Jūs esate
Pagrindinis > Turistui

Turistui

Naujas ŠIANDIEN numeris: miškininkų pelnas – iš tūkstančių pražudytų perinčių paukščių

"Dabartinis Respublikos Prezidentas nuolat kaltinamas neryžtingumu, bet aš neatsimenu, kad bet kuris iš ankstesnių Lietuvos prezidentų savo metinėje kalboje būtų bent paminėjęs miškus. O Gitanas Nausėda ne tik paminėjo Punios šilą, bet ir sukritikavo užstrigusį Nacionalinio miškų susitarimo procesą, į kurį vilčių dėjo daug visuomeninių organizacijų bei politikų. Maža to, birželio 16 dieną Seime skaitytame pranešime Prezidentas užsiminė, kad, norint sukurti žalią ir jaukią Lietuvą, reikia įveikti ne tik biurokratines kliūtis, bet ir verslininkų pasipriešinimą. Tai aiški žinutė Nacionalinį miškų susitarimą sužlugdžiusiems medienos verslo atstovams, kurie savo destrukcinį darbą pabaigė spaudos

Respublikos prezidentas: šiandien Ukrainoje sprendžiamas visos Europos likimas

www.siandien.info lrp.lt nuotrauka Į Seimo narius šiandien  kreipėsi prezidentas Gitanas Nausėda. Savo trečiajame metiniame pranešime jis didžiausią dėmesį skyrė karo Ukrainoje ir saugumo temoms. Prezidento kalba: "Mieli Lietuvos žmonės, Gerbiamas Lietuvos Respublikos Seime, jau trečią kartą stoju prieš Jus, kad apžvelgčiau padėtį Lietuvoje, kaip ir mūsų šalies padėtį pasaulyje. Trečius metus iš eilės kalbėsiu apie iššūkius, kuriuos turime įveikti, kad sustiprintume Lietuvą ir užtikrintume jos saugumą bei klestėjimą. Vos pradėję šių metų pradžioje drąsiau galvoti apie gyvenimą po COVID-19, tapome dar vieno tragiško įvykio liudininkais. Rusijos visa jėga atnaujintas karas prieš Ukrainą parodė, kad baigėsi Lietuvai ir visai Europai

Naujas ŠIANDIEN numeris ir nuoširdus pokalbis apie žurnalistikos misiją ir vertybes

www.siandien.info „Šiuo metu itin svarbus ir reikalingas yra atviras, nuoširdus pokalbis apie žurnalistikos misiją ir vertybes, kokybišką žiniasklaidą ne tik akademinėje erdvėje. Apie tai būtina kalbėti ir kalbėtis įvairiose auditorijose, su plačiąja visuomene. Tad šio sumanymo esmė – susitikimai ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose su V. Gedgaudo premijos laureatais, žinomais Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos nariais, kūrėjais – žurnalistais ir publicistais. Dabar ne tik jaunuomenė, bet ir vyresnioji skaitytojų auditorija vis daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, iš ten dažnai ir semiasi naujienų, kurios, deja, dažnai atmiežtos nemaža doze netikros informacijos, kurios

Su pirmaisiais vasaros žiedais į Kauną sugrįžta XXXVI tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai-2022“!

www.siandien.info; www.ktkc.lt Nuoširdžiai džiaugiamės ir visiems skelbiame, jog su pirmaisiais vasaros žiedais ir nauju įkvėpimu į Kauną sugrįžta XXXVI tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai-2022“! Jis skirtas Sūduvos metams, taigi šis regionas plačiai atsispindės įvairiaspalvėje festivalio programoje. Šiemet į Europos kultūros sostinę birželio 3-5 d. sugužės daugiau nei aštuoniasdešimt ansamblių ir atlikėjų ne tik iš įvairių Lietuvos kampelių, bet ir iš Latvijos, Ukrainos, Italijos. Gražiausiomis savo regiono tradicijomis, papročiais ir istorija su kauniečiais dalinsis apie 1300 dalyvių. Tris dienas jie pristatys savo krašto dainas, muziką, šokius, apeigas. Veiks įvairūs mokymai ir kūrybinės dirbtuvės:

Naujas ŠIANDIEN numeris: Ukrainietė menininkė Natalija Didenko: „Kiekvienam lietuviui dovanočiau po  angelą“

www.siandien.info Prekyboje - naujas ŠIANDIEN numeris. Interviu su ukrainiete menininkė Natalija Didenko: „Kiekvienam lietuviui dovanočiau po  angelą“. „Lino namų“ šeimininkas Liubomiras Vošteris – nepailstantis linų ir sveiko gyvenimo būdo puoselėtojas primena linų auginimo Lietuvoje istoriją. „Pluoštiniai linai auginti net prieš 4000 metų, o didžiausias augintas plotas, siekęs beveik 100 tūkstančių hektarų, buvo 1940 metais. Iki antrojo pasaulinio karo už linų žaliavas, eksportuotas į užsienį, mūsų šalis kasmet gaudavo vidutiniškai po 38 mln. litų. Pagal linų eksportą Lietuva užėmė trečią vietą pasaulyje (po Rusijos ir Lenkijos). Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo linų plotai labai sumažėjo, pluoštiniai

