Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Laikraštis „ŠIANDIEN” : Kodėl mes dar negyvename taip, kaip Švedijoje?

Laikraštis „ŠIANDIEN” : Kodėl mes dar negyvename taip, kaip Švedijoje?

Klaipėdos rajono verslininkas Arūnas Grikšas, Lapių pagrindinės mokyklos direktorė Vilija Lukauskienė, rajono tarybos narys Vaclovas Macijauskas.

Graži savaitgalio šventė buvo surengta Klaipėdos rajono Lapių kaime. Mokykla šventė 100 metų jubiliejų, nuo pat ryto į senąją liepų alėją rinkosi buvę mokiniai, mokytojai, netrūko ir svečių. Tarp jų ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, verslininkas Vaclovas Macijauskas. Skirtingai, negu rajono vadovai ir Seimo nariai, jis nesėdo į pirmą svečių eilę, nesakė sveikinimo kalbos, bet nuoširdžiai bendravo su žmonėmis ir iš mokyklos šventės išvažiavo vienas iš paskutiniųjų. Vaclovo Macijausko interviu laikraščiui „ŠIANDIEN“.

Vaclovai, prieš trisdešimt metų paslapčia pasvajodavome, kad ir mes gyvensime taip, kaip Švedijoje, tačiau kuo toliau, tuo blogiau, net jauni žmonės sako – užmirškit jūs tą Švediją… kodėl taip susiklostė, kodėl prarandame viltį sukurti klestinčią valstybę?

– Turime pagaliau suprasti, kad valdžia niekam nieko neduoda, žmonės bėga į Skandinavijos šalis, nes ten piliečiai gyvena oriai. Kartą manęs paklausė: kodėl, girdi, aš taip nemėgstu profesoriaus V. Landsbergio? Atsakiau: aš jį gerbiu, kad jis sugriovė seną sistemą, bet griovėjas, deja, ne visuomet tampa kūrėju.

Kol kas mūsų valstybės statinys yra šleivas, revoliucijos gal nereikia, bet pirma gal pradėkime nuo santykių su žmonėmis.

Atkurtai valstybei 30 metų – kaip vaikui penkeri metai. Mes kariame visus šunis ant politikų sprando, o kaip elgiamės patys, už ką balsuojame – kartais juk užtenka dešros, kartais pažado, kad gaus darbą.

– Kodėl žmonės tokie nedrąsūs provincijoje? Slepiasi už kitų nugarų, nenori dalyvauti politikoje?..

Vaclovas Macijauskas: „Mūsų rajonas turi didelę Dievo dovaną – jis turi ne tik jūrą, bet ir marias, čia pat uostas, geležinkelis“.

– Žmogui daug metų buvo kalama į galvą, kad jis niekas. Žmonės bijo dėl savo darbo, dėl savo šeimos gerovės, ta žmonių užvaldymo banga tęsiasi seniai, žmonės yra sekami, žiniasklaida nurodo, kuris verslininkas geras, o kuris blogas. Šiandien mes negirdime gerų naujienų, sako, kad niekam jos neįdomios.

Net ir valstybinėje televizijoje neretai tik blogos žinios, vėliau – sportas, orai ir vėl blogos žinios… Kita vertus, ar reikia stebėtis, kad tie patys žmonės dirba ir komercinėje, ir valstybinėje televizijoje – tie patys veidai, tie patys projektai tik kitaip pavadinti, žmonės tampa svetimi ne tik dėl socialinės nelygybės, juos erzina tas besaikis turto demonstravimas, dar blogiau, kai politikas vaidina vargšų užtarėją, o pats gyvena ne pagal savo kišenę…

– Jūs savo gerovę sukūrėte pats savo rankomis, niekieno neprašėte pagalbos? Kaip manote, kodėl Klaipėdos rajonas neišnaudoja to, ką turi: jūrą, nuostabią gamtą, net autobusų stotis jau daugiau kaip 40 metų ta pati…

Gargždai iš paukščio skrydžio. www.taigra.lt nuotr.

 

– Pasakysiu atvirai: niekam labai nerūpi Gargždų miesto vaizdas. Svarbu vietos, kurias užimame, ir įvaizdis, kad dirbame. Savivaldybės vadovai neturi aiškios vizijos net dėl Gargždų autobusų stoties… Ką jau kalbėti apie kitas pesrpektyvas.

Klaipėda iš Gargždų, kaip sakoma, ranka pasiekiama…

Mūsų rajonas turi didelę Dievo dovaną – jis turi ne tik jūrą, bet ir marias, čia pat uostas, geležinkelis. Druskininkai turi tik mineralinį vandenį, bet pažiūrėkite, kaip ten vyksta miesto plėtra? Tai reiškia, kad didėja darbo vietų, žmonių pajamos, gražėja aplinka.

