laikyti tik valstybine lietuvių ar kita oficialia ES kalba, pasirašė buvusi vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė. Kartu su įsakymu visoms VRM pavaldžioms institucijoms išplatinta rekomendacija pamažu atsisakyti rusų kalbos teikiant paslaugas gyventojams. 

A. Bilotaitė sako, kad tokį sprendimą lėmė tiek jos asmeninė, tiek buvusios Vyriausybės aiški vertybinė nuostata dėl rusų kalbos vartojimo viešajame gyvenime mažinimo, taip pat būtinybė reaguoti į hibridines grėsmes. Todėl šių pakeitimų stabdymas, anot jos, nesuprantamas ir nepagrįstas. 

„Neabejoju, kad sprendimas atidėti naujos tvarkos įgyvendinimą, motyvuojant nepakankamu pasirengimu, tėra pastangos švelniai numarinti šią iniciatyvą. Tokia naujosios VRM vadovybės laikysena nestebina, bet kelia nerimą, nes iš esmės prieštarauja mūsų valstybės saugumo interesams. Kalba yra labai svarbi integracijai į visuomenę, o šaliai agresorei tai – ir vienas iš patogių įrankių priešiškai ideologijai skleisti bei sau prielankių piliečių gretoms gausinti“,  – teigia A. Bilotaitė.

Ministro įsakymas, pasak A. Bilotaitės, buvo parengtas išanalizavus situaciją, kuri parodė, kad laikančiųjų vairavimo egzaminus rusų kalba tik daugėja. 

AB „Regitra“ duomenimis, 2023 m. teorijos vairavimo egzaminai rusų kalba laikyti daugiau kaip 10 tūkst. kartų, šiemet per 11 mėnesių – jau per 11 tūkst.

Pastaraisiais metais pastebimai išaugus atvykstančių užsieniečių skaičiui, A. Bilotaitės teigimu, turime nepražiūrėti ir grėsmių nacionaliniam saugumui. 

„Esame numatę išimtis užsieniečiams ir pereinamąjį laikotarpį tiems, kurie jau anksčiau pradėjo pasirengimą egzaminams. Todėl naujojo ministro teiginiai apie būtinybę geriau pasirengti pokyčiams neįtikina“, –  sako A. Bilotaitė.