Naujas ŠIANDIEN numeris: lietuviškų gaminių į Kiniją beveik nebevežama

www.siandien.info Naujausiame „ŠIANDIEN“ numeryje Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidento Rimo Varkulevičiaus interviu. "Santykiai su valdžia dalykiški ir konstruktyvūs. Niekada nebuvau iš tų, kurie ją kritikuoja. Tik kartais norisi pasakyti, kad valdžia nuo Dievo. Tad skausmingi visuomenei sprendimai, matyt, gimsta už nuodėmes. Yra sričių, kuriose norisi dar didesnio efektyvumo: mokesčių politika, migracijos klausimai, regioninė politika… Norisi ir didesnio pasitikėjimo verslu. Dažnai net ir užsienio valstybių pozityvios praktikos pavyzdžiai nepadeda. Ir nieko nuostabaus, juk valdžioje nedirba patys gabiausi, kompetentingiausi specialistai. Geriausi patenka į aukščiausius postus, o sprendimų vykdymas dažnai priklauso

Naujas ŠIANDIEN numeris. Nepriklausomybės Akto signataras Leonas Milčius: „Grąžinkime jaunimą į kaimą“…

www.siandien.info Atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureato, Nepriklausomybės Akto signataro Leono Milčiaus mintys naujausiame ŠIANDIEN numeryje: „Visados svajonės būna gražesnės ir tikslai didesni. Galvojau, kad šimtai tūkstančių po pasaulį pasklidusių tautiečių grįš į gimtinę ir jai kartu dirbsime, statysime, puošime, o atkurta privati nuosavybė neliks tik atskirų asmenų prabangai, bet tarnaus visos valstybės gerovei. Deja, viskas nukrypo truputį kitaip... Gaila, kad politinės partijos užsidarė konkurenciniuose kovos laukeliuose, retai prisimena žmones, visos tautos, netgi valstybės poreikius...Manau, kad vėlesnė valstybinė ekonominė politika kaimo atžvilgiu pasuko ne tuo keliu. Laukinė laisvoji rinka dalinai uždusino kaimą, jų

1,2 proc. paramą laikraščio ŠIANDIEN leidybai galima skirti iki gegužės 4 dienos (imtinai)

www.siandien.info Skirkite 1,2 proc. paramą laikraščio ŠIANDIEN leidybai ( įm. k. 304457800) iki gegužės 4 dienos (imtinai). Laikraščiui ŠIANDIEN , kuris saugo Lietuvos miškus, mūsų kultūrą, mūsų tautos istoriją ir tradicijas. Gyventojai deklaruodami pajamas kiekvienais metais gali skirti paramai dalį sumokėto pajamų mokesčio nuo jų gaunamo darbo užmokesčio, dividendų, individualios veiklos pajamų ar pelningai parduoto turto. . 2022 m. skirti mokesčio dalį paramai galima iki gegužės 2 d. Prašymas skirti paramą bus įvykdytas tik teisingai ir laiku pateikus pajamų mokesčio deklaraciją 1. Prisijunkite prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) 2. Viršutiniame horizontaliajame EDS meniu pasirinkite

Naujas ŠIANDIEN numeris. Kun. A. Toliatas: ramybės siekis – tai  lyg ėjimas lynu

www. siandien.info Naujausiame ŠIANDIEN numeryje kunigo Algirdo Toliato mintys. „Suprantama, šiandienos situacijoje daug kas gali klausti: Kur yra Dievas, kai vyksta tokie baisūs dalykai?... Klaidingas įvaizdis, kad krikščionis yra pasyvus ar abejingas tam, kas vyksta aplinkui. Iš tikro yra greičiau atvirkščiai, nes krikščionybė nukreipta į visuotinio gėrio skleidimą, o ne pasyvumą... Kiekvienas krikščionis turi būti veikime, kad „žodis taptų kūnu“. Kaip tas gerasis Samarietis, negalime abejingai praeiti pro kenčiantįjį, net jei jis ir nėra mūsų brolis, o kartais – netgi mums atgrasus“, – įsitikinęs dvasininkas. Naujas ŠIANDIEN numeris prekyboje - jau rytoj. Prenumerata -

Naujas ŠIANDIEN numeris. Mokslo ir verslo bendrystės kalvė

Naujas ŠIANDIEN numeris. Mokslo ir verslo bendrystės kalvė. www.siandien.info Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos organizuojama tarptautinė žemės ūkio paroda "Ką pasėsi...2022", surengta šių metų kovo 31 - balandžio 2 dienomis, yra didžiausia Baltijos šalyse. Tai jau gilias tradicijas turintis ir ūkininkų bei kitų agroverslo atstovų pamėgtas renginys, tikra mokslo ir verslo bendrystės kalvė. „Paroda demonstruoja, kaip keičiasi ir modernėja žemės ūkio sektorius Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Didžiausias dėmesys skiriamas tiksliajai žemdirbystei, tad galima rasti visą išmanių sprendimų „paletę“: nuo patobulinimų skirtingų modelių technikoje ir įrangoje, iki dronų, skirtų taupiai ir greitai

