www.siandien.info

“Miestas neteko darbštaus ir atsakingo „Kauno švaros“ vadovo Sauliaus Lazausko, paskyrusio didžiąją savo gyvenimo dalį miškų ir gamtos saugojimui, o pastaruosius aštuonerius metus – miesto tvarkymui”, – rašoma Kauno savivaldybės pranešime.

S. Lazauskas, prieš tapdamas „Kauno švaros“ generaliniu direktoriumi, dirbo Kauno miesto savivaldybės mero patarėju aplinkosaugos ir energetikos klausimais. Solidi ir ankstesnė darbinė patirtis – jis daugiau kaip 25 metus paskyrė darbui Kauno miškų urėdijoje, kur ėjo vyriausiojo inžinieriaus, urėdo pavaduotojo pareigas, o vėliau tapo urėdu. S. Lazauskas buvo vienas sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ steigėjų bei pirmininko pavaduotojas.

Pernai vasarą  S. Lazauskas ženkliai prisidėjo prie Vydūno alėjos 4-uoju numeriu pažymėto sklypo sutvarkymo. Iki tol buvusi apleista teritorija virto tvarkinga, jaukia gamtos erdve, kurioje žaliuoja vietinių ąžuolų palikuonys. Jis su komanda prisidėjo prie iniciatyvos, kad 3,3 hektarų plote būtų pasodinta daugiau kaip 100 jaunų ąžuoliukų.

„Saulius Lazauskas buvo neeilinis vadovas, gebantis sužiūrėti labai daug skirtingų sričių. Jo energija ir aktyvumas ženkliai prisidėjo prie miesto aplinkos gerinimo ir puoselėjimo. Netekome vizionieriaus, supratusio įmonės plėtros ir modernizacijos reikšmę, teikusio idėjas ir įgyvendinusio dešimtis miestui bei kauniečiams svarbių projektų. Jo netektį pajusime visi – miestas, kolegos, darbuotojai ir, žinoma, artimieji – reiškiu nuoširdžią užuojautą“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak Kauno mero, pozityvūs pokyčiai vyko dėl to, kad a.a. Saulius savo darbe matė didžiulę prasmę, nebijojo iššūkių ir ieškojo geriausių galimų sprendimų. Kauniečiai ir savivaldybės darbuotojai, kitų įstaigų darbuotojai nuoširdžiai vertina jo nuveiktus darbus ir indėlį į paslaugų kartelės pakėlimą.

Ilgamečio generalinio direktoriaus vedama komanda nuolat gražino miestą bei didino gyventojų sąmoningumą apie atliekų rūšiavimą, tvarumą. Nuosekli lyderystė ir atkaklus darbas leido pasiekti reikšmingų rezultatų: Kaune šiandien žymiai jaukiau, tvarkingiau ir gražiau. Tai apima nuo populiariausių lankytinų vietų bei viešųjų erdvių iki miesto kiemų ir periferijų.

Jo vadovavimo metais atlikta įmonės modernizacija ir plėtra leido kauniečiams teikti itin aukšto lygio paslaugas. Ant jo, kaip vadovo, pečių nugulė visos įmonės veiklos kuravimas, efektyvaus atliekų tvarkymo užtikrinimas bei miesto švaros palaikymas.

Atsisveikinimas su velioniu vyks balandžio 2 d. (ketvirtadienį) nuo 12 iki 21 val., balandžio 3 d. (penktadienį) nuo 10 iki 12 val. „Rimties“ atsisveikinimo namuose (A. Juozapavičiaus pr. 1, I-oje salėje). Urna išnešama balandžio 3 d. 12 val. Laidojama Panemunės kapinėse (Tylos g.10).

———————————

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos Miškų įstatymas, kuris sunaikino 42 pelningai dirbusias   urėdijas,  prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams ir pripažino, kad miškų urėdijas LR Seimas panaikino neteisėtai.

Vienas iš iniciatorių kreiptis į teismą, buvo ir miškininkas Saulius Lazauskas.

1984 m. tuometinėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje įgijęs miškų ūkio inžinieriaus kvalifikaciją, S. Lazauskas pagal paskyrimą pradėjo dirbti Jonavos miškų ūkio miško ruošos punkto meistru, vėliau darbo apsaugos inžinieriumi.

Nuo 1991 m. jis grįžta į gimtąjį Kauną, kur Kauno miškų urėdijoje darbuojasi miško ruošos punkto viršininku, vyriausiuoju inžinieriumi, urėdo pavaduotoju komercijai ir gamybai, urėdo pavaduotoju medienos ruošai ir prekybai, vyriausiuoju inžinieriumi.

Nuo 2016-12-08 oficialiai pradėjo  Kauno miškų urėdo pareigas. 2017.12.18 vienas urėdijų pertvarkos kritikų, sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ vienas steigėjų, Kauno miškų urėdas Saulius Lazauskas Aplinkos ministerijos iniciatyva buvo atleistas iš pareigų.

