Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Laikraštis ŠIANDIEN. Kas svarbiau – žvyras ar miškas?

Laikraštis ŠIANDIEN. Kas svarbiau – žvyras ar miškas?


Andrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas ir žurnalistas

Laičių žvyro karjeras besišliejantis su Rozalimo miško parko planuotas išplėsti iškertant per 20 ha pušyno.


Statybų bumas išjudino ir žvyro kasėjus, o šie nusitaikė į Lietuvos miškus. Nors žvyro esama ir žemės ūkio plotuose, bet dažniausiai karjerais tampa valstybiniai miškai. Šiais metais per visą Lietuvą nuskambėjo net du atvejai Kauno rajone, kai planuota kasti žvyrą rekreacinėse panemunės miškuose, netoli Vilkijos ir Kulautuvos.

Dar vienas gyventojų pagalbos šauksmas atėjo iš Pakruojo rajono, kur dėl žvyro karjero vėl sumanyta panaikinti dalį Rozalimo miško parko. „Vėl“, – tai reiškia, kad jau trečią kartą. Apie pastarąjį atvejį papasakosiu kiek plačiau, nes asmeniškai prisidėjau prie Rozalimo miško parko įsteigimo, o pastaruoju metu – ir planų kasti žvyrą tenai sustabdymo.


Rozalimo miško parko įkūrėja Genovaitė Valčiukienė jau keletas metų gyvena anapilyje, bet mums, ją pažinojusiems, tenka vėl ir vėl ginti tai, ką ji buvo iškovojusi.


Rozalimo miestelis yra apsuptas vieninteliu Pakruojo rajone pušynu ir yra paskelbtas urbanistiniu paminklu. Miestelyje gyvenusi lietuvių kalbos mokytoja a.a. Genovaitė Valčiukienė ne tik pasiekė, kad šis miškas gautų miško parko statusą, bet ir per Europos teisingumo teismą, pasitelkdama advokatą Saulių Dambrauską, uždraudė danų kiaulių kompleksų statybas Rozalimo apylinkėse.

Už tai mokytoja gavo Šiaulių apskrities metų žmogaus titulą. Bet, kaip dažnai būna, nelikus tokio šviesaus žmogaus, nelieka ir kam rūpintis viskuo, kas jo buvo iškovota. Bent jau taip manė AB „Meresta“ vadovas Justinas Macijauskas, Rozalimo miško parko pašonėje eksploatuojantis Laičių žvyro karjerą.

Naudingos iškasenos gana pelningas verslas Lietuvoje, nes mokesčiai maži, tad dalį pelno nesunku skirti labdarai. Už tai J.Macijauskas buvo išrinktas Pakruojo rajono garbės piliečiu. Bet J.Macijauskas kartu yra ir rajono savivaldybės tarybos narys, pastaruoju metu pagarsėjęs garbės nepriduodančiais veiksmais.


Nors žvyras – gausiausia Lietuvos naudinga iškasena ir jos mums, ko gero, niekada nepritrūks, bet Pakruojo rajone vyrauja dolomitas ir kitos iškasenos, o žvyro mažai.

Vietoj to, kad rajono įmonės žvyro atsivežtų iš kitur, gviešiamasi į negausius jo išteklius, esančius vietiniuose miškuose. Tai tik dar vienas pavyzdys, kad Lietuvos savivaldybės gyvena kaip atskiros respublikos. AB „Meresta“, Rozalimo miško parko pašonėje eksploatuojanti Laičių žvyro karjerą, jau nuo 2010 metų daro žygius, siekdama išplėsti žvyro karjerą miško parko sąskaita.

Kol buvo gyva mokytoja G.Valčiukienė – to nepavyko padaryti. Bet 2019 metais AB „Meresta“ vadovas Justinas Macijauskas vėl kreipėsi į Pakruojo rajono tarybą dėl Rozalimo miško parko ribų keitimo ir nenusišalino nuo šio klausimo nei tarybos posėdžio metu, nei Ekonomikos komitete, kuriam pats vadovauja.

Už tai 2020 metais Vyriausioji tarnybinė etikos komisija nusprendė, kad J. Macijauskas pažeidė įstatymą, nors rajono etikos komisija, valdančiųjų balsais nusprendė, kad jokio pažeidimo nebuvo… Rozalimo miestelio gyventojai po minėto VTEK sprendimo atsikvėpė, nes pamanė, kad klausimas jau išspręstas.

Laičių žvyro karjeras besišliejantis su Rozalimo miško parko planuotas išplėsti iškertant per 20 ha pušyno.

Tačiau šiemet AB „Meresta“ išbandė dar vieną būdą pasiekti savo tikslo – per poveikio aplinkai vertinimo procedūras.


Kai skaičiau poveikio aplinkai vertinimo rengėjų AB „Magma“ informaciją, tai man plaukai šiaušėsi. Pasirodo, kad Lietuvos įstatymuose tiek prikurta spragų, kad faktiškai žvyrą gali kasti bet kur. Ir savivaldybės nuomonė ne visada yra lemianti. Vilkijos ir Kulautuvos atveju Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas jau paskelbė, kad žvyro kasti neleis. Bet nėra viskas taip paprasta, nes teismai, remdamiesi tomis pačiomis įstatymų spragomis, gali nuspręsti kitaip.


Rozalimo miško parko atveju Pakruojo rajono savivaldybė taip pat išreiškė nepritarimą. Kaip daugelio tyrimų Rozalimo miško parke ir rekreacinio sutvarkymo projekto autorius, Aplinkos apsaugos agentūrai ir savivaldybei pateikiau aibę argumentų, dėl ko žvyro kasimas miško parke yra neleistinas.

Raštų prisiuntė ir vietos gyventojai, tad rajono meras Saulius Margis raštu mane patikino, kad savivaldybė nepritars planams plėsti žvyro karjerą miško parko sąskaita. AB „Meresta“, matydama, kad situacija nepalanki, atsitraukė.


Bet ar ilgam? Visuomenei tenka nuolat būti budėjimo režime, kad jai nežinant kažkas nesunaikintų jų gyvenamosios aplinkos. Ir tai labai vargina. Negi negalima priimti tokius sprendimus, kad jeigu jau vieną kartą ūkinė veikla neleista, tai dėl to paties negalima būtų kreiptis dar ir dar kartą?

Kol yra medis, o po juo vertingos iškasenos – tol bus tas, kuris to turo gviešis. Bet kam tada reikalingi įstatymai?

Pilietiškų, drąsių žmonių Lietuvoje yra nedaug ir mintis, kad po jų pasiekimų bet kada viskas gali grįžti į senas vėžes, kelia didelį nusivylimą. Žvyro, medienos gali atsivežti iš kitur, bet gamtos jau nebeatsiveši.

A. Gaidamavičiaus nuotr.

Parašykite komentarą

Top