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Apgaulinga laikysena: to nebepripažinti jau tampa per didelė prabanga“

www.siandien.info Rytoj naujas ŠIANDIEN numeris ir dr. Algimanto Matulevičiaus, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Garbės prezidento, buvusio LR Vyriausybės ir Seimo nario straipsnis „Apgaulinga laikysena: to nebepripažinti jau tampa per didelė prabanga“. „Viktoras Uspaskichas labai sumaniai reklamuoja agurkus ar mistišką vandenį, tačiau visa jo gražbylystė išsenka, kai reikia pasmerkti agresorių V.Putiną. Akivaizdu, kad V.Uspaskichas apie Rusiją gali kalbėti tik arba gerai, arba – nieko, bet visai ne todėl, kad jis pats – rusas. Šiandien yra nemažai žinomų Rusijos piliečių, kurie taip pat yra rusai, tačiau ryžtingai pasisako prieš kruviną Putino karą Ukrainoje, bet V.Uspaskichas –

Naujas ŠIANDIEN numeris: Vakarai vis dar nesupranta, kad Ukrainoje vyksta Europos karas

www.siandien.info „Praeitą vakarą ir šią naktį jie toliau daužė mūsų miestus. Bombos. Raketos. Artilerija. Kulkosvaidžiai. Į taikius gyventojus. Vėl. Per gyvenamuosius kvartalus. Vėl. Mariupolis, Charkovas, Kijevas, Žitomiras ir kiti Ukrainos  mestai ir gyvenvietės. To negalima paaiškinti jokiomis žmogiškomis priežastimis. Jokia dieviška priežastimi. Kas gi dabar toliau, jei dabar – Babij Jaras? Kokie gi dar kariniai objektai grasina Rusijai? Kokios dar „NATO bazės“? Sofijos soboras? Lavra? Šv. Andriejaus cerkvė? Apie ką jie ten besvajotų – teinie po velnių! Nes su mumis – DIEVAS!“ .Naujas ŠIANDIEN numeris prekyboje jau rytoj. Laikraščio prenumerata visuose Lietuvos pašto

LMS pareiškimas :“Nestabdomas V. Putino režimas ne tik tęs karinius veiksmus prieš Ukrainą, bet ir gali juos išplėsti į kitas Europos valstybes“

Pasaulio mokslininkams Taiką ir demokratiją remiančioms organizacijoms ir žmonėms Pasaulio šalių lyderiams Dėl Rusijos pradėtų plataus masto karo veiksmų prieš suverenią demokratinę Europos valstybę Ukrainą Lietuvos mokslininkų sąjungos kreipimasis Vilnius, 2022 02 24                       Lietuvos mokslininkų sąjunga (LMS) pradėtus Rusijos karinius veiksmus Europos suverenioje demokratinėje valstybėje Ukrainoje, vertina kaip nusikaltimą prieš žmoniją. Akivaizdu, liūdna ir nepateisinama, kad mokslo žinios ir naujausios technologijos šiuo atveju naudojamos, užkariaujant kitas tautas ir žudant žmones. Aštuonis dešimtmečius Europoje vyravusi taika, trikdyta tik sovietinio bloko, o vėliau Rusijos vykdytomis karinėmis avantiūromis, tačiau didžiajai Europos gyventojų daliai užtikrinusi ramybę, ankstų 2022 m. vasario 24 d. rytą

Įkurta „Sengirės televizija“: turinys, kurio žmonės seniai pasiilgo

Karolis ŽEMAITIS www.siandien.info Simboliška, kad po Vasario 16 -osios renginių startuoja "Sengirės televizija". Kas yra sengirė? Jeigu pažvelgtume giliau, lietuvių kultūra ir jos ištakos yra persmelktos miškais. Ir ne šiaip miškais, o senais miškais – sengirėmis. Gintauto Kniukštos ir Andrejaus Gaidamavičiaus  kuriama „Sengirės televizija“ bus drąsus eksperimentas, patikrinantis ar Lietuvoje dar yra vietos po saule idealistams.  Sengirėmis, kurias mūsų protėviai saugojo kaip šventas giraites. Ir ta pagarba gamtai bei gamtajausmiam tikėjimui suformavo ir pagarbą motinai, lygiai kaip Motinai Žemei (Žemynai), pagarbą Tėvynei, pagarbą Išminčiai, Kalbai. Būtent pagarbos visiems šiems dalykams trūksta nūdienos Lietuvoje, tad žodis