Tais metais  Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ pareiškė,  kad 2017 m. liepos 11 d. Seimui priėmus politinį sprendimą pertvarkyti valstybinių miškų valdymą, o vykdomajai valdžiai tam visiškai nepasiruošus, miškų urėdijose prasidėjo nebevaldomi procesai.

Dėl neapibrėžtos ateities darbą miškų urėdijose palieka ne tik buhalteriai, informatikai, bet ir geriausi miškininkystės specialistai. Su miškininkais vykdomas susidorojimas atspindi bendrą šios reformos  tendenciją.

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ steigiamojo suvažiavimo dalyviai vieningai balsavo už rezoliuciją, kurioje prašoma atšaukti iš užimamų pareigų aplinkos ministrą Kęstutį Navicką – dėl nekompetentingai vykdomos Valstybinių miškų valdymo reformos,

Į „ŠIANDIEN“ klausimus apie planuojamą miškų reformą atsakė Kauno miškų urėdas Saulius LAZAUSKAS.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė siūlymui, kad valstybinių miškų ūkio valdymo reformos nepriklausomą ekspertinį vertinimą atliktų ne tik Aplinkos ministerijos ir komiteto vadovybės siūlomi teisės, verslo ir vadybos srities išsilavinimą turintys specialistai, bet ir miškotyros srities mokslininkai.

Kaip vertinate šį komiteto sprendimą, taip pat, kad šią ,,namų užduotį“ turėjo atlikti Vyriausybė?

Tai ciniškas pasityčiojimas iš teisingumo ir iš mūsų, miškininkų. Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nepriklausomo ekspertinio įvertinimo pirkimo sąlygų reikalavimai buvo paruošti dalyvaujant Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui K. Mažeikai ir pritarus šešiems šio komiteto nariams, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017-04-21 sprendimu Nr. SV-S-209.

Man regis, kad Seimo nariai, balsavę už tokias įstatymo projekto ekspertinio vertinimo pirkimo sąlygas, mus visus laiko ,,Kvailių šalies“ gyventojais.

Esant tokiam sudėtingam ir visuomenei svarbios srities valstybinių miškų valdymo reformos teisės aktų vertinimui, ekspertizei atlikti būtinai reikalingi ne tik teisininkai, ekonomistai, bet ir miško ūkio valdymo specialiųjų žinių turintys miškų valdymo ir politikos formavimo specialistai.

Visgi, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika ir kai kurie šio komiteto nariai užkirto tam kelią. Kodėl?

Mano nuomone, pirkimo sąlygos yra skirtos konkrečiam tiekėjui ir kelia pagrįstų įtarimų dėl ketinamų pasirinkti ekspertų nepriklausomumo, todėl manau, kad šios pirkimo sąlygos yra neteisėtos ir pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus.

Pavyzdžiui, vienas iš kvalifikacinių reikalavimų ekspertui: ,,Ekspertas turi turėti: aukštąjį socialinių mokslų studijų srities verslo ir vadybos (valdymo) krypties išsilavinimą (būtina patvirtinta kvalifikacija verslo valdymo srityje) ir ne mažesnę kaip 10 metų verslo valdymo patirtį einant vadovaujamas pareigas, iš jų ne mažesnę kaip 5 metų patirtį valstybės valdomų įmonių valdymo srityje.“

Šis reikalavimas yra diskriminacinis, nepagrįstai ribojantis konkurenciją, o tokie reikalavimai atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pažymėtina, kad kvalifikaciniai reikalavimai, nurodyti pirkimo sąlygose, yra užaukštinti ir objektyviai nebūtini, siekiant išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kvalifikuotas ir pajėgus atlikti reikalingas paslaugas.

Pirkimo sąlygų reikalavimas dėl išsamios ekspertų išvados suteikimo per 14 kalendorinių dienų nuo pirkimo sutarties dienos yra objektyviai per trumpas tinkamai įvykdyti visas paslaugas, t. y. išsamiai išanalizuoti Europos šalių valstybinių miškų valdymo modelius, siūlomo modelio reformos kaštų ir naudos santykį bei ekonominį pagrįstumą, atlikti siūlomo modelio palyginimą su kitomis juridinių asmenų teisinėmis formomis (akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, biudžetinė įstaiga), išsamiai išanalizuoti įstatymo projekto poveikį korupcijos apraiškoms ir skaidrumui, išnagrinėti ir nustatyti išlaidų poreikį bei įtaką darbo vietų kūrimui ir išlaikymui bei t. t.

Itin trumpas paslaugų suteikimo terminas sudaro pagrindą manyti, kad paslaugų techninė specifikacija galimai pritaikyta konkrečiam tiekėjui, jau turinčiam parengtą ekspertizę, kelia pagrįstą nepasitikėjimą išvadų nepriklausomumu ir pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalį.

Pirkimui numatyta skirti iki 100,00 Eur įskaitant PVM. Tai pasityčiojimas. Ši suma juokinga, tai pusvalandžio užmokestis kvalifikacinių reikalavimų ekspertui.

