Gintautas Kniukšta

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kirto Vyriausybei – jos pateiktas Miškų ūkio įstatymo projektas patyrė fiasko po to, kai Seimo nariai pritarė liberalo Simono Gentvilo bei konservatoriaus Pauliaus Saudargo pataisai, o tai reiškia, kad Vyriausybės sumanymo jau nuo ateinančių metų sujungti visas šiuo metu veikiančias 42 urėdijas į vieną įmonę atsisakoma, šį variantą nukeliant iki 2020-ųjų – jeigu, žinoma, bus toks poreikis.

 

 

S. Gentvilo bei P. Saudargo pataisos, kurioms pritarė 6 Aplinkos apsaugos komiteto nariai, o prieš balsavo keturi, numato, kad sprendimo teisė, tvarkant urėdijas, Vyriausybei būtų perduota tik nuo 2020 metų. Iki tol urėdijos galėtų būti stambinamos, atsižvelgiant į jų teritorijų dydį.

Šį variantą Seimo Aplinkos apsaugos komitete palaikė ne tik jo iniciatoriai, taip pat socialdemokratai, bet ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Kęstutis Bacvinka, kuris prieš keletą dienų, duodamas interviu verslaspolitika.lt pažymėjo, jog jis tiki, kad Aplinkos komitetas atmes Vyriausybės siūlytą projektą.

Komitete už šį  pasiūlymą balsavo 6 komiteto nariai (S. Gentvilas, TS-LKD narys Paulius Saudargas, Mišrios Seimo narių grupės atstovas Linas Balsys, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Juozas Imbrasas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Kęstutis Bacvinka, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Algimantas Salamakinas), prieš pasiūlymą buvo trys valstiečių-žaliųjų atstovai (Kęstutis Mažeika, Petras Nevulis, Virginija Vingrienė) ir TS-LKD frakcijos narė ir seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Pagal parengtas pataisas siūloma iki 2020 m. palikti nuo 15 iki 25 urėdijų, kurios bus performuojamos remiantis įstatyme numatytais miškų ploto rodikliais. Šios urėdijos turėtų išlaikyti juridinio asmens statusą ir iki 2020 m. nebūtų centralizuojamos.

Po 2020 m. sausio 1 d. dėl tolimesnio urėdijų likimo spręstų Vyriausybė, tačiau Vyriausybė prieš pat Seimo rinkimus vargu ar ryžtųsi tokiam žingsniui.

„Socialdemokratai įtvirtino savo poziciją liberalų ir dalies konservatorių rankomis“, – teigė DELFI šaltiniai Seime. Jie taip pat užsiminė, kad toks manevras buvęs atliktas už nugaros Vyriausybės vadovui Sauliui Skverneliui, taip pat nebuvo žinomas valdančiosios LVŽS vadovams.

Panašiai situaciją, kalbėdamas su DELFI, įvertino konservatorių lyderis G. Landsbergis. Jo manymu, patvirtintas siūlymas yra analogiškas tam, kurį nuo pat pradžių bandė teikti socialdemokratai. „Mane tai tikrai labai stebina“, – pažymėjo jis.

Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Seime E. Gentvilas sūnaus sumanymu koreguoti jo teiktą projektą nesistebėjo ir žadėjo jį palaikyti. „Didžiausia problema šiandien tampa Aplinkos ministerijos sugebėjimas apskritai ką nors daryti. Ten dabar vadovybėje sumaištis, tai kas darys reformą nuo 2018 metų. Jei norime chaoso valstybiniame miškų sektoriuje, tada darykime, bet to negalima leisti“, – kalbėjo jis.

 Aplinkos ministerija išplatino ministro K. Navicko pareiškimą:

„Raginu Seimo narį Algimantą Salamakiną elgtis garbingai ir viešai paneigti savo žodžius, kurie žeidžia mane kaip asmenį ir daro žalą mano, kaip aplinkos ministro, reputacijai“, – sako Kęstutis Navickas.

Ministras kreipėsi į parlamentarą Algimantą Salamakiną, kad jis paneigtų viešojoje erdvėje išsakytus neatitinkančius tikrovės savo teiginius.

Kad ministras K. Navickas susijęs – jau akivaizdu, nes pusbrolis turi didelę medienos perdirbimo įmonę. Prašysiu komisijos taip pat ištirti faktą, kodėl, vos paskirtas ministru, K. Navickas nuvažiavo į Klaipėdą susitikti su S. Paulausku? Ar tai buvo neatidėliotinas jo, kaip ministro, darbas?”.