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Griūva ne tik Gedimino pilies kalnas“

www.siandien.info "Vasario 16 – oji ir Kovo 11 – oji yra didžiulės šventės, bet kartu ir tinkamas metas pamąstyti, su kokiais jausmais mes jas sutinkame.Tyrimai atskleidžia, kad mūsų piliečiai jautėsi laimingesni 1990 m. kovo 11 d., negu šiomis dienomis. Šia tema net ir linksmai graudus juokelis migruoja: „Šeši iš dešimties lietuvių gyvena depresijoje, o likusieji – Londone“. Piliečiai tolsta nuo savo valstybės, jau koks milijonas nutolo. Vaizdžiai kalbant, ištuštėjo daugiau kaip Vilnius ir Kaunas kartu sudėjus. Jungtinių tautų organizacija prognozuoja, kad 2050 m. Lietuvoje gyvens tik 2,1 mln. gyventojų ir pagal gyventojų skaičių

Naujas ŠIANDIEN numeris: užsienio politikos nesėkmės ir mūsų miškai

www.siandien.info Prekyboje naujas ŠIANDIEN numeris. "Ši pandeminė krizė yra jau antras įrodymas, kad visokios krizės gamtai neša tik blogus dalykus. Pamenat 2008-2009 metų ekonominę krizę? Pamenat nurėžtas pensijas, prarastus darbus? Tik miško kirtėjai krizės nepajautė, nes kaip tik krizė – taip mediena ir brangsta. O kai brangsta mediena – ir pajamų daugiau. Pamenu, kaip tos krizės metais urėdijos masiškai pirko naujus automobilius, kompiuterius, renovavo girininkijas (kurias, po „valstiečių“ įvykdytos reformos, ruošiamasi uždaryti ir išparduoti)... Girdėjau, kad Vilniaus miškų urėdijoje, Smolensko gatvėje, net tualetai buvo marmurinėmis trinkelėmis iškloti. Įdomu, kur urėdija panaudos pernai gautą rekordinį 200

Vilnius švenčia: dovanos miesto gimtadienio proga

www.siandien.info; vilnius.lt Sausio 25 d. vakarą įžiebtos visos į tarptautinį Vilniaus šviesų festivalį atvykusių šviesos menininkų iš Prancūzijos, Nyderlandų, Belgijos, Ispanijos, Kanados, Australijos ir kt. sukurtos instaliacijos. „Naujoje Vilniaus šviesų festivalio programoje – 22 įspūdingi, įvertintų šviesos ir vizualiojo meno atstovų darbai, kuriuose susilieja šiuolaikinis menas, šviesos ir garso technologijos, kūrybiškumas ir novatoriškumas. Savo vietą festivalyje rado šviesos meno klasika, plačiai pripažinti ir žinomi darbai, o taip pat modernūs, mažai kur demonstruoti kūriniai, kurie interpretuoja tiek meno pasaulio, tiek mus supančios aplinkos reiškinius“, – sako festivalio organizatoriaus Vilniaus kultūros centro vadovas Paulius

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Ar vėl turime išeiti į Baltijos kelią“

www.siandien.info  „Šiandien mes vėl svarstome tai, kas jau buvo nagrinėjama Lietuvos Konstituciniame Teisme, kuris labai aiškiai ir daug kartų pasisakė, kad asmenvardžių užrašymas tapatybės dokumentuose nelietuvių kalba reikštų, pirma, valstybinės kalbos statuso, nustatyto Konstitucijos keturioliktame straipsnyje, paneigimą, antra, piliečių lygybės įstatymui principo, nustatyto Konstitucijos dvidešimt devintame straipsnyje, paneigimą. Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikoje yra tokie žodžiai: (..) prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą (…). Kur mus veda Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas šios priesaikos akivaizdoje? Naikinti Lietuvos pilietinę bendriją, naikinti Lietuvos valstybingumo pamatus? Lietuvių kalbos instituto narių nuomonę

Miško iškirtimas mažina ne tik Širvintų turistinį patrauklumą

www.siandien.info Musninkų, Čiobiškio, Kernavės seniūnijų gyventojai, lankytojai ir svečiai, prieštarauja, kad būtų plynai iškirsti grybingi, rekreaciniui bei biologinės įvairovės atžvilgiu labai vertingi VĮ Valstybinių miškų urėdijos Čiobiškio girininkijos kv. 1002 sklypai 6a, 7a, 8, 11a, 12a ir 14 ir kviečia pasirašyti peticiją.https://www.peticijos.lt/visos/78403/pries-plynus-kirtimus-ciobiskio-girininkijos-kazliskio-misko-eb-svarbos-naturaliose-misko-buveinese/#results PAGRINDINĖS PRIEŽASTYS: 1. Pačios grybingiausios aplinkinių seniūnijų gyventojų pamėgtos vietos. Žmonės į Kazliškio mišką grybauti atvažiuoja iš Širvintų, Ukmergės, Vilniaus ir Kauno miestų. Anksčiau iškirtus didelę dalį Mantinionių, Astruvkos, Paširvinčio, Dailidžių bei Narvydiškio miškų grybingiausių plotų, dalis grybautojų persikėlė į Kazliškio miško 1001 ir 1002 kvartalus. Plynas kirtimas grybynus sunaikina visiškai,

