Jūs esate
Pagrindinis > Turistui

Turistui

Sostinės merai ir jų palikimas.  Skulptūra „Krantinės arka“

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN apžvalgininkas Sostinės merai ir jų palikimas.  Skulptūra „Krantinės arka“ sumontuota iš dujų vamzdžių. Gintauto Kniukštos nuotrauka. “Žioplių minia turi žavėtis? Aš sukviesiu žmones ir mes plaktukais jį mėginsime griauti, šitą vamzdį!”, - savivaldybės kolegijos posėdyje yra pareiškęs miesto tarybos narys  Gediminas Rudžionis. „Tokiomis skulptūromis galime paskelbti ir daugiau vamzdžių – mieste jų netrūksta ir man jie yra gražūs. Bet aš žinau, kad dauguma žmonių su manimi nesutiks. Žmonės tai įvertins tiesiog kaip kanalizacijos vamzdį, kuriuo teka šūdai. O kažkas dar eis ir plaktuku daužyti. Ar tikrai mums to reikia?“, - tame

Nebyliai pritarta Justino Marcinkevičiaus nukryžiavimui

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris. Nebyliai pritarta Justino Marcinkevičiaus nukryžiavimui. “Antrasis puolimas prieš mylimiausią jaunystės laikų poetą Justiną Marcinkevičių. Tariamai dėl įvykusio konkurso paminklui Jam pastatyti. Ko gero, kai kuriems neįtiko siūloma vieta – prie šv. Jurgio bažnyčios šventoriaus, šalia Rašytojų Sąjungos. Atseit, poetas buvo per daug ateistiškas, nors nuolat rašė apieDievą”. www.prenumeruok.lt; www.siandien.info; www.prenumeruoti.lt

Laikraštis ŠIANDIEN. „Sprogdina ne tiltą – sprogdina Lietuvą“. Vytautui Šustauskui atminti, Vytautui Landsbergiui priminti

www.siandien.info Naujausiame ŠIANDIEN numeryje ne vienas puslapis skiriamas NATO viršūnių susitikimui, lietuvių kalbos išsaugojimui. Prisimenama ir tautos istorija. Straipsnis „Sprogdina ne tiltą – sprogdina Lietuvą“. Vytautui Šustauskui atminti, Vytautui Landsbergiui priminti. "Birželio 24 dieną amžinajam poilsiui išlydėtas Vytautas Šustauskas. Kauno miesto savivaldybė leido jį laidoti prestižinėse Petrašiūnų kapinėse, tačiau paties Vytauto valia jis palaidotas gimtuose Kražiuose. Velionio gyvenimas persipynė su kito Vytauto – Landsbergio - gyvenimu. Vytauto Landsbergio valia dėl jo laidojimo vieto dar neskelbta. Ir urna su Gražinos Ručytės-Landsbergienės, mirusios 2020 m. kovo 10 d., iki šiol, matyt, nerado amžino poilsio vietos. Anot Arvydo

Naujas ŠIANDIEN numeris: nacionalinės žiniasklaidos saulėlydis per prezidentės Dalios Grybauskaitės dešimtmetį

www.siandien.info Rytoj – naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris. „Viskas pakrypo į nuokalnę apie 2008 metus. Pirmiausia – dėl objektyvių priežasčių. Užgriuvusi 2008 -2009 m. pasaulinė finansinė krizė kirto per žiniasklaidos reklamos pajamas, o tradicinė popierinė žiniasklaida, gavusi mirtiną smūgį nuo interneto ir medijų skaitmeninės revoliucijos, jau niekad neatsigavo visame pasaulyje. Bet Lietuvoje politikai besikapanojančiai nekenčiamai tradicinei žiniasklaidai parišo po kaklu dar ne vieną papildomą akmenį. Andriaus Kubiliaus Vyriausybės iniciatyva buvo priimtos PVM ir Viešųjų pirkimų įstatymų pataisos, pagal kurias leidinys, pažeidęs etiką, praranda teisę į PVM lengvatą ir negali dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Korumpuoti valdininkai,

Naujas ŠIANDIEN numeris. Apie dešrą „EKSTRA” su lašinukais. Ne viskas auksas, kas auksu žiba…

www.siandien.info Ne viskas auksas, kas auksu žiba, - byloja lietuvių liaudies išmintis. Tuo įsitikinau artimiau susipažinęs su aukščiausios kokybės virta dešra EKSTRA su lašinukais. Lašiniai, pieno miltai, sirupas, mielės... Daugiau kaip pusė dešros sudedamųjų dalių – maisto priedai. Jų net penkiolika. Keturi iš jų yra tirštikliai. Tai natrio alginatas, saldžiųjų ceratonijų derva, guaro derva ir ksantano derva. Produkto etiketėje puikuojasi ne tik storulis žodis EKSTRA, bet ir kuklesnėmis raidėmis dešros kokybę giriantis žodžių duetas „aukščiausia rūšis“. Tokia nesaikinga kalbos raiška neturėtų stebinti – juk visi vaikosi pelno. Tad gamintojas, siekdamas pritraukti neišmanų pirkėją sąmoningai

