Gintautas KNIUKŠTA, www.siandien.info  

1945 m. gegužės 13 d. miškininko Jono Viščiaus ir jo žmonos Elžbietos sodybą Panevėžio seniūnijoje, Linonių kaime sudegino rusų kareiviai – NKVD sadistai.

Sudegino už tai, kad kažkas pranešė, jog į sodybą renkasi Lietuvos partizanai. Gaisre gyva sudegė Elžbieta Viščienė, o Jonas Viščius buvo suimtas, įkalintas lageryje Archangelsko srityje. Rusijoje miškininkas ir mirė, o kur jo kapas – iki šiol nežinoma.

2011 metais sudegintos sodybos vietoje buvo pastatytas naujas ąžuolinis kryžius Jono ir Elžbietos Viščių šeimos tragedijai atminti, tačiau šiandien buvęs tremtinys, miškininkas Rimantas Jurevičius Sąjūdis ‘Už Lietuvos miškus” pranešė, kad po miško kirtimų, likusi viena eglė, stipraus vėjo paveikta, perlaužė kryžių.

Todėl Panevėžio krašto miškininkams, anot Rimanto Jurevičiaus, būtų ne tik garbė, bet ir pareiga atstatyti suniokotą kryžių. Tik taip galima išsaugoti ir pagerbti pokario miškininkų atminimą!

Deja, Gintaro Žilionio, kuris rūpinosi šios šeimos tragedijos atminimo įamžinimu, žinia socialiniame tinkle nuliūdino: „Prašiau miškininkų bent užgriuvusią eglę pašalinti, bet jiems nerūpi“…

Ką gi, jeigu Valstybinių miškų urėdija to nepadarys, iniciatyvos imsis Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“. Tik priminsiu, kad šiandien Valstybinei miškų urėdijai vadovauja buvęs Panevėžio urėdas Valdas Kaubrė.

Socialinių tinklų nuotraukos.