Druskininkuose daugėja santuokų  – jaunavedžiai iš visos Lietuvos ir toliau rinkosi savo santykius įteisinti šiame kurorte

www.siandien.info Druskininkų Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus pateikta praėjusių metų statistika rodo, kad 2021-asiais kurorte daugėjo santuokų  - jaunavedžiai iš visos Lietuvos ir toliau rinkosi savo santykius įteisinti Druskininkuose. Iš 190-ies  sudarytų santuokų 72 poros atvyko iš kitų Lietuvos savivaldybių. Pernai Druskininkuose susituokė ir 12 mišrių porų t.y. vienas iš jaunavedžių buvo užsienio pilietis. Santuokos sudarytos su Jungtinės Karalystės, Graikijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos piliečiais. Net 121 pora registravo santuoką savo pasirinktoje vietoje. 109 jaunavedžių poros pasirinko santuoką registruoti atnaujintame ir išpuoselėta aplinka garsėjančiame Druskininkų miesto muziejuje, kitos poros rinkosi santuoką įregistruoti gamtos

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išskirtinis interviu ŠIANDIEN

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išskirtinis interviu ŠIANDIEN. Verta įsigyti. "Kodėl Lietuva orientuojasi ne į JAV, kurioje teismai sustabdė privalomą vakcinaciją, ar, tarkime, Švediją bei Norvegiją, kurios netaiko diskriminuojančių priemonių nevakcinuotiems asmenims? „Moderna“ - 2021 metų pirmojo pusmečio apyvarta 6.3 milijardai dolerių, iš kurių 5.9 milijardai dolerių už Covid19 vakcinas. Per 11 savo veiklos metų ši bendrovė nebuvo uždirbusi jokio pelno, tuo tarpu veiklos rezultatas vien už 2021 metų vieną ketvirtį – 2.78 milijardų dolerių pelno. „Pfizer“ - 2021 metų pirmojo pusmečio apyvarta – 33.5

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Kai iš valdžios balno bus išblokšti savanaudžiai ir ištižėliai, tada galėsime ištarti: „Mes jau turime savo valstybę!“.

www.siandien.info „Studentai Mečislovą Treinį  prisimena  kaip išskirtinai šiltą, ramų ir draugišką dėstytoją. Jis buvo ir labai demokratiškas vadovas, santykius su pavaldiniais, kolegomis ir kitais žmonėmis grindė pasitikėjimu ir bendryste..   Mečislovo Treinio gyvenimas idealiai iliustruoja tikruosius žmogaus gyvenimo šioje žemėje tikslus: nuolat save tobulinti ir nuolat gerinti bei gražinti supantį pasaulį. Ne veltui už ištikimybę teisingumui, pilietiškumui, už nuoseklų ir vaisingą darbą jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Tie, kurie turėjo progą iš arčiau pažinti ir bendrauti su profesoriumi, vienu balsu tvirtina, kad po jo žmogiško kuklumo skraiste glūdėjo unikali, daugiaplanė asmenybė. Įdomu, ką pasakytų profesorius apie savo

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: „Būsiu nuoširdus – Labanoro girią saugau ne dėl žmonių“

Rytoj prekyboje naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: „Būsiu nuoširdus ir pasakysiu, kad Labanoro girią saugau ne dėl žmonių. Žmonės šios girios pirmiausia turi nusipelnyti. Nesuabsoliutinu, bet kai pamatau, ką žmonės palieka po savęs gamtoje, tai net žmonėmis jų nesinori vadinti... Antropodai. Idealus terminas, tinkamas pavadinti į žmogų panašią būtybę, bet besielgiančią kaip kinivarpa. Ir kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad tie, kuriems nuoširdžiai rūpi gamta, kurie ją myli – mažuma. Antraip, būtų buvusi ta kritinė masė, kuri neleistų valstybei su gamta elgtis pasipelnymo tikslais. Juk kai mes skaitome apie masiškai Brazilijoje naikinamus atogrąžų miškus, negalvojame, kad dėl to tik

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Leono Milčiaus eilėraščių ciklas: „Stovi medžiai kaip broliai“

www.siandien.info Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Leono  Milčiaus  eilėraščių ciklas: "Stovi medžiai kaip broliai".  „Myliu gamtą, miškus, tad jiems daug ir rašau dabar, kaip ir visai mūsų tėvų žemei Lietuvai“, - sako Nepriklausomybės  Akto signataras Leonas Milčius.   Paskaitykime. Vienu eilėraščiu pasakoma daugiau negu keliais straipsniais naujienų portale. LEONAS MILČIUS Stovi medžiai kaip broliai Stovi medžiai kaip broliai, o broliai kaip medžiai, Vieni į kitus tvirtai atsirėmę. Broliai į Rytus su nerimu žvelgia, Medžiai į dangų, kur vakarėja. Klausosi broliai, vis garsiau žvanga Keršto planai kaimyno. Matyt, migrantų jam nepakanka, Gąsdint rimčiau ketina. Medžiai gi pjūklų švediškų bijo, Bijo pavirsti rąstais. Augo, žaliavo nuo seno girios Žmogui savojo krašto. Dabar gi parduotos, kur ginti mėgino Referendumą apnešė dūmai. Vargana ir skurdi paliktų Tėvynė, Jeigu augtų joje vien tik

