Vaiva BUDRAITYTĖ, laikraštis „ŠIANDIEN”

Sveiki, mielieji, šiandien noriu papasakoti apie linų sėmenų naudą. Kai kurie iš jūsų pasakys: „oi, kas nežino, kad sėmenys sveika“, bet, kai paklausi konkrečiai, ką tie sėmenys gydo, dauguma sugeba pasakyti tik, kad labai sveika žarnynui, laisvina vidurius, na, ir sėmenų saldainiai labai skanūs…

Kartą teko lankytis Bagaslaviškyje pas ūkininką Bronislovą Vošterį, kuris turi įkūręs „Lino namus“, ten ir suvokiau, kad neturiu jokio supratimo apie sėmenų naudą, nors daug metų renku žoleles ir tikrai mano žinios šiek tiek didesnės nei tūlo lietuvio.

Taigi, linai nuo seno lietuviui buvo ir maistas, ir vaistas, ir apsirengimas. Linų sėmenys gydo 100 ligų – pati nustebau, koks stiprus ir daugiaplanis poveikis žmogaus sveikatai.

Kaip minėjau – tai puikus vaistas žarnynui, jei užkietėję viduriai, aliejus padeda užgyti skrandžio opas, mažina skrandžio rūgštingumą. Tai vienintelis aliejus, kuris netukina, o lieknina. Šis aliejus padeda deginti riebalus, todėl, laikantis nors minimalios dietos ir kiekvieną dieną vartojant aliejų, galima numesti nemažai svorio. Savo aplinkoje jau turiu tokių pavyzdžių.

Žmonės, vartojantys sėmenis ir aliejų, atrodo gerokai jaunesni, nes linų produktai – puikus kepenų protektorius, todėl labai pagražėja oda, sutankėja ir pradeda žvilgėti plaukai. Tibeto medicinoje yra nurodymas, kad, jei nori atitolinti senatvę ir išsaugoti sveikatą, po maudymosi būtina išsitepti aliejumi ir linų aliejus tam ypač tinkamas. Pamėginkit nors mėnesį kiekvieną vakarą po dušo nepatingėti įtrinti kūną sėmenų aliejumi – pamatysit, kaip atjaunėsit.

Na, bet mano mėgstamiausias sėmenų poveikis – jis mažina cholesterolį. Gydytojai, propaguojantys sveiką gyvenseną, rekomenduoja per dieną suvalgyti nuo 2 iki 6 šaukštų (priklausomai nuo žmogaus svorio) sėmenų, kad padidėjęs cholesterolis per mėnesį sumažėtų 18 procentų.

Kai važiuoju į „Lino namus“, būtinai nusiperku ir sėmenų išspaudų – tai tobula ląsteliena, kurią naudojame ir kaip maistą, nes galima kaitinti. Maišome su pilno grūdo avižomis ir kepame pusrytinius batonėlius, sausainius, darome sveikuolių saldainius.

Mano anūkė visada stengiasi važiuoti kartu, nes gali pati išsispausti, kaip ji sako, to sveiko žalio aliejaus, mato procesą – viskas vyksta čia ir dabar.

Ačiū Dievui, kad Lietuvoje dar liko žmonių, kurie puoselėja senąsias tautos tradicijas.