Kas iš to, kad Klaipėdos rajone klaipėdiečiai perka sklypus ir stato namus? Slengiuose pastatėme 76 vietų vaikų darželį, o eilėje laukia 400 vaikučių – neturime vizijos, gyvename šia diena, jeigu atvirai – verslo reikalai niekam nerūpi… Pasižiūrėkite, meras pristato ataskaitą verslininkams, o kas susitikime dalyvauja? Pusantro verslininko ir du valdininkai.

Trūksta idėjų? Jų yra, tik, tarkim, „Idėja Lietuvai“ – nuostabus sumanymas, kuris turėjo išgryninti Lietuvos ateitį. Tik likau nesupratęs, kas šiam orkestrui diriguoja. Labai bijau, kad užaugo „papūgėlių ir zuikučių“ karta – vieni kartoja, ką išgirdę vakaruose ar rytuose, o kiti dreba kamputyje ir bijo pareikšti savo nuomonę.

Žinoma, tos pseudoidėjos ekspertų (kurie, beje, neįvardinti) buvo „nustumtos“ toliau, o pakeltos kitos, kurios gal mažiau rėžia akį, bet Lietuvos proveržio, deja, taip pat  nekuria. Ar tikrai priėmę dvigubos pilietybės įstatymą pakelsime Lietuvos ekonomiką?

Jūros šventėje pokalbis apie ruginės duonos likimą. Tarpukario Lietuvoje auginta daugiau kaip pusė milijono hektarų rugių, o šiemet deklaruota tik 21 tūkst. ha.

Manau, kad pagrindinė mūsų idėja turi skambėti taip: „Per artimiausią laikotarpį pasiekti, kad bendruomenės, valstybės reikalai rūpėtų bent 75 proc. gyventojų“. Gargždai tampa Klaipėdos miegamuoju rajonu, tuo tarpu Šilutės rajonas džiaugiasi vėjo jėgainėmis, ten investuota keli šimtai milijonų eurų – stovi 60 jėgainių, žmonės gauna nemažas pajamas.

Klaipėdos rajone, norint statyti jėgainę, reikia surinkti žmonių parašus 2 kilometrų spinduliu, juokaudamas sakau, kad su tokiomis apklausomis ne tik jėgainių, bet ir tualeto nepastatysime.

– Klaipėdos rajono savivaldybė vykdė gyventojų apklausą: „Ar pritariate Klaipėdos rajono savivaldybės pavadinimo pakeitimui į Gargždų savivaldybę?“ Kam prireikė keisti savivaldybės pavadinimą?

– Rajono žmonės atmetė šį pasiūlymą kone vieningai. Paskelbę balsavimą dėl savivaldybės pavadinimo keitimo, mes atkasėme nesantaikos skrynią ir pradėjome rajono gyventojų suskirstymą į „mes“ ir „jūs“. Kažkas kažką turi nugalėti, kažkodėl turi būti dauguma, šiandien mūsų opozicija elgiasi panašiai, kaip Tarybos valdančioji dalis, ir neįsiklauso į kitos rajono dalies pasisakymus ir žodžius.

Vos už kelių kilometrų nuo Gargždų atsiveria nuostabūs gamtos vaizdai, tačiau rajono vadovams nė motais, kad ir be didelių investicijų galima pritraukti tūkstančius poilsiautojų…

Pavadinimo keitimo projektas turėjo kelias blogas tendencijas. Nukreipiamas dėmesys nuo pagrindinių rajono problemų. Tai vyksta tuo metu, kai Klaipėdos miestas gviešiasi rajono teritorijos, o kažkas Vilniuje paskelbė, kad reikia naikinti žiedines savivaldybes. Tai gresia rajono padalinimu, o Gargždams likti Kalvarijos lygio savivaldybe.

Politikai, kurie save vadina garbiais, nesupranta gilesnių etninių rajono šaknų. Rajonas susideda iš dviejų etninių grupių – Mažosios Lietuvos ir žemaičių. Bet koks šių santykių perkonstravimas gali baigtis rajono padalinimu ir silpninimu. Iki šiol takoskyros nebuvo – Mažosios Lietuvos gyventojai buvo patenkinti Klaipėdos rajono pavadinimu, nes tai – jų dalis. Kita – žemaitiškoji rajono dalis – irgi didžiavosi, kad Klaipėdos rajono centras yra Gargždai.

Kai kas man sako, kad Gargždų savivaldybės pavadinimas yra jo gyvenimo svajonė, džiugu, kad žmonės jų turi, tačiau, ar gerai, kai mes bandome įgyvendinti savo svajones kitų sąskaita, pažeisdami kitų žmonių interesus ir lūkesčius.

– Gerai, bandysiu paklausti kitaip. Ką tuomet sprendžia rajono Taryba?

