Politologas: prezidentė turi atsiverti Pradžia Redaktorius rekomenduoja Savaitė Šiandien 2018-05-042018-06-19 „Valstiečių“ stovykloje – sumaištis, bet užmojus tirti D. Grybauskaitės veiksmus nugesins NSGK išvados? R. Dačkaus nuotr. Prezidento kanceliarija Gytis Pankūnas, LRT.lt Buvusio liberalų vadovo Eligijaus Masiulio ir prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimai sujudino „valstiečių“ lyderius, kurie panoro išsiaiškinti, ar šalies vadovė tampo už virvučių aukščiausius politikus. Vis dėlto panašu, kad patiems valdantiesiems gali pritrūkti vienybės. Be to, neatmetama, kad situaciją aukštyn kojom gali apversti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo, kuriame galimai atskleidžiama „MG Baltic“ įtaka politikams, išvados. Prezidentė D. Grybauskaitė šią savaitę patvirtino el. paštu bendravusi su E. Masiuliu, tačiau teigė negalinti patvirtinti dienraščio „Lietuvos rytas“ paviešintų susirašinėjimų autentiškumo. „Patvirtinti autentiškumo negaliu. Nes pirmiausia patikrinome ir serverius, ir viską – mes jų neišsaugojome. Tai viena. Antra, net jeigu ir tekstas būtų panašus, gal ir bus panašus kai kur, nes toks susirašinėjimas kaip faktas iš tiesų tarp politikų ir manęs buvo ir bus, paaiškinsiu truputį vėliau kodėl. Negaliu patvirtinti vien dėl to, kad bet koks tekstas gali būti ir mano komentarai panaudoti byloje“, – trečiadienį transliuotame interviu LRT TELEVIZIJAI sakė D. Grybauskaitė. „Lietuvos ryto“ paskelbtose E. Masiulio ir D. Grybauskaitės (2014–2016 m. laikotarpio) susirašinėjimuose prezidentė su tuometiniu liberalų lyderiu laiškuose aptarinėjo kandidatus į generalinio prokuroro pareigas. D. Grybauskaitė parašė, kad LNK žurnalistas Tomas Dapkus „kalba nesąmones“ apie Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui D. Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“. Šalies vadovė pripažino ieškojusi paramos tarp politikų derindama generalinio prokuroro kandidatūras, taip pat galėjusi aštriai pasisakyti apie žurnalistą, tačiau atmetė versiją, jog per E. Masiulį prokuroro kandidatūras derino su „MG Baltic“. P. Urbšys: tai yra putiniško mentaliteto retorika Įsisiūbavus šiam skandalui, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad, jei pasitvirtintų minėtų laiškų autentiškumas, tai būtų skandalinga. Jis net užsiminė apie apkaltos galimybę D. Grybauskaitei. „Aš manau, kad kai kurių kolegų pasisakymai apie tai, kad galima apkalta, šitoje situacijoje nėra visiškai iš piršto trauktas dalykas, jeigu taip buvo iš tikrųjų“, – BNS šią savaitę sakė R. Karbauskis. „Ar yra normalu, kad prezidentė leidžia sau žurnalistą pavadinti „skaliku“? Sutikite, čia daugiau yra retorika putiniško mentaliteto valstybės vadovui, bet ne Europos Sąjungos valstybės vadovui“, – komentavo P. Urbšys. Kiek vėliau „valstiečių“ vadovas pareiškė, kad sieks laiškų autentiškumą patikrinti, tikrinant Seimo serverius. R. Karbauskį palaiko „valstietė“, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė Agnė Širinskienė, kurios dėmesį patraukė laiškuose esą užfiksuotas prezidentės raginimas „patraukti skaliką“ (turint omenyje žurnalistą T. Dapkų) nuo kandidatų į generalinius prokurorus. Parlamentarė mano, kad tokiu būdu galimai mėginta riboti žiniasklaidos laisvę ir šį epizodą galėtų ištirti jos vadovaujamas TTK. Premjeras Saulius Skvernelis savo ruožtu mano, kad jokių tyrimų nereikėtų imtis. D. Grybauskaitės ir E. Masiulio laiškų turinį, anot jo, galima būtų vertinti nebent per moralinę, bet ne teisinę prizmę. Tuo metu kitas „valstiečių“ frakcijos narys Povilas Urbšys