Naujienų portalas lrt.lt (liepos 3 d. publikacija „E. Gentvilas: R. Karbauskis ir S. Skvernelis rizikuoja pralošti viską”) paskelbė tokią A. Salamakino citatą: „Aš pritariu tokios komisijos sudarymui ir, jei ji Seime bus sudaryta, įregistruosiu pasiūlymą, kad būtų išsiaiškinta, ar premjeras S. Skvernelis, R. Karbauskis, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas nesusiję su stambiais medienos perdirbimo verslininkais Sigitu Paulausku, Gintautu Pangoniu, Andriumi Zimnicku bei kitais.

Kad ministras K. Navickas susijęs – jau akivaizdu, nes pusbrolis turi didelę medienos perdirbimo įmonę. Prašysiu komisijos taip pat ištirti faktą, kodėl, vos paskirtas ministru, K. Navickas nuvažiavo į Klaipėdą susitikti su S. Paulausku? Ar tai buvo neatidėliotinas jo, kaip ministro, darbas?”.

Visų pirma, Kęstučio Navicko žodžiais, jo pusbrolis Mindaugas Kasmauskis neturi stambaus medienos perdirbimo verslo. Jis yra samdomas darbuotojas – Latvijos įmonių grupių „Latvijas Finieris“ antrinės bendrovės Lietuvoje „Likmerė“ vadovas – ir įmonėje, kurioje dirba, neturi jokių akcijų.

Tai, kad jo pusbrolis M. Kasmauskis dirba medienos perdirbimo versle, ministras yra viešai deklaravęs. Šie giminystės ryšiai, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos aiškinimu, nesudaro jokio interesų konflikto.
Neatitinka tikrovės ir kitas A. Salamakino teiginys apie K. Navicko, vos paskirto aplinkos ministru, komandiruotę į Klaipėdą susitikti su verslininku S. Paulausku.

Ministras tikisi, kad Seimo narys A. Salamakinas pasirinks garbingą kelią ir paneigs faktų neatitinkančius teiginius.

Seimo nario Lino Balsio pareiškimas:

,,Vienintelis „valstiečių“ Vyriausybės argumentas, bandant pateisinti reformą – tokia ji yra būtina, jei norime, kad Lietuva būtų priimta į EBPO.

Nepatingėjau perskaityti visą anglų kalba pateiktą 148 puslapių apimties studiją, kurioje EBPO įvertina Lietuvos ekonomiką.

EBPO tikrai siūlo peržiūrėti valstybinių įmonių veiklą, didinti jų valdybų nepriklausomumą, mažinant politinį ministerijų atstovavimą.

Turint omeny, kad didžioji dauguma urėdų yra sąžiningi žmonės ir nepasiduoda korupcijai, atskirų urėdijų sistemą (konkretus jų skaičius yra techninis klausimas) galima laikyti daug atsparesne korupcijai.
EBPO rekomendacijose nėra nei vieno žodžio, kad organizacija reikalautų 42 veikiančias urėdijas pertvarkyti į vieną įmonę.

Tai yra patvirtinęs ir su Lietuvos žiniasklaida bendravęs vienas iš EBPO vadovų Douglasas Frantzas.
Šių metų vasarį Aplinkos ministerijos svetainėje paskelbtame pranešime ministras Kęstutis Navickas, perpasakodamas savo pokalbį su Douglasu Frantzu, teigė, kad šis pareigūnas labai teigiamai įvertino Aplinkos ministerijos siūlomą reformos modelį, kai vietoje 42 urėdijų būtų steigiama viena įmonė, ir pabrėžė, kad, anot EBPO atstovo, tai, esą, – vienintelis geriausias konsolidavimo būdas.

Tačiau gegužės mėnesį BNS žurnalistui tas pats EBPO pareigūnas kalbėjo visiškai priešingai.

Viešame interviu jis teigė: „EBPO nenurodo, kad reikia mažinti jų skaičių nuo 42 iki 1. Tai nėra mūsų darbas, bet mes prašome svarbaus dalyko, kad Vyriausybė kartu su visomis susijusiomis visuomenės pusėmis sukurtų vertinimą, kuris nuspręstų, koks urėdijų skaičius būtų efektyviausias“.

