www.siandien.info

Tautos sueigos dėl Lietuvos miškų išsaugojimo reikalavimai LR Prezidentui, LR Seimui, LR Vyriausybei, LR Aplinkos ministerijai, LR Generalinei prokuratūrai.

Sąjūdis ‘Už Lietuvos miškus” 2025 m. kovo 1 d. Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre organizavo Tautos sueigą dėl Lietuvos miškų išsaugojimo. Seimui pritarus Vyriausybės programai, Ministrų Kabinetas privalėjo per tris mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti. Išklausius dalyvių pasisakymus ir nuomones, Tautos sueiga reikalauja:

1. Vyriausybės programoje numatyta sukurti ir įteisinti Lietuvos miškų strategiją, tačiau Vyriausybė siūlo patikslinti praėjusios kadencijos Seimui pateiktą Miškų įstatymo projektą. Reikalaujame Vyriausybės parengti Lietuvos miškų strategiją, o tik tada Seimui teikti Miškų įstatymo projektą.

2. Reikalaujame atšaukti 2018 metais Vyriausybės padidintą miškų kirtimo normą ir 2024 metais Aplinkos ministro patvirtintą metodiką, kuri leistų dar labiau didinti valstybinių miškų kirtimo normą.

3. Reikalaujame stabdyti medienos eksportą į trečiąsias šalis. Net kraštovaizdžio draustiniuose plynai kertami miškai didžiąja dalimi išvežami į Kiniją – tai absoliučiai netvarus valstybės požiūris į patį svarbiausią Lietuvos gamtos turtą – miškus, kurie mūsų visuomenei yra reikalingi labiau nei bet kada.

4. Reikalaujame pritaikyti laikinas apsaugos priemones, kad saugomose teritorijose, ypač regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose, miškai nebūtų kertami, kol bus priimtas naujas Miškų įstatymas.

5. Reikalaujame pilna apimtimi įgyvendinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį, pagal kurią visai ūkinei veiklai miškuose, o ne daliai jų turi būti atliekamas poveikio NATURA 2000 teritorijoms reikšmingumas.

6. Reikalaujame peržiūrėti Aplinkos ministerijos nustatytus kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar planuojamas kirtimas yra reikšmingas NATURA 2000 teritorijai. Dabar net plynieji kirtimai vertinami kaip nereikšmingi, kas yra absurdiška. Keli kirtavietėje papildomai paliekami medžiai biologinei įvairovei ir sutrumpintas miškų kirtimo sezonas negali atstoti tos žalos, kuri yra padaroma plynais kirtimais buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose.

7. Lietuvos miškų būklė kasmet blogėja, valstybė neužtikrina miškų apsaugos, vėluojama didinti miškingumą, ta pati institucija (Aplinkos ministerija) formuoja miškų politiką, vykdo ūkinę veiklą

ir kontroliuoja, todėl reikalaujame Vyriausybės ir Seimo atkurti Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministeriją, kuri vykdytų politiką miškų ūkio srityje bei siektų didinti miškų produktyvumą.

8. Vyriausybė savo programoje yra numačiusi diegti priemones, skatinančias artimiausiu metu didinti Lietuvos miškingumą bent iki 35 proc. šalies teritorijos, todėl reikalaujame atkurti miškų urėdijas regionuose – Vyriausybės nustatytos teisinės formos valstybės valdomos įmones, patikėjimo teise valdančias valstybinius miškus ir vykdančias juose kompleksinę miškų ūkio veiklą. Reikalaujame stabdyti girininkijų naikinimą, kurių skaičius pastaraisiais metais drastiškai sumažėjo.

9. Prioritetinis Valstybinių miškų urėdijos tikslas – užtikrinti, kad valstybiniai miškai būtų prižiūrimi, tvarkomi ir saugomi pagal darnaus miškų ūkio principus, tarpusavyje derinant ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas, tačiau urėdija neužtikrina tinkamos miškų ir juose esančių gamtinių vertybių apsaugos. Reikalaujame atlikti Valstybinių miškų urėdijos auditą, spręsti klausimą dėl dabartinio direktoriaus V. Kaubrės tinkamumo eiti šias pareigas.

10. Reikalaujame Generalinės prokuratūros aktyviau ginti viešąjį interesą, pradėti tyrimą dėl neteisėtų miškų iškirtimo saugomosiose teritorijose, su tuo susijusių politikų, kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio ir neteisėtos įtakos siekiant suinteresuotoms verslo grupėms ir su jomis susijusiems asmenims išskirtinių sąlygų bei palankių sprendimų valstybinių miškų užvaldymo, miškų naudojimo bei prekyba mediena.

11. Reikalaujame stabdyti ESO siautėjimą miškuose. Reikšmingai padidinus apsaugos juostų plotį nuo elektros perdavimo linijų, ruošiamasi iškirsti tūkstančius hektarų miško visoje Lietuvoje,

neatsižvelgiant į miško savininkų protestus, saugomas teritorijas, europinės svarbos buveines. Tokie kirtimai vykdomi be leidimų, be jokio ramybės laikotarpio paukščių apsaugai. ESO atsisako investuoti į požeminius kabelius, tuo tarpu elektros vartotojų permoka, kurią ESO išsidalino dividendų pavidalu ir kurią dabar turės gražinti, buvo skirta būtent infrastruktūrai plėtoti.

Pagarbiai

Gintautas Kniukšta, sąjūdžio “Už Lietuvos miškus“ pirmininkas