www.siandien.info

Kazimira Prunskienė – pirmoji atkurtos Lietuvos premjerė mirė eidama 84-us metus. 2026 metų rugpjūčio šeštą dieną ji palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse. Kokią K. Prunskienę prisimena su ja dirbę politikai?

Jautrią kalbą Antakalnio kapinių Signatarų kalnelyje pasakė signatarų klubo vadovė Birutė Valionytė:

„Gerbiamieji, šiandien atsisveikiname su 50-uoju Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru, iškeliavusiu Anapilin. Kazimira Danutė gimė 1943 metų vasario 26 dieną, Prano Stankevičiaus ir Onos Stankevičienės šeimoje. Kazimiros tėvas, Labanoro girios girininkas, 1941 metų Birželio sukilimo dalyvis: jį NKVD 44-ųjų metų kovą sušaudė. Kazimiera augo be tėvo. Motina užaugino tris vaikus. 

Jos vaikystė buvo sunki, bet prabėgo gražiame Labanoro girios prieglobstyje prie nuostabaus ežero. Ją užaugino Labanoro girios kvapai ir paslaptys. Kazimiera buvo gamtos vaikas. Jos vaikystės pažinimai liko su ja visą gyvenimą. Todėl jai sunkiu metu ar atokvėpiui ji visada sugrįždavo į Labanorą, į savo sielos prieglobstį.

Šiandien jaunimui be galo sunku įsivaizduoti, kokią sunkią naštą nešė represuotų žmonių šeimos nariai. Kazimira šią naštą jautė nuolat. Norėdama politiškai ją sušvelninti, ji 1980 metais įstojo į komunistų partiją. Gerai žinojo komunistų partijos vaidmenį, bet suprato – norint siekti mokslo aukštumų, reikės pademonstruoti partijai lojalumą.

Tuomet vyrų karalijoje ji, moteris, turėjo būti visa galva pranašesnė už juos, kad būtų pripažinta, kad galėtų užimti vadovaujančias pareigas.  Kazimira rašė, kad kai ji vyrus – savo oponentus – nurungdavo argumentais, tai šie diskusiją baigdavo sakiniu: „su moterimi nepasiginčysi“. Iškalbingas argumentas.

Toje aplinkoje reikėjo išmokti labai tiksliai ir argumentuotai išsakyti savo nuomonę ir ją apginti. Jos gyvenime tėvo žūtis, šeimos ir kaimynų Terleckų įtaka neleido užmiršti kovos už Lietuvos nepriklausomybę kainos ir suformulavo Kazimiros įsitikinimus ir požiūrį į gyvenimą. Kada Kazimira pasuko į politiką, ji teigė negalinti pasakyti, bet aš manau, kad tai buvo jos genuose.

Ji ne atsitiktinai, o už nuopelnus buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nare, Sąjūdžio Tarybos nare. Į 12-ojo šaukimo LTSR Aukščiausiąją Tarybą Kazimira išrinkta Verkių rinkimų apygardoje antrajame ture kovo 4 dieną, surinkusi net 64 procentus rinkėjų balsų.

Ji rinkimuose į laisvės parlamentą nurungė net šešis vyrus. Kai Aukščiausiojoje Taryboje 1990-ųjų kovo 10 dieną susirinkę naujai LTSR išrinkti deputatai svarstė kovo 11-osios dienos darbotvarkę – kada skelbti nepriklausomybę ir ar skelbti – šis klausimas Kazimirai neegzistavo. Jai buvo aišku, kad reikia skelbti dabar, ir ji tai pagrindė argumentais.  Kovo 11 dieną ji atvira širdimi, ryžtingai ištarė „taip“ ir labai tvarkinga, gražia rašysena užpildė vardinio balsavimo kortelę ir ryžtingai nubraukė „prieš“ ir „susilaikau“.

