www. siandien.info

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Gedvydas Vainauskas ir Rolandas Paksas apeliacinės instancijos teismo buvo nuteisti už prekybą poveikiu, tenkino nuteistųjų kasacinius skundus ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, rašoma teismo pranešime.

Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas per apkaltą pašalintam prezidentui Rolandui Paksui buvo skyręs lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę, o „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovui Gedvydui Vainauskui – 26,3 tūkst. eurų baudą.

Pasak tuomet teisėjų kolegijai pirmininkavusio teisėjo Algimanto Valantino, R. Paksui skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir trims mėnesiams, šiuo laikotarpiu jam draudžiama palikti gyvenamąją vietą neinformavus teisėsaugos.

Buvęs politikas taip pat buvo įpareigotas per vieną mėnesį sumokėti 941 euro įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tiek R. Paksas, tiek G. Vainauskas pripažinti kaltais dėl prekybos poveikiu.

„Atsižvelgta buvo tiek į pačio nusikaltimo pobūdį, tai yra – prekyba poveikiu, ten užtenka tik pasiūlymo, susitarimo, realiai be pasekmių, tai yra formalioji sudėtis. Kitas dalykas, teismas parinkdamas tokias bausmes atsižvelgė ir į proceso trukmę, į nuteistųjų asmenybes – kaip žinia, nei vienas iš jų nebuvo teistas“, – po posėdžio žurnalistams sakė A. Valantinas.

Pasak jo, Baudžiamasis kodeksas numatė galimybę G. Vainauskui už jo padarytą nusikaltimą skirti ir baudą, tačiau R. Pakso atveju tokia bausmė nėra numatyta – pripažinus kaltu galima skirti tik laisvės atėmimo bausmę.

Prokuratūros teigimu, R. Paksas ir G. Vainauskas 2015 metais susitarė dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose. Jie savo kaltę neigė. G. Vainauskas teigė, kad vykdė žurnalistinį tyrimą, o R. Paksas tvirtino, jog byla siekiama eliminuoti jį iš politikos.

Vilniaus apygardos teismas buvo nusprendęs, kad visi kaltinamieji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šį sprendimą Apeliaciniam teismui apskundė prokurorai.,

Apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėja nedelsiant, tačiau gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam teismui.

Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino fakto įrodytumo, jog G. Vainauskas siūlė (žadėjo), o R. Paksas sutiko priimti kyšį.

Kasacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi visuotinai pripažintu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Tokį kasacinės instancijos teismo vertinimą lėmė tai, kad esminis prekybos poveikiu elementas, t. y. kad G. Vainauskas pasiūlė kyšį (15 tūkst. Eur) R. Pakso ir jo vadovaujamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir kad Rolandas Paksas sutiko jį priimti už poveikį užtikrinant prekybos centro „Norfa“ Prienuose statybos užbaigimo akto pasirašymą, byloje grindžiamas vos keliomis užfiksuoto jų pokalbio frazėmis, nesant jokių inkriminuojamo korupcinio ryšio realumo įrodymų.

Nenustačius Rolando Pakso ar jo vadovaujamos partijos rėmimo (oficialaus ar neoficialaus) fakto, taip pat įrodymais nepagrindžius nei žadamų pinigų šaltinio, nei galimo jų perdavimo laiko ar būdo, taip pat neužfiksavus kokių nors kyšininkavimą realizuojančių veiksmų ar bent detalizuojančių pokalbių, neįmanoma daryti patikimos išvados, kad vos keliomis pokalbio frazėmis Gedvydas Vainauskas ir Rolandas Paksas realiai susitarė dėl neteisėto ar nepagrįsto atlygio (kyšio).

Beje, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) dar 2011 metais konstatavo, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas, tad Lietuva turėtų imtis veiksmų. Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo, kad EŽTT nurodymų Lietuva nevykdo dėl politinės valios nebuvimo.