www.siandien.info; Jurga Tvaskienė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt

Gintautas Paluckas | D. Umbraso / LRT.lt nuotr.

Premjeras Gintautas Paluckas, vis giliau klimpstantis į skandalą dėl savo verslų, taip pat ir dėl lengvatinės paskolos, kurią jo iš dalies valdomai įmonei „Garnis“ suteikė Nacionalinis plėtros bankas ILTE, pats yra įsiskolinęs. LRT Tyrimų skyriaus gauta informacija rodo, kad 200 tūkst. eurų paskolą politikui pernai suteikė kita jo įmonė „Emus“. Kalbinti ekspertai sako, kad akcininkui skolintis iš savo įmonės nėra standartinė praktika.

Praėjusių metų pabaigoje G. Palucko ir jo verslo partnerio Mindaugo Milašausko įkurta įmonė „Garnis“, ketinanti veikti baterijų gamybos sektoriuje, kreipėsi į ILTE lengvatinės paskolos jaunam verslui. Po kelių mėnesių įmonei buvo skirta maksimali parama – 200 tūkst. eurų. Baterijų rinkoje veikia ir kita partnerių įmonė „Emus“. Tačiau ji tokios paramos nebūtų gavusi, nes rinkoje jau yra beveik 15 metų.

Tuo metu G. Paluckas rūpinosi ir asmenine paskola. Ji taip pat siekia 200 tūkst. eurų. Tačiau paskolą dabartinis socialdemokratų lyderis gavo ne iš finansinių institucijų. Ją politikui suteikė jo paties įmonė „Emus“. Joje G. Paluckas valdo 51 proc. akcijų, o jo partneris M. Milašauskas – 49 proc.

STRAIPSNIS TRUMPAI

• G. Paluckas praėjusių metų pradžioje pasiskolino 200 tūkst. eurų iš savo įmonės „Emus“.
• Praėjusių metų pabaigoje šios paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2028 m.
• „Emus“ neatskleidžia, kokias palūkanas už paskolą moka premjeras. „Emus“ pernai turėjo beveik 1,3 mln. nepaskirstytojo pelno.
• Valstybinė mokesčių inspekcija sako, kad klausimų dėl įmonių paskolų savo akcininkams taip pat gali kilti, jei jų įforminimo momentu įmonė turi sukauptą nepaskirstytąjį pelną.

„Sprendimas skolintis iš UAB „Emus“ buvo priimtas dėl lankstumo, kurį suteikia skolinimosi iš savo įmonės procedūra. Tokia paskola gali būti suteikta greičiau, lankstesnėmis sąlygomis ir be papildomų administracinių ar bankinių mokesčių. Tai yra visiškai normali ir dažnai taikoma praktika smulkaus bei vidutinio verslo įmonėse. Paskolos buvo suteiktos rinkos sąlygomis, o palūkanos nustatytos pagal rinkos normatyvus. Visa informacija buvo apskaityta įmonės finansiniuose dokumentuose, kurie pateikiami Registrų centrui. Paskolos buvo suteiktos iš įmonės veikloje uždirbtų ir teisėtai disponuojamų apyvartinių lėšų“, – tokį premjero G. Palucko atsakymą į LRT Tyrimų skyriaus klausimus perdavė jo komanda.

Turimi duomenys rodo, kad paskola akcininkui G. Paluckui suteikta 2024 metų pradžioje. Teisingiau, tuo metu paskola buvo padidinta – nuo 2023-iaisias pasiskolintos 180 tūkst. eurų sumos pakelta iki 200 tūkst. eurų. O praėjusių metų pabaigoje G. Paluckas su savo įmone pasirašė susitarimą dėl šios paskolos grąžinimo perkėlimo ketverių metų laikotarpiui.

„Taip, 2023 m. paimtos 180 tūkst. ir 2024 m. pradžioje padidintos iki 200 tūkst. paskolos grąžinimas yra pratęstas iki 2028 m. Per visą laikotarpį bus atitinkamai skaičiuojamos palūkanos. Pasiskolinta 200 tūkst. suma ir toliau atsispindės įmonės ataskaitose. Palūkanos skaičiuojamos papildomai ir yra paskolos įsipareigojimo dalis“, – raštu pateiktuose atsakymuose LRT Tyrimų skyriui nurodė bendrovės „Emus“ direktorius ir mažasis akcininkas M. Milašauskas.

Prieš metus buvo paviešinta informacija, kad 2023-iaisiais premjeras įsigijo 7 hektarų sklypą Brazilijoje. Jo kaina, politiko teigimu, – 180 tūkst. eurų. Tuo metu G. Paluckas aiškino, kad tiek sklypas Brazilijoje, tiek keleriais metais anksčiau nupirktas sklypas Turkijoje yra įsigyti „verslo pajamų dėka“, o šias pajamas siejo su bendrove „Emus“.