Šis jos balsavimas už Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atkūrimą visiems laikams Kazimirą Danutę įrašė į Lietuvos istoriją. 1990-ųjų kovo 17-ąją ji tapo Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke. Apie šias pareigas ji vėliau rašė taip: „man pavyko suvienyti juos, ministrus, į gana neblogą komandą ir negailestingai iš jų išspausti viską, ką jie – daugeliu atvejų geriausi savo srities profesionalai – sugebėjo.

Jie nesiskundė, neturėdami nei savaitgalių, nei laisvalaikio. Aš nebuvau smulkmeniška ir priekabi, nesivaržiau su jais ten, kur jie, ministrai, savo sritis neabejotinai geriau žinojo. Aš galėjau tai pripažinti ir pasakyti viešai.“  O kiek darbo valandų dirbo premjerė? Ar ji turėjo laisvalaikį? Tikrai ne.

Jos susitikimai su didžiųjų Vakarų valstybių vadovais 1990-ųjų gegužę, kai reikėjo pralaužti pripažinimo ledus tarptautiniuose vandenyse, dar ir šiandien atrodo neįtikėtini. Kai vienas užsienio vizitas atvėrė Lietuvos premjerei duris susitikimams su JAV prezidentu, Jungtinės Karalystės ministre pirmininke, Vokietijos Federacinės Respublikos kancleriu, Prancūzijos ministru pirmininku.

Šie susitikimai turėjo didžiulę reikšmę Lietuvos ateičiai. Po susitikimo su ja, Margaret Thatcher spaudai pasakė: „aš ja tikiu. Ir šitai moteriai aš padėsiu.“  Jos, kaip ministrės pirmininkės, vaidmuo Lietuvos istorijoje yra labai reikšmingas. Ji daug energijos įdėjo tikėdama derybų pradžia su TSRS.

Šiandien premjerės Kazimiros Danutės vaidmuo istorijos mastu nėra suvoktas iki galo, bet faktas yra tas, kad jos nuveikti darbai Lietuvai kalba už save. O objektyvus istorinis įvertinimas dar laukia. 1995 metų kovo 11 dieną iš Lietuvos Respublikos Seimo tribūnos jinai štai ką pasakė: „atsigręžiant į 1990 metus, norėčiau paminėti keletą svarbos nepraradusių įvykių ir reiškinių.

Pirma – tai didelį tuo metu politikų ir tautos solidarumą, ryžtingus ir pakilius apsisprendimus. Taip pat kategorišką tuometinės TSRS valdžios spaudimą reikalaujant atšaukti Nepriklausomybės aktą, du su puse mėnesio trukusią blokadą, kuriai nepavyko nei mūsų sužlugdyti apsisprendimo, nei ūkio gyvybingumo.

Kazimira didelę gyvenimo dalį jautė, kad virš jos yra lubos, kurios akivaizdžiai varžė jos veržlumą ir laisvę. Ji giliai suvokė laisvės sąvokos prasmę. Jai pačiai dažnai reikėjo balansuoti, bet ji viduje visada buvo laisva.  Išgyvenusi sovietinį dvigubą gyvenimą – kaip žmonės sakydavo: „su tarybiniu pamušalu“ – Kazimira apie tai 93-iaisiais metais rašė: „nėra garbingesnės padėties kaip laisvo žmogaus padėtis, nėra didesnės privilegijos, kaip pačios prisiimta teisė reikšti savo nuomonę, kai tiki, kad ji teisinga, o ne politiškai pelninga. Nėra didesnio džiaugsmo, kaip galimybė laisvai judėti šiame pasaulyje, kai dar neišdilo spygliuotų vielų ir senų varžtų randai.“

Štai tokia – tikra aukštaitė nuo Labanoro girios, tvirto būdo, žinanti gyvenimo tikslą ir nuosekliai jo siekianti – buvo Kazimira Danutė Prunskienė. Supratusi susiklosčiusią padėtį, ji 1991 metų sausio 8 dieną garbingai atsistatydino, nedvejodama.