Naujas ŠIANDIEN numeris: Kodėl pirmoji nepriklausomos Lietuvos vyriausybė švietimą laikė vienu kertinių dalykų?

www.siandien.info Rytoj – naujas ŠIANDIEN numeris. Kodėl pirmoji nepriklausomos Lietuvos vyriausybė švietimą laikė vienu kertinių dalykų, o švietimo sistema buvo kuriama pagal Suomijos, Šveicarijos ir kai kurių kitų valstybių patirtį? „Lietuvių kalba yra vienas svarbiausių valstybės suverenumo ir tęstinumo požymių. Deja, dabar vykdoma valstybinės kalbos politika neugdo sąmoningo visuomenės požiūrio į lietuvių kalbos vartojimą ir jos vertės suvokimą. Atvirkščiai - patyčios, nukreiptos į lietuvių kalbą, vis labiau įsibėgėja. Ypač skaudu, kai švietimo židiniai gęsta regionuose ir dar labiau didina atskirtį. Bendrojo ugdymo mokyklų nuo 2016 metų kaime sumažėjo bemaž dviem šimtais arba apie 40

Naujas ŠIANDIEN numeris: atsisveikinimas su linais

www.siandien.info Rytoj - naujas ŠIANDIEN numeris ir Bronislavo Liubomiro Vošterio, Širvintų r. ūkininko mintys apie linus, kurie jį lydi visą gyvenimą. „2020 metais Širvintų r. Bagaslaviškio kaime pastatytas linui skirtas koplytstulpis buvo pašventintas lino šventės metu, dalyvaujant ne tik Širvintų krašto žmonėms, bet ir lino mylėtojams iš visos Lietuvos. Su linais buvo atsisveikinta, kaip ir dera, žmoniškai, giedant Lietuvos himnui, skambant varpams. Linų plotus šiandien deklaruoja tik kelios dešimtys ūkininkų, kurie augina tik sėmeninius linus. Tuo tarpu net ir pirmos Nepriklausomybės metais - 1927 m. vien tik iš linų buvo gauta trečdalis valstybės pajamų.

Švęsk savo gerumą – skirk 1,2 proc. laikraščio ŠIANDIEN leidybai

www.siandien.info Kauniečių Editos ir Mindaugo Rumševičių šeima įvairiuose renginiuose kviečia Lietuvos žmones skaityti ir prenumeruoti ŠIANDIEN,  prisipažino, kad net tik nekantriai  laukia kiekvieno naujo savaitraščio numerio, bet ir pasidžiaugė  ŠIANDIEN skleidžiamomis tauriomis idėjomis, įdomia ir vertinga informacija įvairaus amžiaus skaitytojams.  Mieli nacionalinio savaitraščio ŠIANDIEN  skaitytojai,               skirkite 1,2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio, paremkite ŠIANDIEN leidybą Laikraštis ŠIANDIEN išsikovojo skaitytojų pasitikėjimą ir jau gyvuoja septintus metus. Tik nuo mūsų priklauso, kokioje Lietuvoje gyvens mūsų vaikai ir anūkai. Tik kartu veikdami galime išsaugoti tikėjimą, šeimą ir tautinę valstybę.                   Pandemija, karas Ukrainoje ir kitos krizės apsunkino laikraščio

Irkline valtimi Atlanto vandenyną įveikęs keliautojas Aurimas Valujavičius jau netrukus pasieks finišą

www.siandien.info, socialinių tinklų nuotraukos Nuo žemyno iki žemyno irkline valtimi Atlanto vandenyną bandantis įveikti keliautojas Aurimas Valujavičius jau netrukus pasieks finišą. A.Valujavičius šia kelione siekia vienviete irkline valtimi perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno ir tokiu būdu paminėti 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metines. Tai įgyvendinęs, keliautojas taps pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje. Lietuvis šia kelione bandė pagerinti ir pasaulio rekordą, tikėdamasis Šiaurės Amerikos žemyną pasiekti per 110 dienų, tačiau jam sutrukdė vėjas, todėl kelionė truko ilgiau. Nors paskutinės kelios paros A. Valujavičiui tapo

Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos vietos savivalda“

www. siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos vietos savivalda“. Tauragės rajono savivaldybėje šią savaitę vyko paskutinis šios kadencijos tarybos posėdis. Kitą trečiadienį, balandžio 26-ąją, prisieks naujai rajono gyventojų išrinkti tarybos nariai ir antrą kadenciją rinkimus laimėjęs meras Dovydas Kaminskas. Jis yra Liberalų sąjūdžio narys. Tauragės rajono savivaldybės taryboje daugumą taip pat laimėjo liberalai. Laimėjo liberalizmas ar žmonės? Aktyvus tauragiškis, Ekstremalų asociacijos prezidentas Vidas Stašaitis sako, kad mero ir savivaldybės tarybos rinkimus laimėjo ne liberalizmas, o patys kandidatai – žmonės: „Ir labiausiai dėl paties mero. Dovydas Kaminskas yra daug kam priimtinas kaip žmogus.

