www.siandien.info

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ organizuoto mitingo Vilniuje dėl Lietuvos miškų išsaugojimo ateities kartoms rezoliucija.

LR Seimo pirmininkui Juozui Olekui

LR Vyriausybės Ministrei Pirmininkei Ingai Ruginienei

LR aplinkos ministrui  Kastyčiui  Žuromskui

REZOLIUCIJA

Dėl Lietuvos  miškų išsaugojimo ateities kartoms

 Vilniaus Nepriklausomybės aikštė  

2026 m. kovo 28 d.

Lietuvos  miškai yra brangiausias mūsų turtas,  todėl  visi  mes, Lietuvos gyventojai, turime teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl Lietuvos  miškų likimo ir jų išsaugojimo ateities kartoms.

Miškai turi teikti maksimalią  daugiafunkcinę naudą visai  visuomenei, tačiau  LR Seimas ir Vyriausybė  nesiskaito su visuomenės  nuomone dėl miškų valdymo, apsaugos ir naudojimo,  nevykdo  savo programos  įsipareigojimų mažinti plynųjų  miško kirtimų  apimtis, saugoti žmonių gyvenamąją aplinką, ekosistemas.

Neskaidri, antikonstitucinė ir nusikalstama  miškų   reforma, pradėta 2016 -2020 m. LR Seimo valstiečių – žaliųjų ir konservatorių daugumos,  buvo  tik  didelių neigiamų pokyčių Lietuvos miškuose pradžia.

Dėl valstybinių miškų naudojimo būdo bei apimčių svarus žodis turi tekti vietos savivaldai ir bendruomenėms, kurių gyvenamoje aplinkoje yra konkretūs miškai, tačiau pažeidžiant  teisėkūros  atvirumo ir skaidrumo principus bei konstitucinį teisinės valstybės principą, visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, buvo priimtas sprendimas dėl karinio poligono  steigimo Kapčiamiesčio girioje.

Įstatymo projektas paskelbtas tik 2026 m. vasario 10 d., nustatant minimalų projekto derinimo  su suinteresuotomis institucijomis terminą. Išsami poligono poreikio analizė, alternatyvių teritorijų vertinimo studija, kaštų ir naudos analizė, poveikio aplinkai vertinimas bei poveikio visuomenės sveikatai vertinimas nebuvo atlikti.

Bendruomenei nebuvo teikiama nuosekli, išsami ir vieninga informacija apie planuojamą Įstatymo projektą, o atsakymai į bendruomenės pateiktus klausimus buvo fragmentiški, abstraktūs ir prieštaringi, nuolat buvo pabrėžiama, kad sprendimas dar nėra galutinis, o planuojama teritorija yra tik preliminari ir gali keistis, kad poligonas „yra iniciatyva, o ne galutinis sprendimas” .

Įstatymo projekto iniciatoriai nuolat pabrėždavo, kad galutinį sprendimą dėl poligono steigimo priims ir tvirtins Seimas, tačiau dabar Krašto apsaugos ministerija  siekia, kad Įstatymo projektas Seime būtų svarstomas skubos tvarka ir sutrumpintais terminais, faktiškai eliminuojant galimybę iš esmės išnagrinėti projekto pagrįstumą, reikalingumą ir teisėtumą.   

Mes, 2026 m. kovo 28  d. Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje vykusio mitingo dalyviai, reikalaujame:

Nedelsiant stabdyti Kapčiamiesčio karinio poligono projekto svarstymą.
Projektas nėra suderintas su Lietuvos įsipareigojimais Ramsaro konvencijai, ES Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos ir Paukščių direktyvomis bei Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos.

Projektas kelia pagrįstų įtarimų, jog aukščiau įvardintais neteisiniais veiksmais, vykdant tarptautinės ir nacionalinės teisės aktų pažeidimus, bus padaryta didelė neturtinė ir turtinė žala Lietuvos valstybei ir piliečiams, diskredituotos valstybės institucijos.

Reikalaujame parengti Lietuvos miškų ūkio strategiją, o tik tada svarstyti Miškų įstatymo projektą.

Pilna apimtimi įgyvendinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį, pagal kurią visai ūkinei veiklai miškuose, o ne daliai jų turi būti atliekamas poveikio NATURA 2000 teritorijoms vertinimas.

Reikalaujame peržiūrėti Aplinkos ministerijos nustatytus kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar planuojamas kirtimas yra reikšmingas NATURA 2000 teritorijai.

Reikalaujame stabdyti medienos eksportą į trečiąsias šalis. Net kraštovaizdžio draustiniuose plynai kertami miškai didžiąja dalimi išvežami iš Lietuvos – tai absoliučiai netvarus valstybės požiūris į patį svarbiausią valstybės gamtos turtą.

Reikalaujame LR Generalinės prokuratūros aktyviau ginti viešąjį interesą ir pradėti tyrimą dėl neteisėtų miškų kirtimų saugomose teritorijose, su tuo susijusių politikų, kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio.

Reikalaujame atlikti Valstybinių miškų urėdijos auditą, spręsti klausimą dėl dabartinio direktoriaus tinkamumo eiti šias pareigas, nes urėdija neužtikrina tinkamos miškų ir juose esančių gamtinių vertybių apsaugos.

Mitingo dalyvių pritarimu –
Gintautas Kniukšta, 

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas

Pauliaus Peleckio (BNS) ir Sauliaus Kruopio  nuotraukos.