www.siandien.info

Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia dalyvavimą Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP26) pasaulio vadovų susitikime Glazge. Antradienį šalies vadovas konferencijos plenarinės sesijos metu kreipėsi į pasaulio lyderius.

Savo kalboje Prezidentas pabrėžė būtinybę visam pasauliui vienytis stabdant klimato krizę ir akcentavo Lietuvos pasiryžimą būti globalių kovos su klimato kaita sprendimų dalimi.

„Lietuva tvirtai remia tarptautinius ir ES klimato kaitos tikslus. Išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį jau sumažinome 58 proc. Iki 2030 metų sieksime išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 70 proc., o iki 2050 metų Lietuvos ekonomiką paversti klimatui neutralia“, – kalbėjo šalies vadovas.

Pasak Prezidento, dabartinė klimato krizė ir rekordiškai pakilusios iškastinio kuro kainos atveria kelią naujoms galimybėms ir rodo poreikį greitinti žaliąją transformaciją.

„Kaip pasaulio bendruomenė turėtume permąstyti gamybos ir vartojimo būdus. Daugiau dėmesio turime skirti aukščiausių aplinkos apsaugos ir branduolinės saugos standartų laikymuisi. Mūsų technologiniai pokyčiai turėtų būti tvarūs ir nekenkti aplinkai“, – pasaulio lyderiams kalbėjo šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad siekiant ambicingų tikslų, reikia kurti naujas partnerystes tiek vietos, tiek tarptautiniu lygiu. Šalies vadovas pristatė Lietuvoje šių metų birželį drauge su Europos Komisijos viceprezidentu Fransu Timmermansu paskelbtą „Žalios Lietuvos“ deklaraciją, prie kurios prisijungė Lietuvos savivaldybės, įmonės, pramonės atstovai, nevyriausybines organizacijas ir šalies piliečiai. „Žalios Lietuvos deklaracija“ – tai įsipareigojimas prisidėti prie Lietuvos žalinimo, kovos su klimato kaita, švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimo.

Konferencijos COP26 metu Prezidentas prisijungė prie Jungtinės Karalystės inicijuojamos Glazgo miškų išsaugojimo deklaracijos. Šia deklaracija siekiama pritraukti viešojo ir privataus kapitalo lėšas miškų apsaugai ir nustatyti tikslą iki 2030 m. sustabdyti miškų nykimą.

Pasaulio vadovų susitikimu prasidėjusi JT klimato kaitos konferencija (COP26) Glazge tęsis iki lapkričio 12 dienos.

********

.Pone Pirmininke,

Jūsų Ekscelencijos,

Ponai ir ponios,

Lietuva yra pasiryžusi būti globalaus sprendimo dalimi.

Gamta nyksta neregėtu greičiu, tad atėjo metas mums, kaip žmonijai, susivienyti. Dideli ir maži, šiaurė ir pietūs, turtingi ir skurstantys – visi turime keisti savo elgesį ir sustabdyti klimato krizę, dėl kurios nyksta biologinė įvairovė ir kyla grėsmė visuomenės sveikatai.

Lietuva žino, kad krizės suteikia naujų galimybių. Mes žinome pokyčių galią. Prieš dešimt metų pertvarkėme savo šildymo sektorių ir nuo gamtinių dujų perėjome prie tvarios vietinės biomasės. Žmonių kišenėse liko daugiau pinigų, taip pat sumažinome išmetamą teršalų kiekį ir kartu išlikome konkurencingi.

Šiandien Lietuva tvirtai remia tarptautinius ir ES klimato kaitos tikslus. Išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį jau sumažinome 58 proc. Mūsų planas, kuriam pritarė parlamentas, – siekti dar daugiau: iki 2030 metų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 70 proc., palyginti su 1990 metų lygiu, ir bent 50 proc. mūsų elektros energijos poreikių patenkinti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Iki 2050 metų visa Lietuvos ekonomika bus klimatui neutrali.

Iškastinio kuro kainoms pasiekus naujas aukštumas, matau naujų galimybių. Paryžiaus susitarimas ir skaitmeninimo plėtra formuoja aiškias veiksmų gaires. Norint pasiekti ambicingų tikslų, reikia kurti naujas partnerystes tiek vietos, tiek tarptautiniu lygiu.

Todėl paraginau Lietuvos savivaldybes, įmones, pramonės įmones, nevyriausybines organizacijas ir kiekvieną lietuvį prisijungti prie „Žaliosios Lietuvos“ deklaracijos. Mano šalis taip pat skatina glaudesnį regioninį bendradarbiavimą ir bendrus Baltijos šalių veiksmus siekiant spręsti klimato kaitos ir Baltijos jūros būklės blogėjimo problemas bei labiau apsaugoti mūsų gamtą.

Kaip pasaulio bendruomenė turėtume permąstyti gamybos ir vartojimo būdus. Kad pramonės gamyba nepaliktų anglies dioksido pėdsako, ji turi būti arčiau vartotojų rinkos. Daugiau dėmesio taip pat turėtume skirti aukščiausių aplinkos apsaugos ir branduolinės saugos standartų laikymuisi. Mūsų technologiniai pokyčiai turėtų būti tvarūs ir nekenkti aplinkai.

Gerbiami vadovai, mes visi turime raktus į geresnę ateitį. Pasinaudokime jais siekdami visuotinės gerovės!

G. Nausėda, LR prezidentas