Naujas ŠIANDIEN numeris ir jo priedas „Žemaitija“ (Mona Žemaitėjė)

www.siandien.info Rytoj-naujas ŠIANDIEN numeris ir jo priedas „Žemaitija“ (Mona Žemaitėjė). Žemaitijos kūrėjai. Kiekvienas kūrėjas visuomenės kultūroje yra svarbi asmenybė, besidalinanti tuo, ką turi savyje tauriausio. O kas tauriau už meilę gimtai kalbai ir savam kraštui – Žemaitijai? Laikraščiui ŠIANDIEN džiugu pristatyti dvi naujas Žemaitijos kūrėjos Irenos Stražinskaitės-Glinskienės knygas, pirmuosius skaitytojus pasiekusias š. m. vasario mėnesio pabaigoje – Knygų mugėje-2023. Tai žemaičių kalba parašyta knyga šeimai „Augo so žemaitiu kalbo“ ir iliustruota pasakų knygelė „Boružėlės pasakėlės“. Idėja žemaičių kalba parašytas pasakas išversti į lietuvių kalbą gimė neatsitiktinai. Pasakų iliustratorei palangiškei Rūtai Savickienei paapgailestavus, jog tokių gražių

Naujas ŠIANDIEN numeris. Ne visi ūkininkai išgins karves į laukus

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris. Atėjo pavasaris - su kokiomis nuotaikomis pieno gamintojai pasitinka artėjančias Jurgines? „Nuotaikos prastos. Ne visi ūkininkai išgins karves į laukus. Dalis jų dar palaikys kol turi žiemai sukaupto pašaro, o po to ruošiasi parduoti. Užsidarys kelios dešimtys fermų, kurios laiko po 50 – 300 karvių. Laukia labai skaudūs išsiskyrimai, gaila įdėtų investicijų ir ilgamečio triūso, neskaičiuojant darbo valandų. Kai kurie pieno ūkiai gauna už pieno kilogramą net ir mažiau nei 20 eurocentų už kilogramą. Be to, jau girdisi kalbų, kad žaliavinio pieno kaina gali sumažėti dar kokiais penkiais centais. Tokios tendencijos ūkininkus

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą

www.siandien.info Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą. Etninė kultūra yra mūsų tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas. Valstybės vidaus politika privalo ugdyti tautinę savimonę, globoti etninę kultūrą ir vietos tradicijas. Kuo didesnį ryšį asmuo jaučia su savo kultūrinėmis šaknimis, tuo gilesniu patriotizmu pasižymi ir visuomenė, tuo ji yra atsparesnė. Vilniuje, Užgavėnių šventės metu, Morė šiemet nebuvo sudeginta, bet išsiųsta … į povestuvinę kelionę, į Tailandą. Taip ši tautos tradicija buvo įžūliai iškreipta, pakeista jos giluminė prasmė. Bet juk tradicijos gali gyvuoti tik esant tradicijų tęstinumui ! Labai

Naujas ŠIANDIEN numeris: ekologinis ūkininkavimas – nuo Latvijos atsiliekame beveik du, o nuo Estijos – beveik tris kartus

www.siandien.info „Ekologiškų produktų pardavimas nuolat auga. Covid – 19 pandemija taip pat paskatino žmones rinktis natūralesnius, sveikesnius produktus ir taip stiprinti savo imunitetą. Vartotojai reaguoja ir į prastėjančią maisto kokybę, kurią lemia itin gausus cheminių priemonių naudojimas įprastiniuose ūkiuose bei maisto priedų naudojimas gaminant maisto produktus. Daugumą žmonių atgraso ir šių metų pradžioje pasirodžiusi informacija apie svirplių miltelių naudojimą maisto produktuose. Lietuva pagal ekologišką žemės ūkio naudmenų dalį (9 proc.) pasaulyje yra 23 vietoje, ES vidurkis yra 10 procentų. Taigi, esame vidutiniokai ir turime dar daug galimybių augti šioje srityje. Pagal minėtą santykinį rodiklį nuo

Naujas ŠIANDIEN numeris: „A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje”

 Šiandien prekyboje – naujas ŠIANDIEN numeris.                      "A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje. Kaskart, kai imame kalbėti apie tarpukario Lietuvos gimimą, brendimą ir skaudų likimą, neišvengiamai esame priversti paminėti ir A. Smetoną. Visa savo esybe jis tebėra nepakeičiama praėjusio amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos figūra ir tikras mūsų šalies valstybingumo simbolis. Neatsitiktinai liberalus išeivijos istorikas ir sociologas Vytautas Kavolis – tikras nepriklausomybės kartos atstovas – yra pabrėžęs „smetonišką įsipareigojimą savo valstybei“, kaip vieną kertinių lietuvių tautinio sąmoningumo raidos elementų. Iš tiesų A. Smetona,

Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos

www.siandien.info Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos. Skaitmeninis euras jau netolimoje ateityje gali pakeisti ir mums įprastą eurą. Lietuvos bankas dar 2019 m. suaktyvino savo veiklą centrinių bankų skaitmeninių valiutų kūrimo srityje. Svarbių su tuo susijusių sprendimų priėmimas Europoje planuojamas jau šiais metais. 1922 m. spalio mėn. pasaulio valiutų sąrašą papildė Lietuvos nacionalinis pinigas Litas. Pinigų pavadinimas buvo renkamas iš daugelio pasiūlymų: doleris, markė, muštukas, vytis, lyra, arfa ir kai kurių kitų. Galiausiai buvo pasirinktas litas, kaip artimas mūsų šalies lotyniškam pavadinimui. Kelis dešimtmečius Lietuvoje cirkuliavo rubliai, kol 1993 m. birželio mėn. litas

Apie Lietuvos didvyrius

Apie Lietuvos didvyrius. Dariaus ir Girėno žygdarbis tapo daugelio poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių, muzikų įkvėpimo šaltiniu. Kaunietis Aurimas Valujavičius, vienviete irkline valtimi siekiantis perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno, savo žygį skiria 90 -osioms S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metinėms.  Apie kokybės kontrolę, esminį, bet kurio gamybos proceso etapą... „Augant broko kiekiui, gamybos technologas iš naujo įvertina technologinį procesą, ieškodamas priežasčių. Tai yra normalu, taip turėtų būti. Tik ne Lietuvoje, kurioje politikoje, sveikatos apsaugoje, švietime brokas pasiekė protu sunkiai suvokiamus dydžius. Ir niekas nieko nedaro. Net įvertinti, kas yra brokas, o

Laikraštis ŠIANDIEN. Apie miško kirtimą ir darbo vietas

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas ir žurnalistas Naujienų tarnybos nuolat praneša, kad didžiausias nedarbas Lietuvoje yra Rytų Lietuvoje, ypač Ignalinos ir Zarasų rajonuose. O juk tai patys miškingiausi rajonai su pačiomis vaizdingiausiomis vietomis! Lygiai prieš ketverius metus, 2018 metų gruodžio 13 dieną, Vyriausybė priėmė nutarimą, kad čia, Labanoro girioje, vietoje regioninio parko būtų nacionalinis parkas, kad bent plynieji miško kirtimai būtų uždrausti. Bet iki šiol jokio nacionalinio parko nėra, tik kas keli šimtai metrų šviežiai iškirsto miško rietuvės. Ir kaip neprisiminsi stambių medienos pramonės atstovų ir politikų kalbas, kad miškų kirtimas sukuria dešimtis tūkstančių darbo

Naujas ŠIANDIEN numeris. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris - jau prekyboje. Prieš 32 metus, 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti, o okupacinės sovietų valdžios administracinės struktūros ir kariuomenė neplanavo pasitraukti iš šalies. Lietuvos nepriklausomybę pirmoji pripažino Islandija - 1991 m. vasario 11 d., o sovietų kariuomenė buvo išvesta tik 1993 m. rugpjūčio 31 dieną. Siekdama užgesinti lietuvių

Pirmasis 2023 m. savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Riba

Buvo ankstus šv. Kalėdų rytas. Nelaukiu šios šventės nuo tada, kai netekau praktiškai visos savo šeimos. Tokiomis dienomis norisi kažkur išeiti. O kur man daugiau eiti? Tik į Gamtą. Sniego nedaug, tad pasiimu žiūronus, fotoaparatą ir traukiu Girutiškio rezervato link. Rezervato ribos peržengti nedrįstu. Nesinori drumsti šio nuostabiausio Labanoro girios kampelio net žiemą. Daugumos paukščių čia jau nėra, bet yra ir kitų retų jo gyventojų, kurių apsaugai ir tyrimams pašvenčiau pusę savo jau įpusėto gyvenimo. Vilkai. Apie juos galiu pasakoti nesustodamas ir pats nesuprantu, iš kur tiek žinių. Tarsi pats būčiau

Kokios sukaktys laukia 2023-iaisiais? Minėsime ir Žirgo metus

www.siandien.info Gintauto Kniukštos nuotrauka. Seimas, atsižvelgdamas į istorinės, kultūrinės, socialinės atminties išsaugojimo svarbą ir prioritetus, palyginti su ankstesniais metais, nusprendė skelbti mažiau atmintinų metų. Tačiau, kaip ir šie metai, 2023-ieji padovanos ir pakvies kartu paminėti nemažai svarbių sukakčių. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė teigia, kad atmintini metai skelbiami siekiant tikro įprasminimo ir atminimo. „Tai glaudžiai susiję su tuo, kad Seimas stengiasi sukoncentruoti visos valstybės ir visuomenės dėmesį į svarbiausius ir iškiliausius įvykius“, − atkreipia dėmesį parlamentarė. Pasak jos, atmintini metai − vienas pagrindinių valstybės istorijos politikos

Laikraštis ŠIANDIEN Jums linki linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN vyr. redaktorius Laikraštis ŠIANDIEN Jums linki linksmų šv. Kalėdų, dėkoja už bendrystę ir nusiteikimą būti kartu ir kitais metais. Ačiū visiems už laikraščio prenumeratą ir paramą. Ačiū už dovanas. Visų pirma - Vilniaus universiteto docentei, daktarei Jolantai Mažylei, kuri redakcijai padovanojo tris legendinio žurnalisto Vytauto Gedgaudo prisiminimų knygas ,,Pirmyn arba mirk". Knygos bus įteiktos ŠIANDIEN apžvalgininkams - gamtininkui ir žurnalistui Andrejui Gaidamavičiui, už jo nenuilstamą kovą dėl Lietuvos miškų išsaugojimo. Profesoriui Petrui Stirbiui, Niujorko mokslų akademijos nariui, daugiau nei 300 publikacijų autoriui ar bendraautoriui, išoperavusiam virš 12 tūkstančių ligonių, kuriems implantavo

Naujas ŠIANDIEN numeris. Studentą iš Amerikos sudomino žemaičių kalba

Vašingtone gyvenantis Harris Mowbray, kalbininkas mėgėjas, programuotojas yra sukūręs Brailio raštą daugybei kalbų, o šiuo metu jis kuria šį raštą žemaičių kalbai. "Iš istorijos pamokų jau žinojau, kad Žemaitija yra Lietuvos regionas, apimantis daug šios šalies istorijos. Buvo įdomu sužinoti, kad šiuo metu žemaičiai tebeturi tam tikrų unikalių tradicijų, kurios daro šį regioną išskirtinį. Naudodamasis technologijomis, noriu padėti mažoms kalbinėms Europos bendruomenėms, taigi, logiška, kad galiausiai priėjau prie žemaičių tarmės. Kuriant raštą Žemaitijai, yra kalbinis barjeras, aš nekalbu lietuviškai, todėl prašiau kelių žmonių, kuriems žemaičių yra gimtoji, padėti man. Visų pirma pagelbėjo Žemaičių

Naujas ŠIANDIEN numeris: Apie žodžio laisvę ir visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida

www.siandien.info Rytoj – naujas ŠIANDIEN numeris. Pasikalbėjimas su Lietuvos žurnalistų sąjungos, kurios suvažiavimas vyks rytoj Vilniuje, pirmininku Dainiumi Radzevičiumi. Gyventojų apklausos rodo, kad Lietuvoje drastiškai krito pasitikėjimas žiniasklaida. Kaip Jūs vertinate šias apklausas? Ar iš tikrųjų mūsų valstybėje varžoma žodžio laisvė? Juk teisė į informaciją yra demokratinės valstybės pagrindas. Visko turime. Tiesa, šiais metais pagal spaudos laisvės indeksą esame rekordinėse aukštumose – patekome tarp dešimties laisviausių šalių visame Pasaulyje. Tačiau ne viskas taip paprasta. Esame laisvesni nei daugelis mūsų kaimynų. Tai faktas. Bet jei visuomenė nepasitiki, tai labai svarbus signalas mums apie žmonių jausmus.

Naujas ŠIANDIEN numeris: mažiausiai žmonės pasitiki Seimu ir partijomis

www.siandien.info Rytoj - naujas ŠIANDIEN numeris. "Pasitikėjimas yra itin svarbi žmonijos vertybė. Lietuva išsiskiria Europos Sąjungoje žemu pasitikėjimu svarbiausiomis institucijomis. Nerimą kelia ne tik tai, kad jis yra žemas, bet dar ir turi tendenciją mažėti. Štai Vyriausybe 1998 m. pasitikėjo beveik trečdalis, o dabar pasitiki tik maždaug kas penktas gyventojas. Mažiausiai žmonės pasitiki Seimu ir partijomis. Šiuo metu Seimu pasitiki tik 9,7 proc., o partijomis – 8 proc. gyventojų. Beje, pirmaisiais metais po nepriklausomybės atkūrimo Seimu pasitikėjo 70-80 proc. šalies gyventojų. Panašu, kad partijos ir jų atstovai Seime pradėjo teikti prioritetą ne valstybės reikalų sprendimui,

Laikraštis ŠIANDIEN. Ko trūksta, kad žuvininkystės verslas Lietuvoje  klestėtų?