2010 metais ji rašė: „mes prisiėmėme atsakomybę prieš tautą, prieš pasaulį ir pasiekėme tikslą, nors ir nepavyko išvengti žmonių aukų, nors patyrėme didžiulius materialinius ir dvasinius nuostolius.“

Šiandien atsisveikiname su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatare, pirmąja Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke. Žymia Lietuvos valstybės veikėja, ekonomikos mokslų daktare, profesore, pravėrusia duris Lietuvai į pasaulį ir kūrusia turtingesnę ir teisingesnę Lietuvą.

Atsisveikiname su moterimi, užauginusia tris vaikus, labai šeimynišku ir šiltu žmogumi. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai reiškia gilią užuojautą velionės artimiesiems: dukroms Rasai ir Daivitai, sūnui Vaidotui. Ilsėkis ramybėje, Aukštaitijos dukra nuo Labanoro, šiame gražiame Vilniaus kalnelyje’.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius akcentavo jos didžiulį indėlį į Lietuvos istoriją einant premjerės pareigas. „Jos vadovaujamas ministrų kabinetas buvo santarvės kabinetas. Nežinios ir nuolatinės Sovietų sąjungos grėsmės akivaizdoje, jis padėjo pamatus Lietuvos valstybei, jos susitikimai su Vakarų vadovais buvo „simbolinis Lietuvos Respublikos pripažinimas. Jo teigimu, pirmoji premjerė „kūrė telkiančios lyderystės“ tradiciją.

Pirmoji Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos premjerė K. D. Prunskienė gimė 1943-ųjų vasario 26-ąją Švenčionių rajone. Ekonomikos mokslų daktaro disertaciją apgynusi K. D. Prunskienė buvo viena iš Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrėjų, o vėliau – ir šio judėjimo iniciatyvinės grupės, Tarybos narė.

Prieš pasukdama į politiką, 1964–1965 metais dirbo namų statybos kombinate ekonomiste. 1965-aisiais su pagyrimu baigė Vilniaus universitetą, kur įgijo ekonomistės specialybę. Ten 21 metus dirbo Pramonės ekonomikos fakulteto dėstytoja, vyresniąja dėstytoja, o vėliau – docente. Taip pat dirbo mokslinį darbą Vengrijos, kitų valstybių universitetuose.

1990–1992 metais buvo išrinkta Verkių rinkimų apygardoje, kur buvo iškelta Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio, ir tapo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputate. Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime dirbo Ekonomikos komisijoje. 1990–1991 metais ėjo ministro pirmininko pareigas pirmojoje Vyriausybėje. Ji tapo pirmąja Lietuvos premjere.

Kazimira Danutė Prunskienė | P. Lileikio nuotr.

Ji pirmoji iš Lietuvos politikų 1990-aisiais susitiko su JAV prezidentu G. Bushu, Jungtinės Karalystės premjere M. Thatcher, Vokietijos kancleriu H. Koliu, Prancūzijos prezidentu F. Mitterand`u. Po šių susitikimų M. Gorbačiovas buvo priverstas derėtis su Lietuva.

Kiek vėliau, 1993-iaisiais, įsteigė individualią konsultacinę firmą ir trejus metus buvo jos prezidentė ir verslo konsultantė. Vėliau dirbo Vilniaus Gedimino technikos universitete profesore, bet universitetas nebuvo jos pagrindinė darbovietė.

K. D. Prunskienė buvo Lietuvos moterų partijos, kuri vėliau tapo Naujosios demokratijos partija, steigėja ir pirmininkė. 2001-aisiais tapo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pirmininke. 1996 ir 2000 metais vienmandatėse rinkimų apygardose buvo išrinkta į Seimą.

2001 m. už ypatingus nuopelnus apdovanota aukščiausiu Vokietijos Federacinės Respublikos apdovanojimu – Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi su žvaigžde. Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė per 400 mokslinių straipsnių ekonomikos tema, yra keliasdešimties knygų autorė.

Kazimira Danutė Prunskienė | P. Lileikio nuotr.