Keliautojams: pritarta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui

www. siandien. info, lrv.lt Siekdama nutraukti pradėtą Europos Sąjungos (ES) teisės pažeidimo procedūrą dėl Lietuvos priimtų teisės aktų, šiandien Vyriausybė posėdyje pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui pakeisti Civilinio kodekso nuostatą, kad, kelionių organizatoriui nutraukus sutartį su keliautoju, jam turi būti grąžinta visa sumokėta suma ne vėliau kaip per 14 dienų vietoj šiuo metu nustatytų 90 dienų. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Rimanto Sinkevičiaus, Seimui priėmus šiuos pakeitimus, bus užtikrinta turistų teisė atgauti lėšas už neįvykusią kelionę per 14 dienų. Redakcijos archyvo nuotrauka. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Rimanto Sinkevičiaus, Seimui

Laikraštis ŠIANDIEN: Kaišiadorims – 430 metų

Romaldas ABUGELIS, laikraštis ŠIANDIEN                       Pandemijai gerokai sumažinus galimybes keliauti svetur, atsivėrė puiki proga geriau susipažinti su savo šalimi. Rezgant kelionių po Lietuvą planus, siūlau nepamiršti ir Kaišiadorių. Abipus pagrindinės mūsų automagistralės esantis rajonas garsus ne tik geležinkeliečiais ir paukštininkais, bet gali pasiūlyti ir daugybę labai įdomių, išskirtinių lankytinų objektų. Šiais metais Kaišiadorys mini savo 430 metų jubiliejų, tad atvykėlius pasitinka kaip niekada išsipuošęs ir pagražėjęs.                             Totoriška miesto vardo kilmė                       Pirmąkart Kaišiadorių vietovardis paminėtas 1590 m. Miestas pradėjo kurtis XIX a. antrojoje pusėje, pradėjus tiesti geležinkelį Vilnius – Kaunas, o vėliau - atšaką link Šiaulių. Kaišiadorys tapo svarbiu geležinkelio mazgu ir įėjo į nepriklausomos

2020 kovo 9 d. 22 val. duomenimis naujų koronaviruso atvejų nėra

2020 kovo 9 d. 22 val. duomenimis naujų koronaviruso (COVID-19) atvejų nėra. Iki šiol Lietuvoje patvirtintas vienintelis koronaviruso (COVID-19) atvejis (patvirtinta 2020-02-28 4.00 val.). lrv.lt nuotr. Kovo 9 d. 22 val. duomenys: Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų: 1 (patvirtinta 2020-02-28 4.00 val.) Paskutiniu etapu ištirta: 12 mėginių Šiandien iki šiol iš viso ištirta: 15 mėginiai Per vakar dieną ištirta: 6 mėginiai Iki šiol iš viso atlikta tyrimų dėl įtariamo koronaviruso: 275 Laukiama rezultatų dėl: 0 mėginių NVSC turimi duomenys apie keliavusius į teritorijas, kur vyksta COVID-19 plitimas visuomenėje (stebima jų sveikatos būklė):

Siūlo Vyriausybei skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu

Šiandien Vidaus reikalų ministerijoje surengtas Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (VESK) posėdis, kurio darbotvarkėje pagrindinis dėmesys buvo skirtas koronaviruso (COVID-19) plitimui Europoje. Posėdyje VESK aptarė sustiprintas saugos priemones, siekiant suvaldyti šio viruso keliamas grėsmes, pasiūlyta skelbti ekstremalią situaciją. lrv.lt nuotr. „Atsižvelgus į Pasaulinės sveikatos organizacijos skelbiamą informaciją ir įvertinus koronaviruso plitimą Europoje, Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija nusprendė siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu. Tai yra kolegialus visos komisijos sprendimas“, – po posėdžio kalbėjo vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Vyriausybė artimiausiu metu svarstys, ar priimti siūlymą skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją. Sveikatos