įsitikinęs, kad žiniasklaidoje paviešinti E. Masiulio ir D. Grybauskaitės susirašinėjimai kelia fundamentalius klausimus, susijusius su generalinio prokuroro skyrimu. Pasak jo, šalies vadovė, kuri kritikavo valdančiuosius dėl susikompromitavusio žemės ūkio ministro Broniaus Markauskas, pati privalo visuomenei atsakyti į klausimus, kas ją sieja su koncernu „MG Baltic“. „Lieka neatsakytas klausimas, kiek Lietuvos Respublikos Prezidentė yra prisidėjusi netiesiogiai prie tos dėžutės atsiradimo E. Masiulio automobilyje, nes bet kokiu atveju toleravo jo santykius su „MG Baltic“, naudojosi jo paslaugomis spręsti klausimus dėl generalinio prokuroro paskyrimo. […] Prezidentė bando per E. Masiulį daryti įtaką „MG Baltic“, kad nuo jų priklausanti žiniasklaida nekritikuotų jos siūlomą kandidatą į generalinius prokurorus (E. Pašilį – LRT.lt) ir po to, po kiek laiko, jos pasiūlytas generalinis prokuroras į savo pavaduotojus siūlo asmenį (G. Danėlių – LRT.lt), kuris siejamas su „MG Baltic“. Jeigu tai būtų daręs kitas valstybės vadovas – Seimo pirmininkas ar premjeras – tai tikrai būtų didelis triukšmas ir tas politinis veikėjas būtų remiamas prie sienos“, – LRT.lt aiškino P. Urbšys. Pašnekovas neslėpė, kad jį itin nustebino E. Masiulio ir D. Grybauskaitės susirašinėjimuose užfiksuota prezidentės retorika žurnalisto T. Dapkaus, kuris buvo pavadintas „skaliku“, atžvilgiu. „Ar yra normalu, kad prezidentė leidžia sau žurnalistą pavadinti „skaliku“? Sutikite, čia daugiau yra retorika putiniško mentaliteto valstybės vadovui, bet ne Europos Sąjungos valstybės vadovui“, – komentavo P. Urbšys. Jis neslėpė skeptiškai vertinantis R. Karbauskio ir A. Širinskienės idėjas imtis atskiro parlamentinio tyrimo. Anot jo, labiau vertėtų šią užduotį perduoti NSGK, kuris jau atliko tyrimą dėl interesų grupių įtakos politikams, jų priimamiems sprendimams. „Logiška, kad tos išaiškėjusios aplinkybės dėl generalinio prokuroro skyrimo turi tapti parlamentinio tyrimo objektu, nes dabar yra taip, kad mes matome, kad ta medžiaga, kuri buvo siejama su šita tema, yra praktiškai eliminuota iš baudžiamosios bylos. Parlamentinio tyrimo uždavinys būtų išsiaiškinti, ar buvo tokia medžiaga ikiteisminiame tyrime“, – pažymėjo parlamentaras. Įtakingi komandos nariai ragina neskubėti LRT.lt kalbinta Seimo vicepirmininkė, „valstietė“ Rima Baškienė teigė, kad E. Masiulio ir D. Grybauskaitės susirašinėjimuose naudojami epitetai, kaip „skalikas“, ją taip pat nustebino, tačiau to parlamentarė nesureikšmino. „Mes iš prezidento, iš aukščiausių vadovų tikimės labai daug. Taip, jie taip pat žmonės, bet pagarba žiniasklaidos atstovams, pagarba kiekvienam turi būti. Tokių epitetų buvimas, aišku, nedžiugina, bet visi įtampoje, dirbantys ir kai kada galbūt neapgalvotos frazės patenka į tam tikrą pokalbį“, – dėstė R. Baškienė. Jis tikino nepalaikantis R. Karbauskio idėjos imtis parlamentinio tyrimo, mat, Seimo narės teigimu, tuo turėtų užsiimti teisėsaugos institucijos. „Komisijos, įvairiausi tyrimai papildomai atima labai daug Seimo darbo ir įstatymų leidyboje mes jau tada vėluojame arba darome nenumatytus posėdžius. Todėl ir šiuo atveju aš manau, kad kiekviena tarnyba turi atlikti savo darbą ir, jeigu prokuratūra, kitos tarnybos mato tame tam tikras problemas, tai, manau, jie šitą darbą atsakingai ir padarys. Aš nebūčiau šalininkė tokių atskirų tyrimų komisijų sudarymo. Seimas ir taip turi, ką veikti“, – kalbėjo įtakinga „valstietė“. Neskubėti tirti E. Masiulio ir prezidentės susirašinėjimo peripetijų ragino ir kitas valdančiųjų atstovas, NSGK