Laikraštis ŠIANDIEN. Ko trūksta, kad žuvininkystės verslas Lietuvoje klestėtų? Interviu Šiandien Turistui Verslas 2022-11-062022-11-06 „Ko trūksta, kad žuvininkystės verslas Lietuvoje klestėtų? Viskas politikų rankose. Kodėl, pavyzdžiui, draudžiama verslinė žvejyba Kuršių mariose? Eilinis pataikavimas rinkėjams, o politikai iš esmės nesidomi mūsų problemomis‘, – sako Algimantas Gylys, Lietuvos žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas vadovas. Lietuvos žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklo susirinkimas. Gintautas KNIUKŠTA ŠIANDIEN apžvalgininkas Algimantas Gylys yra neeilinis ūkininkas, nes be kitų žemės ūkio darbų, jis dar augina ir žuvis. „Žuvis auginu 30 metų, liūdna, kad pastaruoju metu akvakultūrai nėra jokio dėmesio, nėra ir valstybės žuvininkystės politikos“, – sakė ŠIANDIEN UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ direktorius Algimantas Gylys. Šalčininkų rajone Tribonių kaime esantis žuvininkystės ūkis gyvuoja nuo 1966 metų, šiandien šis ūkis – vienas iš produktyviausiai dirbančių akvakultūros ūkių. Šio ūkio akcininku A. Gylys tapo 1995 metais, o 2002 metais jam pradėjo vadovauti. Algimantas per tuos metus ūkyje pakeitė labai daug – ne tik žuvų auginimą, bet ir gamybos administravimą, pašarų ir investicinę politiką. Apie pusė šiame ūkyje užauginamų karpių keliauja į Latviją, Lenkiją, Vokietiją. Turi daugiau kaip 600 hektarų dirbamos žemės, tad ūkis pats užsiaugina pašaro žuvims. UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ strateginis tikslas – pastoviai vystyti ir tobulinti žuvų veisimo ir auginimo verslą bei užsitikrinti tvirtas pozicijas Lietuvos rinkoje. Įmonė siekia atitikti nacionalinius ir Europos Sąjungos standartus, gaminti aukštos kokybės produkciją, užtikrinti didesnį produktyvumą, mažinti gamybos kaštus bei didinti ūkio pelningumą. Algimantas Gylys yra ir Tribonių kaimo bendruomenės pirmininkas, jo iniciatyva renovuoti kaimo bendruomenės namai, o per įvairias paramos programas Tribonių kaime asmeniškai inicijavo daugiau kaip 10 įvairių investicinių projektų. Vieni jų buvo įgyvendinti per bendruomenę, kiti per žuvininkystės ūkį. Algimantas prisiminė laikus, kai Žemės ūkio ministerijai vadovavo Kazimieras Starkevičius, Kazimiera Prunskienė. Jo nuomonė, šie vadovai darė viską, kad į Lietuvos regionus investuojamos Europos Sąjungos lėšos taptų ne tik parama jų plėtojamam verslui, bet ir pagalba vietos bendruomenėms, tuomet užteko ministrų dėmesio akvakultūros ūkiams, kitoms žuvininkystės sritimis. Algimantas sako, kad jo vadovaujamas ūkis siekia atitikti nacionalinius ir ES standartus, gaminti aukštos kokybės produkciją, bet šiandien, deja, nėra garantuotas dėl akvakultūros produktų perspektyvos, apskritai, jo nuomone, padėtis Lietuvos žuvininkystėje yra tragiška. „Jūroje žuvies mažėja, verslinė žvejyba draudžiama, o mūsų auginamiems karpiams valstybė nerodo jokio dėmesio“, – su nerimu kalba Algimanatas Gylys. Ar buvo žuvininkai susitikę su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku? Ne, tokio pokalbio nebuvo, buvo tik ryšys „nuotoliniu būdu‘, o gyvo pasikalbėjimo nebuvo, o tiek problemų prisikaupė, kurias reikia spręsti neatidėliojant. A. Gylys su dukra Dominyka, kuri iš tėčio mokosi verslo paslapčių. Pavyzdžiui, veterinarinės profilaktinės priemonės anksčiau buvo kompensuojamos 100 procentu, dabar to nebeliko, kol šie klausimai buvo sprendžiami, kalkės pabrango tris kartus… Vienos pagrindinių problemų – energetiniai resursai, ypač sudėtinga dėl ligų, trūksta mokslinių tyrimų. Akvakultūra negauna jokių tiesioginių išmokų, nors jų veikla prilyginama žemės ūkiui. „Aš paskaičiavau, kad per 20 metų akvakultūros ūkiai negavo apie 20 milijonų eurų, lyginant su grūdinių kultūrų augintojais. Dabar yra nustatytos ekologinės išmokos, tačiau jos nė iš tolo neprilygsta toms, kurias gauna ūkininkas augindamas grūdus. Už hektarą gauni 20 eurų, o turėtų būti ne mažiau 800 ar tūkstantis eurų‘, – įsitikinęs A. Gylys. Lietuvos akvakultūros ūkiai išaugina 4000 tonų karpių, pusę jų keliauja svetur, dalį jų – apie 300 – 400 tonų įveždavo iš Baltarusijos, dabar tai uždrausta. Tvenkiniuose daugiausia auginami karpiai, kurie sudaro apie 96 proc. visų išaugintų žuvų, auginamos