Atrodo, kad šiuo metu „valstiečių“ dauguma tariasi tik su viena suinteresuoja grupe – stambiomis medienos perdirbimo įmonėmis, kurioms bus labai pravartu pirkti didelius medienos kiekius daug mažesnėmis kainomis iš vienos įmonės, o ne dalyvauti konkursuose keliose urėdijose.

Panašu, kad „valstiečių“ buldozeris pervažiavo ir Seimo pirmininką V. Pranckietį, kuris prieš kelias savaites išėjęs susitikti su prie Seimo piketuojančiais miškininkais viešai pranešė, jog miškų reforma bus svarstoma tik rudens sesijoje, pasiūlė sėstis prie derybų stalo ir išreiškė norą išklausyti visas puses.

Tačiau Seimo pirmininko, kuris yra antras žmogus valstybėje, norai buvo ignoruoti ir greitai nuslopinti. Valdantieji pratęsia Seimo sesiją ir skubos tvarka planuoja priimti reikiamus įstatymus, kurie sukoncentruotų visą miškų ūkį į vienos įmonės rankas dar šioje sesijoje.

Darbo metodai, kuriuos „valstiečiai“ pasitelkia stumti savo su visuomene neišdiskutuotą, niekuo nepagrįstą miškų ūkio valdymo reformos versiją, vis labiau primena būdingus ne demokratinei, pilietinei, o policinei valstybei.

Net Seimo komitetuose Miškų įstatymo svarstymas negali apsieiti be slapukavimų, bandymų bet kokia kaina sprendimus palenkti sau naudinga linkme. Vienas pasipiktinimą keliančių pavyzdžių – bandymas nuo Seimo Kaimo reikalų komiteto narių nuslėpti Vyriausybei nepalankias nepriklausomų ekspertų išvadas.

Tokie valdančiųjų valstiečių darbo metodai buvo apskųsti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, kuri pripažino komiteto vadovybę pažeidus Statutą ir nurodė iš naujo svarstyti projektą.

Kodėl „valstiečių“ Vyriausybė taip bijo ekspertinio jos propaguojamos reformos įvertinimo? Viename iš ekspertinių įvertinimų pateikiama išvada, kad Vyriausybės pasirinktas modelis steigti naują valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“ negali būti laikomas pateisinamu tol, kol nebus sistemiškai išspręsti įstatyme neaptarti klausimai, susiję su veiksmingu išteklių paskirstymu ir aukštų valdymo ir skaidrumo standartų įgyvendinimu, t. y. tol, kol nebus išspręstas centralizuoto miškų valdytojo bei jo struktūrinių padalinių efektyvaus valdymo klausimas.

Pagal Vyriausybės siūlomą modelį vieno asmens, valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ vadovo rankose būtų sutelktos visos galios: valdomi visi filialai, kontroliuojamas miškų kirtimas, priežiūra, medienos pardavimas.

Dar daugiau – „valstiečių“ modelis leistų klestėti miškų ūkio politizavimui. Taip neįgyvendintume EBPO pastabų, jog reikėtų vengti į valstybės valdomų įmonių valdybas skirti politinio pasitikėjimo politinius tarnautojus, tačiau naujas modelis miškų ūkio valdymo modelis tam kelio neužkerta.

S. Skverneliui praėjusią savaitę svarbią žinią dėl miškų ūkio valdymo reformos pasiuntė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, reforma griaunama dar jai neprasidėjus, daromos tos pačios klaidos, kaip ir priimant Darbo kodeksą: nekalbama su žmonėmis, kišamas vienas variantas, nors gali būti įvairių kompromisų.

Jei premjeras S. Skvernelis tikrai nori valstybinių miškų ūkio valdymo pokyčių, kodėl taip užsispyrusiai atsisako svarstyti bet kokius kitus reformos variantus, ieškoti kompromisų, kalbėtis su profesionalais ir, galop, rasti patį optimaliausią variantą, saugantį ir Lietuvos miškus, ir miškininkų darbo vietas, ir sąžiningą konkurenciją medienos versle“.

Kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją 

Seimo nariai Vytautas Kamblevičius, Petras Čimbaras, Kazys Starkevičius ir Juozas Baublys kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl liepos 5 d. Kaimo reikalų komiteto posėdžio, kuriame, svarstant Miškų įstatymą, jų nuomone, buvo  pažeistas Kaimo reikalų komiteto darbo reglamentas.