Lietuvos žmonės

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN apžvalgininkas, www.siandien.info

Susitikimas su vienu garsiausių Lietuvos verslininkų Tautvydu Barščiu jo tėviškėje – Balkasodyje,  kaime Alytaus rajono savivaldybėje, kairiajame Nemuno krante.

Atvirai pasakysiu – tokios sodybos, kurią išvydau Tautvydo Barščio tėviškėje, dar nebuvau matęs. Vos įvažiavus pro sodybos TB inicialais iškaldintus vartus, atsiveria akiai neįprasta panorama ir vieno žinomiausių Lietuvos skulptoriaus Stasio Žirgulio darbai.

Čiumpu į rankas fotoaparatą ir net nežinau nuo ko pradėti fotografuoti, viskas čia nuostabu ir gražu  – sodybos teritorijoje –atskiras SPA kompleksas šalia ežero, ypatingą gamtos grožį saugančios skulptoriaus Stasio Žirgulio sukurtos skulptūros, keleri svečių namai, vandenlenčių parkas, sporto salė, teniso ir padelio aikštynai…

Netrukus mane pasitinka sodybos šeimininkas Tautvydas Barštys. Uždaręs į gardą vokiečių aviganius, jis sodina mane į džipą ir vežioja po sodybos teritoriją, nuoširdžiai pasakoja, ką šiandien Balkasodyje kuria penktoji Barčių karta.

„Mano tėvukai buvo gana žinomi žmonės šiame krašte,  tėtis buvo iš devynių vaikų, jis dirbo ir brigadininku, ir eiguliu, mama buvo prekybininkė. Jų sodyboje lankėsi ir Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas.

Aš  atsimenu diedukus, ši vieta mane traukia, o mes šeimoje augome trise – turiu brolį ir seserį, bet tik aš tapau verslininku. Dėl verslumo nežinau  ką sakyti, jeigu Dievulis davė, tai ir turi. Aš myliu savo tėviškę. Balkasodis – man labai brangi vieta, galėjau juk įsikurti Monake ar Kanuose, bet nesu iš tų verslininkų, kurie turtus sukūrę Lietuvoje, juos išveža į užsienį“, – sakė laikraščiui ŠIANDIEN ilgametis įmonių grupės „Kauno grūdai“ valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys.

„Norėjau įamžinti tėvukų atminimą, nežinau, ar tėtis pritartų tam, ką šiandien kuriame šioje sodyboje…  Čia labai gera aura, tikrai, čia jaučiuosi laimingu žmogumi. Aš myliu savo šalį, myliu savo tėviškę. Dauguma žmonių vieną sako, o kitą daro,“, – kalbėjo Tautvydas.

Vienas garsiausių Lietuvos verslininkų Tautvydas Barštys, nesigaili pasitraukęs iš aktyvios veiklos ir pardavęs bendrovės „Kauno grūdai“ akcijas.

Beje, 1993 metais, būtent Tautvydas Barštys, įsteigė „Kauno grūdų“ akcinę bendrovę. 1996 m. bendrovė įsigijo „Kaišiadorių paukštyno“, 1997 m. – „Vilniaus paukštyno“ bendroves, 1999 m. – „Zelvės“ įmonę. Pats Tautvydas ilgą laiką buvo įmonų grupės „Kauno grūdai“ valdybos pirmininkas.

„Nuo ko prasidėjo mano verslas? Juokaudamas galiu atsakyti, kad gimėm nei per vėlai, ir nei per anksti. Keitėsi santvarkos, atsirado daugiau laisvės verslui. Kitas dalykas, kokiu keliu pasuko mūsų valstybė, kaip jai  sekėsi? Rengėme  referendumus, kad kaimo močiutė nuspręstų, ar mums reikia Ignalinos atominės elektrinės, už „Mažeikių naftą“ dar ir primokėjome, kad tik atsikratytume šia įmone, kuri šiandien neša pelnus kitiems, tik ne mums, lietuviams.

Žarstome kaltinimus kitiems, bet  savo klaidų nenorime matyti?

Šiandien visos strateginės įmonės priklauso užsieniečiams, bankai – jų, dauguma prekybos centrų taip pat – jų. Užduokime sau klausimą: ar jie rems Lietuvos kultūrą ir kodėl jie tai turi daryti? Jie išspaudžia mus lyg citriną ir išvažiuoja… Mes neturime stuburo, nuo Rytų puolame į Vakarus, blaškomės, neturime savo nuomonės. Ignalinos elektrinę mums padėjo uždaryti skandinavai, tačiau šiandien juk galima aiškiai atsakyti, kuri elektrinė saugesnė – mūsiškė ar baltarusių, stovinti šalia Lietuvos sienos.

Kodėl anksčiau lietuviai vežė produkciją parduoti į Lenkiją, o dabar viską tempia iš jos? Kodėl lenkai neklauso Europos Sąjungos, tačiau turi savo kainų politiką, protingus mokesčius?

Mes neturime valstybės vystymo strategijos, ką jau kalbėti apie ilgalaikę  žemės ūkio politiką, net žemė ir miškai Lietuvoje tapo kilnojamu turtu…

Anksčiau ministras buvo asmenybė, o dabar kokius žmones skiriame į šiuos postus?

