www.siandien.info; spaudos pranešimai

Nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 23 d. ūkininkai ir žemės ūkio veiklą vykdantys juridiniai asmenys vėl galės teikti paraiškas paramai gauti supaprastinta tvarka pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“.

Bus remiami visi žemės ūkio sektoriai: pieninė galvijininkystė, mėsinė gyvulininkystė (įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę, ožkininkystę, triušininkystę, kiaulininkystę, paukštininkystę (įskaitant kiaušinių gamybą) ir kiti gyvulininkystės sektoriai), taip pat sodininkystė, daržininkystė,  uogininkystė bei kiti augalininkystės sektoriai. Kvietimui skirtas lėšų biudžetas yra 40 mln. Eur. Biudžetas pagal atskirus žemės ūkio sektorius neskirstomas.

Paramos galės kreiptis pareiškėjai, kurių VED, išreikštas produkcijos standartine verte, yra ne mažesnis kaip 30 001 Eur. Prašomos paramos dydis projektui iki 80 tūkst. Eur arba iki 280 tūkst. Eur (kai teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola).

Paramos intensyvumas visuose sektoriuose negali viršyti 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Jauniesiems ūkininkams kreipiantis paramos  penkerių metų laikotarpiu nuo jų  įsisteigimo dienos pagal šią intervencinę priemonę pirmą kartą, intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų.

Didžiausias paramos intensyvumas negali viršyti 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Kai pagal SP intervencinę priemonę parama teikiama supaprastinta tvarka, nereikės pateikti atskirai parengto verslo plano, būtina informacija yra integruota į paraiškos formą. Ūkio ekonominį gyvybingumą apibūdinantys rodikliai bus skaičiuojami tik pagal praėjusių arba ataskaitinių metų finansinės atskaitomybės duomenis pasirinktinai.

Taip pat tinkamomis finansuoti išlaidomis pagal visus žemės ūkio sektorius  pripažįstamos traktorių ir kitos žemės ūkio technikos (išskyrus žemės ūkio techniką, kuri pagal ES tipo patvirtinimą turi nustatytą žemesnį kaip V etapo išmetamųjų teršalų ribinės vertės (Stage V standarto) variklio tipą) įsigijimo išlaidos.

Atsisakoma reikalavimo pateikti su pareiškėju susijusių asmenų (sutuoktinių, brolių, seserų, vaikų) sutikimus dėl asmens duomenų tvarkymo. 

Nauja tai, kad žemės ūkio technikos ir įrangos kai kurių rūšių tinkamų finansuoti išlaidų vertė bus  apskaičiuojama tik pagal fiksuotuosius įkainius. Žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti, kuriai nustatyti fiksuotieji įkainiai, pareiškėjui nereikės teikti 3 komercinių pasiūlymų, vykdyti pirkimų. Fiksuotų įkainių naudojimo tvarka palengvina administracinę naštą tiek paramos gavėjams, tiek ją administruojančioms institucijoms.

Projektų pirmumo atranka bus vykdoma pagal nustatytus 7 naujus projektų atrankos kriterijus, kurie nurodyti intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse ir taikomi visiems žemės ūkio sektoriams. Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 25 balai. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko 25 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.

Šios priemonės įgyvendinimo taisykles galima rasti čia.

Tiesioginių išmokų suvienodinimas tarp valstybių narių turi baigtis 2028 metais  

Liuksemburge vykusioje Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje patvirtintos pirmininkaujančios šalies išvados dėl į ūkininkus orientuotos bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 m. Vieni svarbiausių Lietuvai klausimų – poreikis užtikrinti pakankamą biudžetą bei galų gale baigti tiesioginių išmokų suvienodinimą tarp ES šalių.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pritarė išvadose įvardytiems prioritetams ir strateginiams BŽŪP tikslams, tačiau pabrėžė negalintis sutikti, kad išvadose nebūtų paminėti Lietuvos žemdirbiams ypač svarbūs klausimai.

Nepaisant to, kad valstybės narės, gaunančios daug didesnes nei ES vidurkis tiesiogines išmokas, ilgą laiką apskritai neigė, kad tiesioginių išmokų paskirstymas tarp valstybių narių yra problema, galutiniame išvadų tekste pavyko įtraukti nuostatą, kad ši problema egzistuoja ir kad ją būtina tinkamai išspręsti.

„Nebegalime eiti tuo pačiu keliu, kai žemdirbiams užduočių daugėja, o finansavimas toliau karpomas. Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas turi būti pakankamas ir atitinkantis jai keliamus tikslus. Be to, nauji iššūkiai juk vienodai slegia visų šalių ūkininkus, todėl būtina užtikrinti teisingą ir nediskriminuojantį tiesioginių išmokų paskirstymą tarp ES narių“, – pabrėžė ministras, gindamas Lietuvos žemdirbių interesus.

Tokioms nuostatoms pritarė ir EK žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski, primindamas, kad po daugiau nei 20 metų narystės ES nebėra objektyvių priežasčių tokiems skirtumams pateisinti.

Tvirtinant išvadas Lietuva, kartu su Bulgarija, Estija, Latvija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija pateikė bendrą deklaraciją, kurioje aiškiai įvardintas tikslas – tiesioginių išmokų suvienodinimas tarp valstybių narių turi baigtis 2028 metais.  

Taryboje taip pat aptarti iššūkiai, su kuriais susiduria ES maisto grandinė, kiti svarbūs su prekyba susiję žemės ūkio klausimai.

Pagerbti šalies pažangiausių ir geriausių ekologinių ūkių šeimininkai

Siekiant skatinti ekologiškai ūkininkaujančiųjų aktyvumą, pažangų ūkininkavimą išsaugant kraštovaizdį ir švarią aplinką, Lietuvoje nuo 2007 metų rengiamas konkursas „Geriausias ekologinės gamybos ūkis“. Vilniuje įvykusioje 2024 metų konkurso dalyviams skirtoje šventėje, kurią surengė Žemės ūkio ministerija ir VšĮ „Tatulos programa“, pagerbti šalies pažangiausių ir geriausių ekologinių ūkių šeimininkai.

Šiais metais konkurse dalyvavo 20 ekologinės gamybos ūkių, kuriuos aplankė kompetentinga vertinimo komisija. Ji ūkius vertino pagal šiuos kriterijus: geras žemės ūkio gamybos lygis, ekologiškų produktų pardavimų proporcija lyginant su neekologiškų produktų pardavimais, ūkio būklė ir aplinkosauginė veikla, perdirbimas ir pridėtinė vertė, aktyvus ekologinio ūkininkavimo skatinimas, inovacijos, aktyvus dalyvavimas socialinėje veikloje.

Konkursą „Geriausias ekologinės gamybos ūkis“ šiemet laimėjo  daugiausiai vertinimo balų surinkusi UAB „Farmers Circle“. Ūkiui padėką „Už pažangų ir perspektyvų ekologinės gamybos ūkį“ įteikė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Žemės ūkio ministro padėkas taip pat gavo dar keturi ūkiai:

Andrius ir Rasa Prusakovai – „Už pažangų ekologinės daržininkystės ūkio vystymą ir perspektyvių idėjų realizavimą“;

UAB „Ingleby Lithuania Agro“ – „Už inovatyvių technologijų diegimą ekologiniame sėklininkystės ūkyje“;

Zigmantas Kajėnas – „Už ekologinės gamybos pienininkystės šeimos ūkio vystymą ir inovatyvių technologijų diegimą“;

Jūratė Rutkauskienė – „Už ilgametį ekologinės vaistažolininkystės ūkio vystymą ir visuomenės edukavimą“.