EMUS | V. Raupelio / LRT nuotr.

Savo metinėse deklaracijose Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) G. Paluckas yra nurodęs, kad 2023-iaisiais jo pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma sudarė beveik 225,6 tūkst. eurų. Pernai ji kiek sumažėjo – iki 224 tūkst. eurų.

Palūkanų dydžio neatskleidžia

M. Milašauskas tikino, kad paskolos suteikimas įmonės akcininkui yra įprasta bendrovių praktika – esant susitarimui, skolinti turimas lėšas su įmonės veikla susijusiems asmenims. Tačiau LRT Tyrimų skyriaus kalbinti ekspertai išsako kiek kitokią poziciją.

Pakomentuoti situaciją, kai akcininkas skolinasi iš savo įmonės, o ne finansinių institucijų, paprašėme šioje srityje veikiančio advokato Ryčio Valančiausko. Apie kokią konkrečią įmonę kalbama, jam nebuvo įvardyta.

„Akcininko skolinimasis iš įmonės nėra ir neturėtų būti standartinė praktika. Nes, visų pirma, skolinimu užsiima tik finansų įstaigos. Įmonės tai gali daryti, bet tik tam tikrose išimtinėse situacijose. Paprastai tada, kai akcininkui sunku gauti arba jis gali negauti paskolos iš kitų asmenų, taip pat ir finansų įstaigų. Tai jam gali paskolinti jo įmonė“, – aiškino advokatas.

Jis pabrėžė, kad paskola, įmonės teikiama savo akcininkui, vis tiek turi būti vykdoma rinkos sąlygomis. Tai yra įmonė iš to turi gauti adekvačią naudą.

Pinigai | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

„Iš esmės nauda dažniausiai matuojama tuo, kiek tam akcininkui kainuotų paskola iš nesusijusio asmens, tai yra ne iš jo įmonės. Tai ne už mažiau jis turėtų skolintis ir iš savo įmonės. Šis reikalavimas iš esmės susijęs su mokesčiais. Nes jeigu kalbame apie įmones, kurios turi gauti komercinę naudą, tai reiškia, kad jos ir skolindamos lėšas savo akcininkui turi gauti rinkos sąlygas atitinkančią naudą“, – aiškino R. Valančiauskas.

Tačiau bendrovės „Emus“ vadovas M. Milašauskas atsisakė įvardyti, kokio dydžio palūkanas mokėti jų bendrai įmonei įsipareigojo G. Paluckas.

„Įvardyti šios paskolos priežasties nenorėčiau, tai privatūs klausimai. Tik noriu patikinti, kad paskolos palūkanos buvo numatytos pagal tuo metu galiojusią ir šiuo metu esančią rinkos vertę“, – nurodė jis.

Iš savo įmonės „Emus“ G. Paluckas, tuo metu Seimo narys, skolinosi ir anksčiau. Registrų centrui teikiamų įmonių ataskaitų duomenimis, 2018 m. akcininkui suteikta paskola siekė beveik 25 tūkst. eurų. 2019 m. skolintasi 78,4 tūkst. eurų, 2020 m. – 39,7 tūkst. eurų. Įmonė ataskaitose nurodo, kad tuo metu akcininkui suteiktų paskolų metinė norma buvo 8 proc.

„Kaip sėkmingai veikianti įmonė, minimais laikotarpiais galėjome tokią paskolą suteikti iš tuo metu vykdomų projektų. Prieš tai imtos paskolos būdavo grąžinamos“, – LRT Tyrimų skyriui nurodė „Emus“ vadovas M. Milašauskas.

Gali pasigirti sukauptu pelnu

Komentaro apie akcininkams teikiamas paskolas, neįvardydami konkrečios įmonės, kreipėmės ir į VMI. Inspekcijos vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis taip pat pabrėžė: įmonė gali suteikti paskolą savo akcininkui, tačiau ji turi būti suteikiama sąžiningai, realiomis sąlygomis, palūkanų grąžinimu ir atitinkamai apskaitant gautas pajamas.

VMI | E. Blažio / LRT nuotr.

„Pasitaiko atvejų, kai įmonė suteikia akcininkui paskolą be palūkanų ar su palūkanomis, kurios neatitinka rinkos kainos. Tokiais atvejais įmonė vis tiek turi apskaičiuoti „menamas“ palūkanas, atitinkančias rinkos kainą, t. y. kiek būtų uždirbusi pagal rinkos sąlygas, ir šią sumą priskirti prie savo apmokestinamųjų pajamų“, – nurodė VMI atstovas.