"Ko trūksta, kad žuvininkystės verslas Lietuvoje  klestėtų? Viskas politikų rankose. Kodėl, pavyzdžiui,  draudžiama verslinė žvejyba Kuršių mariose? Eilinis pataikavimas rinkėjams, o politikai iš esmės nesidomi mūsų problemomis‘, - sako Algimantas Gylys, Lietuvos žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas vadovas. Lietuvos žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklo susirinkimas.  Gintautas KNIUKŠTA ŠIANDIEN apžvalgininkas Algimantas Gylys yra  neeilinis ūkininkas, nes be kitų žemės ūkio darbų, jis dar augina ir žuvis.  „Žuvis auginu 30 metų, liūdna, kad pastaruoju metu akvakultūrai nėra jokio dėmesio, nėra ir valstybės žuvininkystės politikos“, - sakė ŠIANDIEN  UAB „Šal­či­nin­kų žu­vi­nin­kys­tės ūkis“ di­rek­to­rius Al­gi­man­tas Gy­lys. Šalčininkų rajone

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Baudžiauninko pančius pirmiausia turime nusimesti savo viduje”

www.siandien.info „Labai dažnai tenka girdėti išsireiškimą „paprasti žmonės“, tariamą su kažkokia užuojauta, motinišku rūpesčiu, bet tai sovietinė sąvoka. Sovietinė iki pat kaulų smegenų, nes tada mums nereikėjo niekuo rūpintis, valdžia viskuo pasirūpindavo pati, o mūsų užduotis buvo tik sąžiningai atlikti primestas funkcijas. Darbo liaudis. Tokiais Homo vulgaris ir likome, tik dabar mus valdo ne tik valdžia, kuriai esame tik paprasti mokesčių mokėtojai, bet ir stambus verslas, kuriam esame tik paprasti vartotojai. O sudėjus viską kartu – žmogiškieji ištekliai. Jau net ne žmonės, o žmogiena. Tad iš kur bus tas „paprastų žmonių“ gebėjimas kritiškai

Laikraštis ŠIANDIEN. Uteniškių verslininkų rūkytos žuvys užbūrė pirkėjų širdis  

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN apžvalgininkas ŠIANDIEN skaitytojams pristatau nuostabią lietuvių porą iš Utenos krašto. Vaidas Morkūnas yra įmonės „Molėtų žuvies rūkykla“ vadovas, jo žmona Vilma dirba toje pačioje rūkykloje. Net nežinau, kokia jos pareigybė, o ir neklausiau, nes kai svečiausi jų darbovietėje Molėtuose, šalia kelio Vilnius – Utena, Vilma vienu metu dirbo net kelis darbus – stovėjo prie kasos, konsultavo pirkėjus, nešiojo žuvį iš rūkyklos į parduotuvę. Ir visada šypsojosi. Vilma juokaudama sako, kad niekada nebūtų pagalvojusi, kad kada nors rūkys žuvį, o dabar visur kartu su Vaidu – ir išvykose, ir darbe, ir

Naujas ŠIANDIEN numeris: baimės ir persekiojimo atmosfera valstybėje įsigalėjo

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN apžvalgininkas Pirmą kartą Lietuvos istorijoje advokatui keliama drausmės byla už valdžios kritiką. Šią savaitę laikraščiui ŠIANDIEN parengiau interviu su buvusiu Ministru Pirmininku, Seimo nariu Sauliumi Skverneliu. Jis taip pat sako, kad baimės ir persekiojimo atmosfera valstybėje įsigalėjo. Niekada taip nebuvo. Ne tik politikai, bet ir žmonės dabar bijo garsiai kalbėti. Šalyje šiandien įtempta situacija, ypač dėl išaugusių energetikos kaštų. Nacionalinis susivienijimas kvietė žmones protestuoti, tačiau į jų renginį susirinko tik keli šimtai žmonių. Kodėl tyli Seimo opozicija, kodėl ji nerengia mitingų? Na, tiesa yra tokia, kad tos pačios opozicinės partijos taiko

Kviečia teikti siūlymus dėl 2025 atmintinų metų

www.siandien.info Šiluva. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2022 m. spalio 24 d. teikti siūlymus dėl 2025 atmintinų metų paskelbimo, atsižvelgiant į istorinės, kultūrinės, socialinės atminties išsaugojimo svarbą ir prioritetus, išskirtines istorinių įvykių, kultūros reiškinių, žymių asmenybių sukaktis. Lietuvos Respublikos Seimas atmintinus metus nustato ir skelbia vadovaudamasis šiais principais: jubiliejinės sukakties nustatymo – Lietuvos valstybingumui svarbios datos minimos pradedant 20-osiomis metinėmis iki 100-ųjų metinių – kas dešimt metų, nuo 100-ųjų metinių – kas 25