Daug teko Vyriausybių pergyventi? Taip, bet tos ankstesnės Vyriausybės sudarydavo profesionalų ministrų kabinetą. Mano atmintyje išliko Bronislovo Lubio, Algirdo Brazausko veikla. Su jų vadovaujamomis Vyriausybėmis buvo galima susikalbėti, o dabar, kaip sakoma, žemiau „plintuso“.

Taip, visas problemas reikia svarstyti, tačiau pirmiausia reikia  galvoti apie duoną, ar visiems jos užtenka? Kai turėsime užtektinai duonos, tuomet galima galvoti ir apie partnerystę, ir apie abėcėlės keitimą…

Tai, kas mūsų, lietuvių,  laukia ateityje?

Šaipomės iš rusų, bet nuo jų ne ką skiriamės. Daugumos lietuvių turtas – vienas lagaminas. Deja, bet teisūs tie, kurie sako:  kokia tauta, tokia ir valdžia… Ar gali vidutinybė turėti idėjų? Daugiausia į partijas stoja tie, kurie nepritampa kitur. Kiek turime verslininkų, kurie neišveža savo turtų svetur? 

Išvažiavo iš šalies milijonas lietuvių, tie patys baldininkai, kurie šiandien kerta Lietuvos miškus, anksčiau gyveno baltarusių sąskaita, ta pati D. Grybauskaitė ragino Lietuvos įmones investuoti Baltarusijoje…

Kodėl Jūs tėviškėje  kuriate savotišką rojų, tikite, kad Jūsų pavyzdžiu paseks ir  kiti verslininkai?

Mano pajamos leistų gyventi ir Monake, ir Kanuose, bet jaučiu didelius sentimentus tėviškei, aš, pavyzdžiui, nesuprantu, kodėl kiti renkasi Dubajų? Jų reikia klausti. Lietuvoje uždaryta pusę mokyklų, negalime padorių atlyginimų mokėti gydytojams, mokytojams.

Aš nenoriu kištis į politiką, nenoriu vertinti p. Šimonytės ministrų kabineto darbų, bet visi mato, kas darosi – tauta suskaldyta, vis atrandama naujų kovos laukų, pavyzdžiui, dėl paminklo J.Marcinkevičiaus statybos… Suprantama, jeigu yra užsakovai, yra ir vykdytojai, kurie puikiai atlieka savo darbą.

„Ignitis“ gauna didžiulius pelnus. Kieno sąskaita? Tos pačios kaimo močiutės sąskaita. Reikia paramos Ukrainai. Kas padės? Ta pati kaimo močiutė, kuriai pinigų duonai neužtenka…

Kodėl atsisakėte verslo?

Verslas, kaip ir kazino, turi pajausti, kada reikia laiku atsistoti nuo stalo. Dirbau 24 valandas, bet buvo toks metas, kad jau man siūlė rašyti testamentą, nes esą grabas už pusmečio manęs laukia. Jeigu ne tai, tai mane iš verslo tikrai  būtų išnešę su karstu…

Tai ką nuveikiau, yra visos mano komandos nuopelnas. Mano tėtis sakydavo: „Vienas ,sūnau, šiame gyvenime nieko nenuveiksi, vienas gali už tvarto kampo „reikalus atlikti“… Anksčiau tėvams buvo sunku vaikus iš kiemo sukviesti į trobą, o dabar viskas atvirkščiai…

Į mokyklą aš ėjau keturis  kilometrus, į Pupasodį, pėsčiomis ir grįždavau, niekas neveždavo. Dabar vaikai užauga lyg šiltnamyje, viskas jiems ant lėkštutės padėta, jie neturi gyvenimo tikslų, neturi motyvacijos.

Dėl žiniasklaidos turiu savo nuomonę, sako susirinko žymūs žmonės, žiūriu, bet nė vieno nematau. Pasirodo, tai moterys krokodilo odos batais ar silikoninėmis krūtimis…

Koks gali būti laisvas žodis už pinigus? Kokios laidos dabar populiariausios? „Farai“, „TV pagalba“…

Kokia ateitis laukia Lietuvos?

„Jeigu ne karas Ukrainoje, tai Lietuvos žemės ūkiui būtų, kaip sakoma, mišios. Arba, imkime miškus, gėda žiūrėti, kaip šiandien jie apleisti, tik mediena rūpi…         

Jeigu šalyje nėra penkių milijonų gyventojų, neveikia ir ekonomikos dėsniai.

Tapome samdinių tauta, ypač lenkams. Kodėl nelikome savo krašto šeimininkais? Kaip pagalvoji, kiek mes sukūrėme neturėdami didelių turtų, o iškovoję nepriklausomybę, deja, ištižome… 

Ką Jums reiškia krepšinis?

Daug. Esu žaidęs rankinį, bet krepšinį myliu, „Kauno grūdai“ rėmė Lietuvos rinktinę,  dabar pas mane užsuka ir Jonas Valančiūnas, ir Darius Maskoliūnas, kiti žinomi krepšininkai.