2005-aisiais įvykusiame Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos suvažiavime nutarta pasivadinti Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga. K. D. Prunskienė buvo išrinkta partijos pirmininke. 2008-ųjų Seimo rinkimai partijai buvo nesėkmingi – partija neįveikė 5 proc. barjero, reikalingo norint patekti į parlamentą, o vienmandatėse apygardose gautos trys vietos Seime.

Premjero pareigas ėjusi K. D. Prunskienė siekė tapti ir pirmąją Lietuvos prezidente. 2004-aisiais ji dalyvavo prezidento rinkimuose. Pirmajame jų ture politikę lydėjo sėkmė ir ji kartu su Valdu Adamkumi pateko į antrąjį turą.

Tiesa, antrasis turas jai prezidento posto neatnešė. Surinkusi 46,66 proc. rinkėjų balsų, ji liko antra ir šalies vadovo postas antrą kartą buvo patikėtas V. Adamkui.

Kazimira Danutė Prunskienė | P. Lileikio nuotr.

Siekti prezidento posto ji bandė ir 2009-aisiais. Tuomet nepriklausoma kandidate buvusi K. D. Prunskienė liko penktoji – rinkimus pirmajame ture laimėjo Dalia Grybauskaitė.

„Imčiau keisti Vyriausybės politiką, kad ji būtų pastatyta ne ant galvos, bet ant kojų. Kad būtų skatinamas ūkis, vartojimas, tobulinama infrastruktūra, nes dabar viskas yra priešingai“, – po 2009 metų rinkimų paklausta, kokių darbų būtų ėmusis, jei būtų tapusi prezidente, sakė K. D. Prunskienė.

Tris vaikus užauginusi K. D. Prunskienė iš politikos pasitraukė 2012-aisiais. Tuomet vasario 26-ąją, per jos gimtadienį, politikę ištiko insultas. Atvykę jos pasiimti į šventę, K. D. Prunskienę artimieji rado sukniubusią. Jai buvo atlikta sudėtinga galvos smegenų operacija, politikę buvo ištikęs dešinės pusės paralyžius. Reabilitacija ji pradėjo Lietuvoje, toliau tęsė Maskvoje.

Buvusiai premjerei K. Prunskienei teko minti ir teismų slenksčius. 2009-aisiais Liustracijos komisija paskelbė pripažinusi, kad K. Prunskienė bendradarbiavo su KGB. Tuo metu pati K. Prunskienė žiniasklaidai komentavo, kad toks Liustracijos komisijos sprendimas susijęs su jos politine veikla, o tuokart ji kūrė naują partiją.

Tai nebuvo pirmasis kartas, kai buvusi premjerė buvo siejama su veikla KGB. 1992 metų rugsėjo 14 dieną paskelbtas Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos sprendimas, kad K. Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su KGB. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2003 metų pavasarį paskelbė, jog nėra įrodymų, kad K. Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB.

Kazimira Danutė Prunskienė | P. Lileikio nuotr.

Dar kartą teismas šį klausimą aiškinosi po 2009-ųjų Liustracijos komisijos pareiškimo. Dėl šio sprendimo K. Prunskienė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT), kuris 2010-aisiais jos skundą patenkino ir Liustracijos komisijos išvadas paneigė.

Tuomet skelbta, kad VAAT, priimdamas sprendimą panaikinti komisijos nutarimą, atsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismas dar 2003 metais priėmė politikei palankų sprendimą, o Liustracijos komisija vadovavosi negaliojančiu 1992 metų Aukščiausiojo Teismo sprendimu. Pastarasis buvo pripažinęs K. Prunskienę bendradarbiavus su KGB.

Tiesa, tuo istorija nesibaigė, mat Liustracijos komisija šį teismo sprendimą apskundė. 2011 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi nutarė, kad Liustracijos komisijos sprendimas, kuriuo ekspremjerė pripažinta slapta bendradarbiavusi su KGB, turi būti panaikintas.

Šaltinis: LRT, ELTA, BNS