200 -asis ŠIANDIEN numeris: „Gera nuo žinojimo, kad žodžiai – tiesūs, bet atsakingi”

www.siandien.info Šiandien išėjo 200 – asis laikraščio ŠIANDIEN numeris, o vakar Vilniuje, Adomo Mickevičiaus bibliotekoje ta proga buvo surengta konferencija – diskusija. Nuoširdžiai ačiū Jums – už supratimą ir buvimą kartu, už bendrystę ir nusiteikimą eiti į laimingesnę Lietuvą. Ačiū visiems, kurie mums rašo, dalinasi nuomonėmis, įžvalgomis, patarimais ir parama. Mūsų leidinys – talkos ir savanorystės rezultatas. Mus vienija idėja ir kilnių tikslų įgyvendinimas.. Kviečiame visus kurti ateitį šiandien. Ir su ŠIANDIEN. ŠIANDIEN konferencija Adomo Mickevičiaus bibliotekoje. Virgilijaus Avižonio nuotrauka 200 -asis ŠIANDIEN numeris: „Gera nuo žinojimo, kad žodžiai – tiesūs, bet atsakingi –

200 – asis ŠIANDIEN numeris: konferencija – diskusija Adomo Mickevičiaus bibliotekoje

wwww.siandien.info 200 – asis laikraščio ŠIANDIEN numeris                                                                  „Mažos tautos išlikimui moraliniai kriterijai yra kertiniai“ -                                                                                                                                                                                                                                              Vydūnas   2022 m. rugsėjo 24 d. išeis 200 – asis savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Šia proga nuoširdžiai kviečiame į konferenciją – diskusiją, kuri įvyks š. m. rugsėjo 23 d. 17 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje (Trakų g.10, Vilnius). Programoje - dailininko Sauliaus Kruopio paroda, ekologiškų Valpainių sūrių ragavimas, apie kurių nepakartojamą skonį papasakos ūkininkė Dalia Zakarienė su dukra Aušrine, pasivaišinsime uteniškių verslininkų Vaido ir Vilmos Morkūnų rūkytomis žuvimis, kurios užbūrė pirkėjų širdis, pasiklausysime kantri muzikos

Laikraštis ŠIANDIEN. Pramoginė žvejyba Arvydų ekologiškos žuvininkystės ūkyje

www. siandien.info, Romas BEIŠTRAKIS, laikraštis ŠIANDIEN  Arvydai žinomi jau nuo XVI a., kai LDK valdovas Žygimantas Senasis šias žemes padovanojo Vilniaus pinigų kalyklos vedėjui U. Hozijui. Sovietmečiu dvare buvo įsteigtas žuvininkystės ūkis, 1950–1992 m. kaimas buvo žuvininkystės ūkio centrinė gyvenvietė. Šiuo metu Arvydų tvenkiniai – tai ekologiškos žuvininkystės ūkis, jau daugiau kaip šešiasdešimt metų puoselėjantis senąsias žuvies auginimo tradicijas. Šiuo metu Arvydų tvenkiniai – tai ekologiškos žuvininkystės ūkis, jau daugiau kaip šešiasdešimt metų puoselėjantis senąsias žuvies auginimo tradicijas. Žuvininkystės ūkiui jau daugiau kaip dešimtmetį vadovauja Adomas Banikonis. „Arvydų ūkyje atsiradau 2011metais, kai su

Naujas ŠIANDIEN numeris: Lietuvos sveikos gyvensenos guru

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN „-Gerbiamas Dainiau, kaip atrodo Jūsų įprastinė darbo diena? -Penktą valandą dieną pradedu rytine mankšta. Po dušo - radijas, naujienos, dienos reikalų sudėliojimas. Nuo 8 val. iki 18 val. įvairūs darbai, po to pramogos, bendravimas su pasauliu. 22 val. - ant šono (šypsosi). -O ar išleidžiate kada nors savo kūną atostogų? -Pačios geriausios atostogos kūnui- kai širdis valandą plaka iki 140 dūžių ir srūva prakaitas (juokiasi). Deja, tai ne kasdien pavyksta. -Pasaulį šiuo metu vargina daugybė krizių, o liberalizmo įsiūbuotos globalizmo bangos baigia nušluoti tokias visuotinas vertybes, kaip teisingumas, pareigos

Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos žuvininkystė“

www.siandien.info Rytoj naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos žuvininkystė“.    „Arvydai žinomi jau nuo XVI a., kai LDK valdovas Žygimantas Senasis šias žemes padovanojo Vilniaus pinigų kalyklos vedėjui U. Hozijui. Sovietmečiu dvare buvo įsteigtas žuvininkystės ūkis, 1950–1992 m. kaimas buvo žuvininkystės ūkio centrinė gyvenvietė. Šiuo metu Arvydų tvenkiniai – tai ekologiškos žuvininkystės ūkis, jau daugiau kaip šešiasdešimt metų puoselėjantis senąsias žuvies auginimo tradicijas. Žuvininkystės ūkiui jau daugiau kaip dešimtmetį vadovauja Adomas Banikonis. Ūkis turi net 660 ha ploto teritoriją, todėl šiltuoju metų laiku visas jėgas darbuotojams tenka skirti sveikos bei ekologiškos

Saugomų teritorijų valdymo reforma: iš pradžių parkų direkcijose panaikino kontrolės funkciją, o po to – ir pačias direkcijas

Sąžiningi miškininkai jau pasitraukė iš darbo, o likusiems į miškų ateitį nusispjaut. Tas pats atsitiks ir su parkais. Vytautas GIRININKAS, laikraštis ŠIANDIEN   Nuo liepos 1 d. įvyko saugomų teritorijų valdymo reforma. Urėdijų pavyzdžiu parkų ir rezervatų direkcijos buvo sujungtos ir iš daugiau nei 30 direkcijų liko 5. Kadangi tai įvyko prieš parkų darbuotojų valią, tai dalis jų nepanoro dirbti sustambintose direkcijose. Štai Asvejos regioniniame parke iš darbo pasitraukė visas kolektyvas, liko tik direktorė ir darbininkas. Ženklus nubyrėjimas ir kituose parkuose. Tad ministro Simono Gentvilo kalbos, jog reformos tikslas – pritraukti daugiau specialistų –

Laikraštis ŠIANDIEN. Pagrindinė grybautojų taisyklė: nepažįsti – neliesk

www.siandien.info; laikraštis ŠIANDIEN Žalsvoji musmirė. Vikipedijos nuotr. „Pagrindinė grybautojų taisyklė: nepažįsti - neliesk. Yra dviejų rūšių grybautojai. Tikrieji grybautojai renka tik 5-10 grybų rūšių. Netikrieji rauna viską iš eilės, fotografuoja ir feisbuke klausia: "kas čia?". Žalsvoji musmirė žudo užtikrintai, bet ilgai. Viskas užtrunka 10 dienų. Žalsvosios musmirės pagrindinis nuodas - įvairių rūšių amanitinai, kuriems iki šiol nėra jokio priešnuodžio. Žmogų šie nuodai veikia taip pat, kaip augalą veikia roundapas, t.y. blokuoja baltymų sintezę ląstelėse, dėl ko kepenys tampa niekam tikusiu mėsgaliu... Deja, suvokti, kad tavo skrandyje pabuvojo nuodingiausias planetos grybas, užtrunka iki dviejų parų, nes

Naujas ŠIANDIEN numeris. Durbės mūšis – kas vadovavo žemaičių pajėgoms?

www.siandien.info "Durbės mūšis, kurį žemaičiai laimėjo prieš Vokiečių ordiną 1260 m. liepos 13 d. – tai pergalė, be kurios nebūtų buvę nei Žalgirio, nei Lietuvos – bent jau jokių jos vakarinių sienų, kokias esame įpratę matyti žemėlapyje. Pastaraisiais metais jo reikšmės suvokimas vis giliau skverbiasi į mūsų istorinę sąmonę. Durbės mūšio diena įtraukta į atmintinų dienų sąrašą, vyksta jo minėjimai įvairiose Žemaitijos vietovėse, gražia tradicija tampa ir kelionės į Latvijos Durbės miestelį. Vis dėlto Durbės mūšį vis dar gaubia daugybė klausimų ir netgi nesusipratimų, kilusių iš klaidingų šaltinių interpretacijų. Vienas svarbiausių klausimų, –

Druskininkuose – XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynės

www.siandien.info Druskininkų savivaldybės nuotrauka. Druskininkuose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse  galima išvysti net 27 sporto šakų varžybas. Žaidynėse  atstovaujamos ne tik gerai žinomos ir Lietuvoje populiarios sporto šakos, tokios kaip krepšinis, tinklinis ar plaukimas, bet ir ne tokie įprasti, tačiau ne ką mažiau intriguojantys ir įtraukiantys sportai.                       Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas kartu su XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizatoriais ir dalyviais išlydėjo Jungtinė Karalystės dviratininkų komandą į kelionę aplink Lietuvą. Žaidynėse - daugiau kaip 3000 dalyvių iš 24 šalių, jie rungsis net 27 sporto šakų rungtyse. Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas šeštadienį garbingus

Naujas ŠIANDIEN numeris: tikrasis tikslas – dar labiau susilpninti gamtos apsaugą

www.siandien.info „Asvejos regioniniame parke iš darbo pasitraukė visas kolektyvas, liko tik direktorė ir darbininkas. Ženklus nubyrėjimas ir kituose parkuose. Nuo šių metų liepos 1 d. įvyko saugomų teritorijų valdymo reforma. Urėdijų pavyzdžiu parkų ir rezervatų direkcijos buvo sujungtos ir iš daugiau nei 30 direkcijų liko 5. Pažiūrėkite, kas atsitiko su miškais po urėdijų reformos. Dabar vyrauja grynas pelno siekimas, paminant tiek gamtosauginius interesus, tiek prievolę visuomenei išlaikyti palankią miškų būklę. Baisu net pagalvoti, kas atsitiks su miškais po dar vienos reformos – nuo lapkričio urėdija turėtų virsti akcine bendrove. Sąžiningi miškininkai jau pasitraukė

Top