ir lydekos, lynai, upėtakiai, karosai, eršketai, šamai, augalėdes žuvys – amūrai ir kito žuvys. Pasak Algimanto, karpį užauginti reikia trijų metų, o žuvims reikalingos ypatingos sąlygos. Kad karpis būtų kuo skanesnis, svarbu ne tik kokybiškas natūralus pašaras. Brangiausiai kainuoja pašarai, elektra vandens siurblinėms. Ūkyje ruošiamas ekologiškas žuvų pašaras, laukus tręšia iš tvenkinių išvalytu dumblu, kad jis būtų kuo natūralesnis. Duomenys rodo, kad karpis išlieka populiariausias visus metus. Lietuvos gyventojai karpius mėgsta ne tik dėl senų tradicijų, bet ir dėl gerųjų savybių – juose gausu omega 3 rūgšties, vitamino A ir D, įvairių mikroelementų: fosforo, cinko, seleno. „Karpius lietuviai tikrai mėgsta ir renkasi nepriklausomai nuo sezono. Savo ūkyje visas žuvis auginame tik dideliuose švariuose tvenkiniuose. Juose nėra nei žolių, nei nendrių. Tai svarbu, nes tvenkinyje esantys augalai naudoja deguonį ir taip prastėja sąlygos žuvims. Jeigu dar mokslininkai išvestų karpių veislę, kad būtų kuo mažiau kaulų, tai būtų fantastiška žuvis“, – sakė A. Gylys. 2010 m. Algimanto Gylio ir jo dukters Julijos iniciatyva buvo įkurta Tribonių kaimo bendruomenė. Kaip žuvininkai galėtų prisidėti prie turizmo plėtros? Juk žuvininkystės ūkiai augina žuvis ne tik žuvinimui, bet ir pramogai. „Labai geras klausimas. Mes, lietuviai viską saugojame – gamtą, miškus, upes, ežerus, tad infrastruktūrą puoselėti tikrai yra sunku. Tiesiog viskas yra draudžiama“, – piktinasi Algimantas Gylys. Anot jo, vienas karpis gali uždirbti ne penkis eurus, o penkiolika, jeigu žuvininkai galėtų gerinti infrastruktūrą, statyti viešbučius, kurti įvairias pramogų zonas. Tai leistų į svečius pasikviesti ir užsienio turistus, kurie galėtų ne tik žuvį pagauti, bet ir pasigrožėti nuostabia Lietuvos gamta, tiesiog pailsėti. „Lietuvos įstatymai to neleidžia daryti, tiesiog įstatymas tarnauja turtingiesiems arba užimantiems aukštas pareigas valstybės tarnyboje, kurie sau gali leisti viską, tuo tarpu paprastiems žmonėms tai draudžiama. Valdžia, kuri dažnai pamiršta savo tiesiogines pareigas, tikrai nepamiršta pasirūpinti savimi. Antai buvęs Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas Molėtų rajone sugebėjo pasistatyti net namą. Čia tokios statybos paprastiems žmonėms griežtai draudžiamos“, – sakė Algimantas Gylys. „Ko trūksta, kad žuvininkystės verslas Lietuvoje klestėtų? Viskas politikų rankose. Kodėl draudžiama verslinė žvejyba Kuršių mariose? Eilinis pataikavimas rinkėjams, o politikai iš esmės nesidomi mūsų problemomis“, – sako Algimantas Gylys. Anot jo, daugiau iniciatyvos galėtų rodyti ir asocijuotos struktūros. 2010 m. Algimanto Gylio ir jo dukters Julijos iniciatyva Tribonyse buvo įkurta kaimo bendruomenė. Algimantas Gylys yra ir Tribonių kaimo bendruomenės pirmininkas, jo iniciatyva renovuoti kaimo bendruomenės namai, o per įvairias paramos programas Tribonių kaime asmeniškai inicijavo daugiau kaip 10 įvairių investicinių projektų. Vieni jų buvo įgyvendinti per bendruomenę, kiti per žuvininkystės ūkį. ŽRVVG – tai vietos veiklos grupės, kurios bendrai veiklai suburia vietos valdžios, bendruomenių ir verslo atstovus. Šių grupių tikslas, bendradarbiaujant vietos gyventojams, verslui ir valdžiai, efektyviau įgyvendinti iniciatyvas, stiprinančias vietos gyventojų socialinį, ekonominį aktyvumą, didinančias užimtumą, skatinančias verslo plėtrą. Viena stipriausių ŽRVVG Lietuvoje – „Vilkauda“, kuriai vadovauja Algimantas Gylys. „Vilkauda“ dirba nuo 2008–ųjų, sukaupta patirtis skatina jungtis savivaldybes dirbti kartu. Tai – žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė, veikianti keturių savivaldybių teritorijose: Elektrėnų, Molėtų, Šalčininkų, Vilniaus rajono. „Vilkauda“ yra viena iš lyderių Lietuvoje ne tik dėl sėkmingai įgyvendinamų vietos projektų, bet ir dėl teikiamų siūlymų, kaip efektyviau panaudoti iš ES gaunamas lėšas darbo vietų kūrimui Pavyzdžiui, Mindūnuose, Molėtų rajone, įgyvendinant ŽRVVG projektus, turistų džiaugsmui Baltųjų Lakajų ežere plaukioja katamaranas, įrengtas pantoninis lieptas, pavėsinės, pastatyta lauko krosnis žuviai kepti. Share on Facebook Share Share on TwitterTweet Share on Pinterest Share Share on LinkedIn Share Share on Digg Share