www.siandien.info

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kreipimasis Rainių tragedijos 80-ųjų metinių minėjimo proga

Brangūs Lietuvos žmonės,

Gerbiami Rainių tragedijos minėjimo dalyviai,

1941 metų birželį Lietuva pateko į dviejų totalitarinių režimų, nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, tarpusavio konflikto sūkurį. Lietuvoje pradėjo suktis negailestinga prievartos ir naikinimo mašina, nusinešusi šimtus tūkstančių nekaltų mūsų šalies gyventojų gyvybių.

Vienu iš to meto beprasmiško žiaurumo simbolių tapo žudynės Rainių miškelyje 1941 metų birželio 25 dieną, kai sovietų kariuomenės ir NKVD budeliai, besitraukdami iš Lietuvos, nukankino ir nužudė 76 Telšių kalėjime laikytus politinius kalinius – niekuo dėtus civilius gyventojus.

Šis nusikaltimas, jo bukas, niekuo nepateisinamas ir nepagrįstas žiaurumas išryškino totalitarinių režimų neapykantą kitaip manantiems ir paliudijo visišką žmogaus gyvybės nuvertinimą. O visam pasauliui pademonstravo, kur gali nuvesti fanatiškas tikėjimas iškreiptomis ideologinėmis tiesiomis ir kas gali nutikti, kai paminamas žmoniškumas.

Rainių tragedija nesibaigė birželio 25-osios rytą. Represinės nacių ir sovietų struktūros šį įvykį ne kartą naudojo savo propagandiniams tikslams, toliau kiršindamos Lietuvos gyventojus, budelius paversdamos aukomis, o aukas – nusikaltėliais. Tokią istorinių įvykių iškraipymų tradiciją, deja, tęsia ir šiandieniniai NKVD struktūrų paveldėtojai.

Tačiau Rainių žudynės nėra vien tik kraupaus nusikaltimo liudijimas. Ši tragedija ne kartą pasitarnavo kaip stiprybės ir susitelkimo šaltinis kovotojams už Lietuvos laisvę.

Birželio sukilėliai, pokario partizanai, sovietmečio disidentai ne tik kovojo už valstybės ir asmens laisvę, bet ir stengėsi apsaugoti Lietuvos žmones nuo brutalaus susidorojimo, nusikaltėliškų gaivalų siautėjimo.

Neatsitiktinai Rainių istorijos paviešinimas tapo svarbiu akstinu Atgimimui, 1990 metais galiausiai atvedusiam Lietuvą į laisvę. Kad ir kokia siaubinga ir beprasmė atrodytų šių nekaltų žmonių mirtis anuomet, iš tiesų ji tapo dar vienu Lietuvos žmonių kovos už savo teisę būti ir gyventi laisvėje liudijimu.

Telšių žemė ir prieš Rainių tragediją, ir po jos dar ne kartą mirko nekaltų žmonių krauju, todėl visų mūsų pareiga šiandien gyventi taip, kad tokios tragedijos daugiau nepasikartotų, o nekaltų aukų vardai niekada nebūtų pamiršti.

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas