www.siandien.info,

Vilniečiai prie nukirsto šimtamečio ąžuolo neša gėles ir žvakes.

Prie vadinamųjų „Maskvos namų“ Vilniuje nukirstas ilgaamžis medis. Pasak mero Valdo Benkunsko, toks veiksmas yra „vandalizmas ir nusikaltimas prieš vilniečius“. Sostinės centre prie nukirsto šimtamečio ąžuolo žmonės padėjo gėles ir žvakes, ant įmonės tvoros pakabintas ir plakatas „medžių žudikams“. Vilniaus miesto meras tikino, kad nekilnojamo turto vystytojai leidimų medžio kirtimui neturėjo.

Prezidentas Gitanas Nausėda ąžuolo nukirtimą pavadino barbarišku išpuoliu – „Vagystė iš mūsų ir mūsų vaikų“.

„Mūsų mylimame mieste šiandien barbariškai nupjautas šimtametis, sveikas, žaliuojantis ąžuolas. Tai ne pirmas toks nekilnojamojo vystytojų spjūvis į veidą vilniečiams – vagystė iš mūsų ir mūsų vaikų. Kviečiu teisėsaugą principingai vertinti šį atvejį. Iki šiol siekiau, ir toliau sieksiu, griežtesnio teisinio nusikaltimų gamtai vertinimo. Nebūkime abejingi – priešinkimės sąžinę praradusiems niekdariams!“ – rašoma prezidento socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

Meras ketina kreiptis į teisėsaugą. Sklypą Ceikinių gatvėje, kur buvo nupjautas ilgaamžis medis, įmonė „Rinktinės NT“ įsigijo maždaug prieš aštuonerius metus. Šiuo metu sklype vykdomos statybos.

Anksčiau buvo skelbta, kad šiame sklype, kuriame buvo neasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, planuojami statybos darbai. Čia buvo suprojektuotas didžiulis administracinės paskirties ir svečių namų kompleksas. Projektavimo darbus atliko bendrovė „DO ARCHITECTS“, kurios viena iš įkūrėjų yra Gilma Teodora Gylytė. Ji šiuo metu yra buvusio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus žmona.

Iš viešai pateiktų dokumentų matyti, kad Ceikinių gatvėje planuojami didžiuliai pastatai. Sklype augo du didžiuliai seni ąžuolai – tikra miesto puošmena. Vienas yra sklypo centre, kitas – sklypo pakraštyje. Portalo „Delfi”pasiteiravus, ar savivaldybė iškėlė projektuotojams uždavinį išsaugoti abu ąžuolus, atsakyta: „Projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nurodytas reikalavimas „Išsaugoti didžiausią šio sklypo vertybę – brandžius ąžuolus, sprendinius priderinti prie jų augavietės ir užtikrinti išsaugomų medžių šaknyno apsaugą”. Centrinėje sklypo dalyje esančiam ąžuolui, kuris turėjo atsidurti statybų epicentre, buvo numatoma palikti tiek grunto požeminiame aukšte, kad tai nepakenktų jo tolimesnei raidai ir jis atsidurtų vidiniame pastatų kieme-pasaže.