Gydytojas perspėja: naujojo viruso plitimo sustabdyti nepavyks, turime ruoštis ir mes

www.siandien.info Kinijoje mirusiųjų nuo koronoviruso infekcijos pirmadienį padaugėjo iki 2 592. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius savo įžvalgomis pasidalijo socialiniame tinkle: lrt.lt Valdžiai Klausimas atsakingiems asmenims apie veiksmų strategiją Vilniaus oro uoste (termovizoriai jau veikia? Italijos srauto keleiviams jau matuojame temperatūrą? Šių priemonių efektyvumas apie 40 proc., bet visgi geriau negu nieko. Koks planas dėl skrydžių ribojimo ir laikinos valstybės sienų kontrolės įvedimo?). SARS-CoV-2 plitimo nesustabdysime, bet sulėtinti įmanoma. Visuomenei Šiandien COVID-19 atvejų Lietuvoje NĖRA REGISTRUOTA, bet mūsų laukia nervingas išbandymų mėnuo. Jeigu viruso plitimas apims Lenkiją, Latviją (ten didesni oro

Vasario 16-ąją muziejai kviečia juose apsilankyti nemokamai arba už simbolinę kainą

siandien.info, lrv.lt J.Basanavičiaus gimtinė - muziejus. Nemokamai bus galima lankytis Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ir jo padaliniuose, Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune, Kauno IX forto muziejuje, Lietuvos švietimo istorijos muziejuje, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus dieninėse ekskursijose (muziejaus interneto svetainėje pasitikslinti dėl galimos registracijos), Trakų istorijos muziejuje ir jo padaliniuose, Šiaulių „Aušros“ muziejuje ir jo padaliniuose, Maironio lietuvių literatūros muziejuje ir jo padalinyje B. ir V. Sruogų name-muziejuje (Maironio lietuvių literatūros muziejuje 13 val. nemokama edukacinė programa šeimoms, B. ir V. Sruogų namuose-muziejuje 14 val. nemokamas renginys), Lietuvos liaudies buities muziejuje, Lietuvos

Virusų protrūkis: vėl kalta žmonių veikla

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“ Kad ir kaip bebūtume toli nuo židinio, sienos jokia kliūtis, todėl koronavirusas šliaužia į kitus žemynus ir nedingsta iš pirmų puslapių. Ši diena pažymėtina tuo, kad iš viso aukų skaičius peržengė 1 000. O per vieną dieną pirmąkart užfiksuotas triženklis mirčių skaičius. Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“.lrt.lt nuotr. Per 43 tūkst. jau užsikrėtė virusu. Jis užfiksuotas 25 šalyse. Yra daugiau nei 4 tūkstančiai išgijusių. Vis dėlto šiokia tokia paguoda, kad mirštamumas nuo koronaviruso tebėra gana nedidelis – nesiekia 2,5 procento.

Šiandien Jungtinė Karalystė oficialiai pasitraukia iš Europos Sąjungos

www.siandien.info Šiandien Jungtinė Karalystė oficialiai pasitraukia iš Europos Sąjungos. Prasideda pereinamasis laikotarpis, kurio metu bus deramasi dėl Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos ateities santykių. ES piliečiai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) nuolat ir teisėtai gyveno JK 5 metus, galės kreiptis dėl neterminuoto leidimo pasilikti, įgydami JK nuolatinio gyventojo statusą („settled status“); Londonas. Gintauto Kniukštos nuotr. ES piliečiai, kurie atvyks į JK iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau nebus teisėtai pragyvenę 5 metų, galės pateikti prašymą dėl laikino leidimo gyventi („temporary status“) ir pasilikti JK

Dėl prievolės dviratininkams dėvėti ryškiaspalves liemenes

Seimas pradėjo svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis siūloma atsisakyti reikalavimo dviratininkams važiuojant šviesiuoju paros metu gyvenvietėse dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti įsijungus (uždegus) baltas šviesos žibintą priekyje ir raudonas šviesos žibintą gale. Pagal projektą šis reikalavimas liktų galioti tik ne gyvenvietėse važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, išskyrus dviračių takus, pėsčiųjų ir dviračių takus ir dviračių juostas. Kaip pažymi pataisų rengėjai, pagrindiniu dviračių naudojimo sezonu (vėlyvą pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį) dienos metu važiuoti dviračiu su liemene yra per karšta ir nepraktiška dėl prakaitavimo, menko privalomų liemenių estetinio patrauklumo.

Pokalbis – diskusija savaitraščio „ŠIANDIEN“ 50-ąjį numerį pasitinkant

Savaitraščio ŠIANDIEN skaitytojus pasiekė 50 - asis numeris . "Viliamės, kad skaitydami mūsų leidinį Jūs niekada nesijaučiate vieniši. Net ir sudėtingomis sąlygomis dirbame iš širdies, stengiamės skleisti optimizmo ir pozityvumo daigus, nepamiršti mūsų valstybės istorijos, kultūros ir tradicijų. Mums rūpi gyvas žmogaus ryšys su žmogumi ir gamta, Tėvyne ir išeivija.Todėl leidžiamės į tarpusavio pasitikėjimo, išminties ir dvasingumo paieškas. Nuoširdžiai dėkoju Jums už bendrystę ir tikiu Jūsų palaikymu. Mąstykime, atraskime, skleiskime. Ženkime į gyvenimo pilnatvę su savaitraščiu ŠIANDIEN", - sako redaktorius Gintautas Kniukšta. Kodėl mums šiandien dar reikia popierinio