Akivaizdu, kad už tokią sumą nepriklausomam ekspertui neįmanoma įvykdyti Pirkimo apimtį sudarančių paslaugų, todėl manau, kad Pirkimas vykdomas proteguojant konkretų subjektą, kuriam už darbą realią kainą galimai sumokės tikrieji miškų valdymo reformos užsakovai.

Kokią žalą padarė Aplinkos ministerija miškininkams, visuomenei ,,buldozeriniu principu“ stumdama valstybinių miškų valdymo reformą, ar tapo aišku, kas šios reformos pagrindinis dirigentas, koks logiškiausiasbūtų Seimo sprendimas po įtemptų diskusijų?

Valstybinių miškų žinyboje dirbu 34 metus, tačiau tokio nesiskaitymo, niekinimo, melo ir šmeižto dar neteko matyti. Dauguma mano kolegų didžiąją savo gyvenimo dalį atidavė Lietuvos miškams, jie sąžiningai dirbo prižiūrėdami, atkurdami, puoselėdami Lietuvos miškus.

Ko šiandien sulaukė miškininkai?

Aukščiausieji šalies politikai juos visus išvadino sovietinio valdymo reliktais, korupcijos sinonimais, sovietinio nomenklatūrinio valdymo bastionais ir panašiai. Aplinkos ministerijos pareigūnai pareiškė, kad visiems be išimties įteiks atleidimo iš darbo lapelius.

Manau, kad padorūs žmonės taip neturėtų elgtis. Nerimtai atrodo šios reformos autoriai, kai tokio masto reformą vykdo neatlikę jokių skaičiavimų ir kalba apie reformos ekonominį efektyvumą.

Mano nuomone, urėdijos turėtų išlikti savarankiški juridiniai asmenys, vykdantys kompleksinę miškų ūkio veiklą, o judėti reikėtų veiklos efektyvinimo ir plėtros kryptimi įgyvendinant strateginius sprendimus ne naikinant, o kuriant papildomas darbo vietas regionuose.

Apskritai reforma pradėta ne nuo to galo. Pirma, viešai paskelbiama, kad bus viena valstybinius miškus valdanti įmonė, o po to imituojamos diskusijos su visuomene ieškant geriausio miškų valdymo varianto.

Miškininkams ir visuomenei viešai nepateikta svarstyti jokių galimų reformos alternatyvų, nėra siūlomų priemonių įgyvendinimo ekonominio pagrindimo, nėra pateikta reformos socialinių pasekmių prognozių ir vertinimo.

Neįvertinta miškų išteklių valdymo ir prekybos mediena monopolizavimo įtaka smulkiajam verslui. Manau, kad visa tai turėjo būti padaryta prieš priimant sprendimą dėl valstybinių miškų valdymo reformos.

Valstybinio miškų ūkio valdymo reformos užsakovai mums žinomi seniai. Po kiekvienų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą aukščiausiuose valdžios sluoksniuose ir viešoje erdvėje prasideda „diskusijos“ dėl valstybinio miškų ūkio reformos ir urėdijų naikinimo. Stambieji medienos perdirbėjai siekia valdyti medienos žaliavas. Esant 42 atskiroms urėdijoms, užvaldyti miškų išteklius jiems nepavyko.

Buvo eilė bandymų Vyriausybėje ir Seime, siekiant dirbtinai apriboti konkurenciją ir sudaryti galimybę grupei asmenų išskirtinėmis sąlygomis, kitų medienos pirkėjų ir valstybės sąskaita, apsirūpinti mediena už jiems, bet ne valstybei ,,priimtiną“ kainą. Tai ir yra tikrasis reformos tikslas.

Įsteigus vieną valstybinius miškus valdančią įmonę, atsiranda įvairios galimybės, lemiančios medienos prekybos tvarką apriboti smulkiųjų medienos pirkėjų konkurenciją, o tai paveikia asmenis, priimančius sprendimus dėl prekybos mediena iš valstybinių miškų.

Be miškininkų parengtas Miškų įstatymo pakeitimo projektas nieko gero neduos. Siekiant valstybinių miškų sistemos efektyvumo, reikia įgyvendinti strateginius sprendimus, t. y. depolitizuoti valstybinių miškų valdymą, sukuriant skaidrią miškų urėdų ir kitų miškininkystės vadovų skyrimo tvarką, įgyvendinti skaidrią ir objektyvią sistemingą miškų urėdijų veiklos vertinimo ir vadovų atestavimo tvarką, išgryninti pajamų neduodančią socialinę, ekologinę, aplinkosauginę veiklą, sukurti vieningą integruotą miškų ūkio apskaitos informacinę sistemą, sukurti ir įdiegti visoms miškų urėdijoms vieningą buhalterinės apskaitos programą.

Mano nuomone, urėdijos turėtų išlikti savarankiški juridiniai asmenys, vykdantys kompleksinę miškų ūkio veiklą, o judėti reikėtų veiklos efektyvinimo ir plėtros kryptimi įgyvendinant strateginius sprendimus ne naikinant, o kuriant papildomas darbo vietas regionuose.

P.S. 2017 m. gegužės 12 d. Seimo valdyba nutarė šio įstatymo projekto nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo nevykdyti.