pirmininkas Vytautas Bakas. Anot jo, kai kurie kolegos išvadas bando padaryti per skubiai. V. Bakas tvirtino, kad jo vadovaujamo komiteto atlikto tyrimo dėl interesų grupių įtakos politikams rezultatų paviešinimas pateiks visiškai naują paveikslą visuomenei. LRT.lt šaltinių žiniomis, NSGK tyrime didžiausias dėmesys skiriamas koncerno „MG Baltic“ galimai įtakai politikų sprendimams. Tuo metu „Lietuvos rytas“ skelbia, kad komiteto taikiklyje atsidūrė LNK žurnalistas T. Dapkus, kuris esą įvardijamas kaip esminė figūra tarp politikų ir verslininkų. NSGK vadovas V. Bakas nepanoro atskleisti, ar būtent tai tapo komiteto tyrimo objektu. „Matome, kad interesų grupių neskaidrus poveikis politikams ir politiniams sprendimams buvo. Žmonės ir interesų grupės, kurios nėra rinktos, kurios niekam neatsiskaito, siekė kontroliuoti svarbias valstybės institucijas, turėti savus žmones. Ir prokuratūra nėra vienintelė institucija. Mes tas tendencijas parodysime tiek, kiek bus leista išviešinti [tyrimo medžiagą]. Iki to laiko nevertinsiu atskirų atvejų, informacijos nuotrupų. Komitetas tiria neteisėtą ir neskaidrią interesų grupių įtaką politiniams procesams, institucijoms, svarbių vadovų paskyrimui ir mes pateiksime savo išvadas jau netrukus. Matysime bendrą to poveikio vaizdą“, – LRT.lt teigė V. Bakas. Politologas: prezidentė turi atsiverti LRT.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis teigia manantis, kad „valstiečiai“, prabilę apie parlamentinį tyrimą dėl E. Masiulio ir D. Grybauskaitės susirašinėjimų, siekia kovos su šalies vadove ir galbūt net apkaltos, tačiau jiems nepavyksta rasti tinkamo būdo šiems siekiams realizuoti. „Manau, kad valdantieji turi aistringą norą kažkaip pastatyti prezidentę ir opoziciją į vietą. Tačiau tą norą jie, manyčiau, nesugebės realizuoti, nes šitas pareiškimas, sakykime, dėl serverių tikrinimo, dėl Seimo narių laiškų tikrinimo kertasi su įstatymu ir patys, ieškodami tiesos, pažeistų aibę įstatymų, susijusių su asmens, asmens duomenų privatumu“, – aiškino L. Bielinis. Valdantieji šiuo metu ieško dviejų naujų ministrų – teisingumo ir žemės ūkio – kuriuos teks derinti su D. Grybauskaite, tačiau net ir tai, pasak politologo, panašu, nesumažins didėsiančios konfrontacijos tarp „valstiečių“ ir šalies vadovės. „Tai bus įtampos padidėjimas, aš esu tikras, kad „valstiečiai žalieji“ prezidentei tikrai nesimpatizuoja. Jie tikrai pasistengs prezidentei sugadinti jei ne jos pozicijas paskutiniais metais Lietuvos politiniame lauke, tai bent sugadins jos reputaciją, kad ji nesugebėtų siekti kažkokių aukštesnių ar europiniame lygmenyje esančių postų, nes su tokiais įtarimais jai iš tikrųjų bus labai sunku laimėti kažkokią poziciją Europoje“, – galimą susirašinėjimo skandalo įtaką prezidentei apibūdino L. Bielinis. VDU profesoriaus įsitikinimu, šalies vadovė, norėdama užgesinti įsisiūbavusią istoriją dėl jos laiškų, turėtų visiškai atsiverti. „Tol, kol prezidentė nepademonstruos absoliutaus skaidrumo šioje situacijoje, tai yra neatvers savo serverių, kol nepateiks savo laiškų, kol nepakvies įvairių žiniasklaidos priemonių žurnalistų (tai yra ne vieno patikimo, o visų), tol turėsime įtarimą, tol turėsime moralinę teisę daryti prielaidas apie įvairiausius dalykus, kurie gali būti, kurių gali nebūti. Taip kad prezidentė turi aiškiai suvokti, kad jos tylėjimas ar nutylėjimas, ar neskaidrumas kerta jai pačiai labai stipriai“, – komentavo pašnekovas. Share on Facebook Share Share on TwitterTweet Share on Pinterest Share Share on LinkedIn Share Share on Digg Share