Artėja Kauno miesto gimtadienis

Iškilusios scenos, ruošiamos specialios instaliacijos ir statoma didžiausio mieste „šokančio“ fontano konstrukcija. Šie kauniečių pastebėti objektai pagrindinėse miesto renginių erdvėse primena, kad jau šį penktadienį prasidės tris dienas truksianti Kauno gimtadienio šventė. Tūkstančius kauniečių ir miesto svečių jau nuo penktadienio vakaro savo pasirodymais sveikins dešimtys muzikos atlikėjų ir kitų šventės dalyvių. Programoje – vienos ryškiausių Lietuvos bei užsienio muzikos žvaigždžių. Penktadienį didžiojoje scenoje greta Kauno rotušės svečiuosis Leon Somov, „4 Live Project“ iš Latvijos, o netrukus po vidurnakčio pirmąją renginio dieną vainikuos Donatas Montvydas. Tą patį vakarą Kauno

Gargžduose organizuojamas Lietuvos cepelinų virimo čempionatas

Šį šeštadienį, rugpjūčio 18 d. Gargždų Minijos upės slėnyje startuos 11-asis Gargždo festivalis, kurio programoje –visuomeninės organizacijos „Bendrai visi“ organizuojamas Lietuvos cepelinų virimo čempionatas. Dalyvauti ir išbandyti jėgas čempionate kviečiami visi norintys. Cepelinais  bus vaišinami ir festivalio svečiai, ir dalyviai. Pirmą kartą cepelinų virimo aprašymas randamas 1934 metais Žemės ūkio rūmų išleistoje E. Dargytės knygoje „Daržovių valgiai“. Gargždiškės farmacininkės ir kulinarės Valerijos Gedžienės cepelinų bei kitų bulvių valgių receptai 1960 metais buvo išspausdinti žurnaluose „Kooperatininkas“ ir „Tarybinė moteris“, jie bemat  išplito po visą Lietuvą. Gargždų „Bulvėje“ gaminamiems cepelinams kompozitorius Benjaminas Gorbulskis pagal

Zarasų kurortas – vartai į Lietuvą. Atverkime juos plačiau!

Laikraštis "ŠIANDIEN" „Zarasų rajonas nepatrauklus verslui, verslininkų apklausa parodė, kad kraštas nepatogus ir nutolęs nuo sostinės...“, – taip apie šį provincijos žavų gamtos kampelį neseniai atsiliepė naujasis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Ar iš tikrųjų taip ir yra? Kodėl ir toliau centrinė valdžia trimituoja, kad verta skatinti investicijas į Vilnių, Kauną, Šiaulius, Panevėžį, o tolimesni šalies kampeliai vėl pasmerkti merdėti, o ten gyvenantys žmonės priversti rinktis emigraciją? Dar prieš dešimt metų ministrų kabinetas, atsižvelgdamas į Ūkio ministerijos ir Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos siūlymą, nutarė suteikti Zarasų miestui kurortinės teritorijos statusą.

Ar  turizmas Lietuvoje  pigus?

 LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt Lietuviams vis dažniau piktinantis palyginus, kiek atostogos atsieina užsienio kurorte ir kiek – Lietuvoje, Valstybinio turizmo departamentas (VTD) vis tiek skatina rinktis poilsį savo šalyje. Atostogauti Lietuvoje įmanoma visais metų laikais, ne tik vasarą, LRT RADIJO laidoje „LRT aktualijų studija“ sako laikinoji VTD vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. Ekspertai pataria į atostogas užsienyje lietuviams vykti ankstyvą pavasarį ar rudenį, o vasaros mėnesiais leistis į artimesnę pažintį su savo kraštu ir neapleisti kelionių po gimtąją šalį visus metus, nes nedideli atstumai leidžia kone per vieną dieną pažinti visą

Europos Komisija atnaujina Vizų informacinę sistemą

Šiandien Europos  Komisija siūlo atnaujinti Vizų informacinę sistemą (VIS) – duomenų bazę, kurioje laikoma informacija apie asmenis, pateikusius prašymą išduoti Šengeno vizą, – kad būtų galima greičiau reaguoti į kylančius saugumo ir migracijos iššūkius ir pagerinti ES išorės sienų valdymą. Priėmus siūlomus pakeitimus bus galima nuodugniau patikrinti prašymą išduoti vizą pateikusius asmenis; pašalinti saugumo informacijos spragas, valstybėms narėms paprasčiau keičiantis informacija, ir užtikrinti visišką sąveikumą su kitomis ES duomenų bazėmis. Pagal pasiūlymą bus sustiprintas vidaus saugumas ir pagerintas sienų valdymas tokiomis priemonėmis: griežtesnėmis saugumo patikromis visose duomenų bazėse. Visi VIS užregistruoti prašymai išduoti vizą

Top