– Ten nėra diskusijų, opozicija kalbasi pati su savimi, žmonėms reikia nuoširdaus bendravimo. Buvau Suomijoje, vienoje savivaldybėje mačiau, kaip žmonės gerbia savo merą, eidamas gatve jis nespėja rankų spausti.
– O pas mus? Meras sveikinasi su žmonėmis?

– Jis net rankos Tarybos nariams nepaduoda. Dievų nereikia, meras turi spęsti, ne kaip keliuką išasfaltuoti, o būti visų rajono žmonių idėjų telkėjas, organizatorius.

– Kodėl tiek daug rajone nepatenkintų žmonių? Girdėjau ir gerus atsiliepimus apie Jūsų rajono merą – tvarkingas žmogus, į darbą laiku ateina… Tačiau juk ne jis vienas kuria rajono žmonių ateitį?

– Meras išrinktas trečią kadenciją, jis geras žmogus, niekam nieko blogo nepadarė, žmonės pro pirštus žiūri ir į partines koalicijos, visi atsimena, kaip jie riejosi prieš rinkimus ir kaip dabar vaikšto susikibę rankomis. Sakykite, ką galima nuveikti, jeigu kairė ranka susikimba su dešine?

Net ir valstybinėje televizijoje neretai tik blogos žinios, vėliau – sportas, orai ir vėl blogos žinios… Kita vertus, ar reikia stebėtis, kad tie patys žmonės dirba ir komercinėje, ir valstybinėje televizijoje – tie patys veidai, tie patys projektai tik kitaip pavadinti.

Žmonės nenori eiti į valdžią, gal bijo kritikos, bijo, kad ką nors nepadarys, bet juk klysti žmoniška, skandalų rajone lyg ir nėra, proveržio, deja, taip pat – viskas po senovei. Žodžių ir darbų vienybė privalo turėti savo kainą.

– Žmonės bijo prarasti darbą, bijo Savivaldybės pareigūnų? Apie  Jūsų rajono savivaldybės administracijos direktorių net legendos sklando, kalbama, kad  jis įtakingas vyras. Kita vertus,  juk didelio proto dalyti mokesčių mokėtojų pinigus nereikia?

–Man labai įsiminė mintys apie kovą su savo baimėmis. „Ligi paskutinio atodūsio. Bet tu tegali pasirinkti viena iš dviejų: arba stoti į šį žūtbūtinį mūšį už savo širdį ir už gyvenimą, arba savo kalėjimo kamputyje susirietęs drebėti ir merdėti. Tik nepamiršk, kad niekas nežadėjo tavęs palikti gyvo už tai, kad susirietęs kamputyje drebėsi“

Administracijos direktorius paskelbė karą merui ir nori valdyti situaciją vienas. Kyla natūralus klausimas: kur toliau vairuos laivą du kapitonai, su pasidalinusia komanda. Niekam ne paslaptis, kad rajono  savivaldybės vadovai vienu ar kitu būdu spaudžia darbuotojus eiti į jų rinkiminį sąrašą, užsimindami apie pastarųjų ateitį ar karjerą.

Yra žmonių, kurie visiškai pritaria politiko idėjoms, sutinka padėti, bet tik su viena sąlyga – kad neviešintų to, nes „kas bus, jei tavęs neišrinks“.

O gal tikrai atėjo laikas ištiesti savo stuburą visiems, kuriems to norisi.

Vaclovas Macijauskas sako, kad meras turi būti visų rajono žmonių idėjų telkėjas, organizatorius.

Kiek mes kartų girdėjome, kad tauta  „tamsi”, nesupranta kai kurių politikų nešamo gėrio, užtat ir padalinome Lietuvą į „mūsų“ ir „jų“. Prisimenu, viena mūsų rajono politikė su kolegėmis, pasirišusios gražius šalikėlius su kregždutėmis, dalino neužmirštuoles per mišias Gragždų bažnyčioje.  Nieko blogo negalvodamas pasakiau joms komplimentą,  tačiau sekė mane pribloškęs atsakymas: „Taip, žinoma, juk čia mūsų šventė“. O tądien… mes prisiminėme Sausio 13- osios įvykius…

– Jūs remiate įvairius renginius, kodėl vienam ir milijono maža, o kitas ir tūkstantį uždirbęs dalį atiduoda?

– Jeigu neturėčiau – neduočiau, dalintis visada smagu, jeigu mano parama kažkam suteikia džiaugsmo – man irgi didelė laimė…

Šiandien turime moralines ir materialines pasekmes, dalis žmonių emigravo į užsienį, Didelė dalis Lietuvos piliečių nusivylė valstybės valdymu. Ko gero taip bus dar ilgai, kol neišmoksime  pagrindinių moralės dėsnių ir normų, kol dalinsimės į savus ir svetimus, kol diskusijose turėsime tik vieną savo nepajudinamą tiesą, kol kalbėsime ir negirdėsime.

Parengta pagal laikraštį „ŠIANDIEN”

Parašykite komentarą

Top