„Ko trūksta, kad žuvininkystės verslas Lietuvoje  klestėtų? Viskas politikų rankose. Kodėl, pavyzdžiui,  draudžiama verslinė žvejyba Kuršių mariose? Eilinis pataikavimas rinkėjams, o politikai iš esmės nesidomi mūsų problemomis‘, – sako Algimantas Gylys, Lietuvos žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas vadovas.

 Gintautas KNIUKŠTA

ŠIANDIEN apžvalgininkas

Algimantas Gylys yra  neeilinis ūkininkas, nes be kitų žemės ūkio darbų, jis dar augina ir žuvis. 

„Žuvis auginu 30 metų, liūdna, kad pastaruoju metu akvakultūrai nėra jokio dėmesio, nėra ir valstybės žuvininkystės politikos“, – sakė ŠIANDIEN  UAB „Šal­či­nin­kų žu­vi­nin­kys­tės ūkis“ di­rek­to­rius Al­gi­man­tas Gy­lys. Šalčininkų rajone Tribonių kaime esantis   žuvininkystės ūkis gyvuoja nuo 1966 metų, šiandien šis ūkis – vienas iš produktyviausiai dirbančių akvakultūros ūkių.  Šio ūkio ak­ci­nin­ku A. Gylys  ta­po 1995 me­tais, o  2002 metais jam  pra­dė­jo va­do­vau­ti.

Algimantas per tuos metus ūkyje  pakeitė labai daug  – ne tik  žu­vų au­gi­ni­mą, bet ir ga­my­bos ad­mi­nist­ra­vi­mą, pa­ša­rų ir in­ves­ti­ci­nę po­li­ti­ką. Apie pusė šiame ūkyje užauginamų karpių keliauja į Latviją, Lenkiją, Vokietiją. Turi daugiau kaip 600 hektarų dirbamos žemės, tad ūkis  pats  užsiaugina pašaro žuvims.

Algimantas Gylys yra ir Tribonių kaimo bendruomenės pirmininkas,  jo  iniciatyva renovuoti kaimo bendruomenės namai, o  per įvairias paramos programas Tribonių kaime asmeniškai inicijavo daugiau kaip 10 įvairių investicinių projektų. Vieni jų buvo įgyvendinti per bendruomenę, kiti per žuvininkystės ūkį.

Algimantas prisiminė laikus, kai Žemės ūkio ministerijai vadovavo  Kazimieras Starkevičius, Kazimiera Prunskienė. Jo nuomonė, šie vadovai darė viską, kad į Lietuvos regionus investuojamos Europos Sąjungos lėšos taptų ne tik parama jų plėtojamam verslui, bet ir pagalba vietos bendruomenėms, tuomet užteko ministrų dėmesio akvakultūros ūkiams, kitoms žuvininkystės sritimis.

Algimantas sako, kad jo vadovaujamas ūkis  siekia atitikti nacionalinius ir ES standartus, gaminti aukštos kokybės produkciją, bet  šiandien, deja,  nėra garantuotas dėl akvakultūros produktų perspektyvos, apskritai, jo nuomone, padėtis Lietuvos žuvininkystėje yra tragiška.

„Jūroje žuvies mažėja, verslinė žvejyba draudžiama, o mūsų auginamiems  karpiams valstybė nerodo jokio dėmesio“, – su nerimu kalba Algimanatas Gylys.

Ar buvo žuvininkai  susitikę su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku? Ne, tokio pokalbio nebuvo, buvo tik ryšys „nuotoliniu būdu‘, o gyvo pasikalbėjimo  nebuvo, o tiek problemų prisikaupė, kurias reikia spręsti neatidėliojant.

Pavyzdžiui, veterinarinės profilaktinės priemonės anksčiau buvo kompensuojamos 100 procentu, dabar to nebeliko, kol šie klausimai buvo sprendžiami,  kalkės pabrango tris kartus…

Vienos pagrindinių problemų – energetiniai resursai, ypač sudėtinga dėl ligų, trūksta mokslinių tyrimų.

Akvakultūra  negauna jokių tiesioginių  išmokų, nors jų veikla prilyginama žemės ūkiui.

„Aš paskaičiavau, kad per 20 metų akvakultūros ūkiai negavo apie 20 milijonų eurų, lyginant su grūdinių kultūrų augintojais. Dabar yra nustatytos ekologinės išmokos, tačiau jos nė iš tolo neprilygsta toms, kurias gauna ūkininkas augindamas grūdus. Už hektarą  gauni 20 eurų, o turėtų būti ne mažiau 800 ar tūkstantis eurų‘, – įsitikinęs A. Gylys.

Lietuvos akvakultūros ūkiai išaugina 4000 tonų karpių, pusę jų keliauja svetur,  dalį jų – apie 300 – 400 tonų įveždavo iš Baltarusijos, dabar tai uždrausta.

Tvenkiniuose daugiausia auginami karpiai, kurie sudaro apie 96 proc. visų išaugintų žuvų, auginamos ir  lydekos, lynai, upėtakiai, karosai, eršketai, šamai, augalėdes žuvys – amūrai ir kito žuvys. 

