www.siandien.info

Seimo Jūrinių reikalų komisija susitiko su Lietuvos jūrininkams atstovaujančiomis asociacijomis ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos nariais

Seimo Jūrinių reikalų komisija surengė išvažiuojamąjį posėdį Klaipėdoje. Komisija ir jūrinės organizacijos – Lietuvos jūrų kapitonų asociacija, Lietuvos jūrininkų įdarbinimo įmonių asociacija, Lietuvos jūrininkų sąjunga, Lietuvos laivų savininkų asociacija – kaip įprastai, posėdžiavo Lietuvos jūreivystės akademijoje.

Susipažįstant su asociacijų atstovų veiklos pristatymais, daugiausia diskusijų sukėlė jūrininkų dienpinigių klausimas. Vyresnieji Jūrininkų sąjungos nariai siūlė juos panaikinti, kadangi nuo dienpinigių nėra mokamos įmokos „Sodrai“, todėl jūrininkų gaunamos išmokos yra mažos, nesiekiančios 600 eurų.

Siekiant jūrininkams gauti didesnes pensijas ir panaikinus dienpinigius, mokestinė našta atitektų laivų savininkams, kurių išlaidos dar labiau padidėtų.

Savo ruožtu Laivų savininkų asociacijos atstovai teigė, jog jie neatsisako ieškoti subalansuotų sprendimų, tačiau jei bus siekiama visą mokestinę naštą perkelti tik jiems, laivų savininkai bus priversti savo laivus išregistruoti iš Lietuvos jūrų laivų registro ir ieškoti palankesnių šalių laivų registrų. Abipusiai naudingų sprendimų ieškoma jau senokai.

Apibendrindamas šią diskusiją, Jūrinių reikalų komisijos pirmininkas Robertas Kaunas akcentavo, jog būtina surasti abiem pusėms priimtinus sprendimus, kad sprendžiant vieno sektoriaus problemas nebūtų pakenkta kitam sektoriui.

Komisijos pirmininko pavaduotojas Tomas Domarkas susirinkusiesiems siūlė siekti, kad į Lietuvos jūrų laivų registrą būtų registruojama kuo daugiau laivų.

Taip pat komisija buvo supažindinta su svarbiais jūriniais klausimais, kurie Seimą turėtų pasiekti šių metų rudenį arba 2026 m. pavasarį. Tai fiksuoto pelno (tonažo) mokesčio taikomo laivybos kompanijoms pratęsimas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo bei Saugios laivybos įstatymo pakeitimai, jūrinių konvencijų ratifikavimas. Taip pat nemažai dėmesio skirta Jūrinės strategijos rengimui.

Popietinėje posėdžio dalyje Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) nariai išsamiai pristatė savo bendrovių veiklą Klaipėdos uoste. Su LJKKA nariais buvo apsikeista nuomonėmis dėl Klaipėdos uosto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu; Klaipėdos pietinio aplinkkelio įrengimo ir prijungimo prie Nemuno gatvės, kuri sujungtų centrinės ir pietinės uosto dalių bei kelio Šilutė–Klaipėda ir per jį iki automagistralės A1; elektros tiekimo infrastruktūros stiprinimo; pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtros; „Rail Baltica“ jungties į Klaipėdą įgyvendinimo.

Dėl Klaipėdos uoste veikiančių krovos kompanijų vadovų kompetentingos veiklos ir įžvalgių sprendimų uosto rezultatai įspūdingi ir konkurencingi visame pasaulyje.iekiant jūrininkams gauti didesnes pensijas ir panaikinus dienpinigius, mokestinė našta atitektų laivų savininkams, kurių išlaidos dar labiau padidėtų. Savo ruožtu Laivų savininkų asociacijos atstovai teigė, jog jie neatsisako ieškoti subalansuotų sprendimų, tačiau jei bus siekiama visą mokestinę naštą perkelti tik jiems, laivų savininkai bus priversti savo laivus išregistruoti iš Lietuvos jūrų laivų registro ir ieškoti palankesnių šalių laivų registrų. Abipusiai naudingų sprendimų ieškoma jau senokai.

Apibendrindamas šią diskusiją, Jūrinių reikalų komisijos pirmininkas Robertas Kaunas akcentavo, jog būtina surasti abiem pusėms priimtinus sprendimus, kad sprendžiant vieno sektoriaus problemas nebūtų pakenkta kitam sektoriui.

Komisijos pirmininko pavaduotojas Tomas Domarkas susirinkusiesiems siūlė siekti, kad į Lietuvos jūrų laivų registrą būtų registruojama kuo daugiau laivų.

Taip pat komisija buvo supažindinta su svarbiais jūriniais klausimais, kurie Seimą turėtų pasiekti šių metų rudenį arba 2026 m. pavasarį. Tai fiksuoto pelno (tonažo) mokesčio taikomo laivybos kompanijoms pratęsimas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo bei Saugios laivybos įstatymo pakeitimai, jūrinių konvencijų ratifikavimas. Taip pat nemažai dėmesio skirta Jūrinės strategijos rengimui.

Popietinėje posėdžio dalyje Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) nariai išsamiai pristatė savo bendrovių veiklą Klaipėdos uoste. Su LJKKA nariais buvo apsikeista nuomonėmis dėl Klaipėdos uosto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu; Klaipėdos pietinio aplinkkelio įrengimo ir prijungimo prie Nemuno gatvės, kuri sujungtų centrinės ir pietinės uosto dalių bei kelio Šilutė–Klaipėda ir per jį iki automagistralės A1; elektros tiekimo infrastruktūros stiprinimo; pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtros; „Rail Baltica“ jungties į Klaipėdą įgyvendinimo.

Dėl Klaipėdos uoste veikiančių krovos kompanijų vadovų kompetentingos veiklos ir įžvalgių sprendimų uosto rezultatai įspūdingi ir konkurencingi visame pasaulyje.

Parengta pagal Seimo pranešimą.