Pasak M. Endrijaičio, VMI per patikrinimus kartais susiduria su atvejais, kai akcininkai formalių paskolų forma išsimoka dividendus iš savo valdomų įmonių pelno, tokiu būdu vengdami dividendų apmokestinimo Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Jo teigimu, mokesčių administratoriams papildomų klausimų dėl įmonių paskolų savo akcininkams gali kilti, jei paskolų įforminimo momentu įmonė turi sukauptą nepaskirstytąjį pelną (ypač jei jis ne vienus metus kaupiamas ir neišmokamas akcininkams), akcininkas nemoka palūkanų, paskolų grąžinimas neužtikrintas garantijomis, o skolinama neįprastai ilgam laikui.

Tą patį aiškino ir advokatas R. Valančiauskas. „Jei būtų taip, kad akcininkas ar įmonė elgtųsi nesąžiningai, neteisėtai, tai įmonė galėtų už simbolinius procentus paskolinti akcininkui, jis naudotųsi pinigais, ir tai būtų toks įstatymų, kurie reguliuoja dividendų apmokestinimą, apėjimas“, – nurodė jis.

Registrų centro kaupiamais duomenimis, G. Palucko ir M. Milašausko valdoma įmonė veikia sėkmingai. 2022-aisiais ji gavo beveik 1 mln. eurų grynojo pelno. Tiesa, 2023 m. pelnas buvo mažesnis – 206 tūkst. eurų, o pernai patirtas beveik trečdalio milijono eurų grynasis nuostolis. Atitinkamai 2022-aisiais į VMI sąskaitas sumokėjo beveik pusę milijono eurų mokesčių (atėmus sugrąžintas mokesčių sumas). Pernai ir mokesčių mokėta kukliau – į VMI sąskaitas pervesta 169,6 tūkst. eurų.

Bet įmonė yra prikaupusi nepaskirstytojo pelno: 2023-iaisiais suma viršijo 1,7 mln. eurų, pernai – beveik 1,3 mln. eurų.

Socialdemokratai savo premjeru pasitiki

Premjeras G. Paluckas nuo pirmadienio dvi savaites atostogauja. Pailsėti jis išėjo, prezidentui G. Nausėdai skyrus dviejų savaičių terminą, per kurį premjeras turi pateikti atsakymus į klausimus, kilusius pastaruoju metu žurnalistams paskelbus net kelis tyrimus apie jo verslus.

Gintautas Paluckas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Bendrame „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrime paskelbta apie premjero ir jo verslo partnerio skurtos įmonės „Garnis“ gautą lengvatinę 200 tūkst. eurų paskolą – ji suteikta, kai G. Paluckas jau vadovavo Ministrų kabinetui. Ši istorija atsidūrė teisėsaugos akiratyje, tyrimą atlieka Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Netrukus „Siena“ bei „Laisvės TV“ paskelbė, jog G. Palucko valdytai įmonei „Sagerta“ buvo suteiktos, bet negrąžintos šimtatūkstantinės paskolos iš bendrovės „Uni Trading“, siejamos su verslininku Darijumi Vilčinsku. Teigiama, kad 2012 m. G. Paluckas iš to paties verslininko įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą. Nors G. Paluckas viešai neigė turėjęs su D. Vilčinsku verslo ryšių, pats D. Vilčinskas vėliau pripažino investavęs į G. Palucko bendrovę.

Vėliau pasirodė ir trečiasis tyrimas – „Siena“ ir „Laisvės TV“ išsiaiškino, kad 2012 m. Kipro įmonė G. Paluckui Vilniaus centre pigiai pardavė butą sklype, kurį suformavo pats politikas, eidamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Galiausiai paaiškėjo, kad G. Paluckas tik liepos 8 d. sumokėjo likusius 4,9 tūkst. eurų iš 2012 m. „žiurkių byloje“ priteistos 16,5 tūkst. eurų žalos Vilniaus savivaldybei.

Praėjusią savaitę paskelbta, kad pernai įkurta ir dabar premjero G. Palucko brolienės Virginijos Paluckienės valdoma bendrovė „Dankora“ gavo europinę paramą, kurios didžiąją dalį išleido perkant iš ministrui pirmininkui iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“. Paviešinus šią informaciją, „Dankora“ paramos suskubo atsisakyti.

Pats premjeras bet kokius jam metamus įtarimus neigia. Jo vadovaujamos Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumas praėjusios savaitės pabaigoje išplatino pareiškimą, kad valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės darbą vertina kaip stabilų ir produktyvų, o premjeras turi tęsti veiklą, kol teisėsaugos institucijos pateiks savo išvadas dėl jo verslo ir turto pagrįstumo.