Pasak Algimanto, karpį užauginti reikia trijų metų, o žuvims  reikalingos ypatingos sąlygos. Kad karpis būtų kuo skanesnis, svarbu ne tik kokybiškas natūralus pašaras. Brangiausiai kainuoja pašarai,  elektra vandens siurblinėms. Ūkyje ruošiamas ekologiškas žuvų pašaras, laukus tręšia iš tvenkinių išvalytu dumblu, kad jis būtų kuo natūralesnis. 

Duomenys rodo, kad karpis išlieka populiariausias visus metus. Lietuvos gyventojai  karpius mėgsta ne tik dėl senų tradicijų, bet ir dėl gerųjų  savybių – juose gausu omega 3 rūgšties, vitamino A ir D, įvairių mikroelementų: fosforo, cinko, seleno.

„Karpius lietuviai tikrai mėgsta ir renkasi nepriklausomai nuo sezono. Savo ūkyje visas žuvis auginame tik dideliuose švariuose tvenkiniuose. Juose nėra nei žolių, nei nendrių. Tai svarbu, nes tvenkinyje esantys augalai naudoja deguonį ir taip prastėja sąlygos žuvims. Jeigu dar mokslininkai išvestų karpių veislę, kad būtų kuo mažiau kaulų, tai būtų fantastiška žuvis“, – sakė A. Gylys.

Kaip žuvininkai galėtų prisidėti prie turizmo plėtros? Juk žuvininkystės ūkiai augina žuvis ne tik žuvinimui, bet ir pramogai. „Labai geras klausimas. Mes, lietuviai viską saugojame –  gamtą, miškus, upes, ežerus,  tad infrastruktūrą puoselėti tikrai yra sunku. Tiesiog viskas yra draudžiama“, – piktinasi Algimantas Gylys.

Anot jo, vienas karpis gali uždirbti ne penkis eurus, o penkiolika,  jeigu žuvininkai galėtų gerinti infrastruktūrą, statyti viešbučius, kurti įvairias pramogų zonas. Tai leistų į svečius pasikviesti ir užsienio turistus, kurie galėtų ne tik žuvį pagauti, bet ir pasigrožėti nuostabia Lietuvos gamta, tiesiog pailsėti.

 „Lietuvos įstatymai to neleidžia daryti, tiesiog įstatymas tarnauja turtingiesiems   arba užimantiems aukštas pareigas valstybės tarnyboje, kurie sau gali leisti viską, tuo tarpu paprastiems žmonėms tai draudžiama. Valdžia, kuri dažnai pamiršta savo tiesiogines pareigas, tikrai nepamiršta pasirūpinti savimi.

Antai buvęs Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas Molėtų rajone sugebėjo pasistatyti net namą. Čia tokios statybos paprastiems žmonėms griežtai draudžiamos“, – sakė Algimantas Gylys.

„Ko trūksta, kad žuvininkystės verslas Lietuvoje  klestėtų? Viskas politikų rankose. Kodėl draudžiama verslinė žvejyba Kuršių mariose? Eilinis pataikavimas rinkėjams, o politikai iš esmės nesidomi mūsų problemomis“, – sako Algimantas Gylys. Anot jo, daugiau iniciatyvos galėtų rodyti ir  asocijuotos struktūros.

2010 m. Al­gi­man­to Gy­lio ir jo duk­ters Ju­li­jos ini­cia­ty­va Tri­bo­ny­se buvo įkur­ta kai­mo ben­druo­me­nė.

 ŽRVVG – tai vietos veiklos grupės, kurios bendrai veiklai suburia vietos valdžios, bendruomenių ir verslo atstovus. Šių grupių tikslas, bendradarbiaujant vietos gyventojams, verslui ir valdžiai, efektyviau įgyvendinti iniciatyvas, stiprinančias vietos gyventojų socialinį, ekonominį aktyvumą, didinančias užimtumą, skatinančias verslo plėtrą.

Viena stipriausių ŽRVVG Lietuvoje – „Vilkauda“, kuriai vadovauja Algimantas Gylys. „Vilkauda“ dirba nuo 2008–ųjų, sukaupta patirtis skatina jungtis savivaldybes dirbti kartu. Tai – žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė, veikianti keturių savivaldybių teritorijose: Elektrėnų, Molėtų, Šalčininkų, Vilniaus rajono.

„Vilkauda“ yra viena iš lyderių Lietuvoje ne tik dėl sėkmingai įgyvendinamų vietos projektų, bet ir dėl teikiamų siūlymų, kaip efektyviau panaudoti iš ES gaunamas lėšas darbo vietų kūrimui

Pavyzdžiui, Mindūnuose, Molėtų rajone, įgyvendinant ŽRVVG projektus, turistų džiaugsmui Baltųjų Lakajų ežere plaukioja katamaranas, įrengtas pantoninis lieptas, pavėsinės, pastatyta lauko krosnis žuviai kepti.