www.siandien.info

Lietuvos apeliacinis teismas apygardos teismo nuosprendžiu dėl papirkimo, kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo išteisintus verslininką Raimondą Kurlianskį, tuomečius Seimo narius Eligijų Masiulį, Vytautą Gapšį, Šarūną Gustainį, Gintarą Steponavičių, taip pat juridinius asmenis – UAB koncerną „MG Baltic“ (šiuo metu – UAB „MG grupė“), Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją – pripažino kaltais.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neanalizavo ir nevertino visų aplinkybių, susijusių su UAB koncerno „MG Baltic“ veikla, jo įtaka konkrečioms politinėms partijoms, o kartu ir korupcinių ryšių, siejusių byloje išteisintus asmenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai ir sukliudė išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti joje teisingą sprendimą, praneša teismas.

UAB koncerną „MG Baltic“, veikusį per R. Kurlianskį, ir E. Masiulį, Š. Gustainį, G. Steponavičių, atstovavusius Liberalų sąjūdžiui, bei V. Gapšį, atstovavusį Darbo partijai, siejo įprastines politikos ir verslo bendravimo ribas peržengiantys, t. y. korupciniai, ryšiai.

R. Kurlianskio ir minėtų Seimo narių susitikimai, dažniausiai R. Kurlianskio inicijuoti, buvo ne atsitiktiniai, bet, priešingai, sistemingi, derinami prie Seime ar kitose valstybės ar savivaldybės institucijose tuo metu sprendžiamų UAB koncernui „MG Baltic“ reikšmingų politinių klausimų. Visus R. Kurlianskio pasiūlymus susitikti E. Masiulis, Š. Gustainis, G. Steponavičius ir V. Gapšys noriai priimdavo ir su R. Kurlianskiu susitikdavo. Šių susitikimų metu R. Kurlianskis su minėtais Seimo nariais ne tik aptardavo politines aktualijas, partijų vidaus reikalus, bet ir paprastai pateikdavo prašymus, susijusius su UAB koncernui „MG Baltic“ palankių sprendimų priėmimu Seime, ministerijose ar savivaldos institucijose.

Tokių nuolatinių R. Kurlianskio apgalvotai suderintų susitikimų, juose vykusių pokalbių visuma atskleidžia, jog tarp R. Kurlianskio ir E. Masiulio buvo sudaryti korupcinio pobūdžio susitarimai. Pirmojo byloje užfiksuoto susitikimo metu R. Kurlianskis E. Masiuliui iš pradžių pasiūlė susitikti šventinės kalėdinės vakarienės ir jos metu aptarti teisės aktais draudžiamos juridinių asmenų finansinės paramos šiai politinei partijai galimybę, o paskui pateikė prašymus atlikti R. Kurlianskio atstovaujamam verslui naudingus veiksmus. Be to, apeliacinės instancijos teismas E. Masiulį pripažino kaltu ir dėl neteisėto praturtėjimo, nustatęs, kad E. Masiulio namuose kratos metu rastų 135 290 Eur grynųjų pinigų įgijimo neįmanoma pagrįsti teisėtai gautomis pajamomis.

Š. Gustainis, Seime įregistruodamas Vartojimo kredito įstatymo pataisas bei asmeniškai balsuodamas už koncernui „MG Baltic“ palankią 8 straipsnio pataisą, veikė prašomas R. Kurlianskio, pataisos tekstą gavo būtent iš jo ir su juo derino veiksmus, žinodamas, kad už tai kaip kyšis VšĮ Taikomosios politikos institutui, kurio steigėju ir faktiniu vadovu jis pats buvo, jau skirta 8 700 Eur parama. Šiuos veiksmus Apeliacinio teismo teisėjų kolegija įvertino kaip kyšininkavimą (Š. Gustainis) ir papirkimą (R. Kurlianskis).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, jog R. Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus, kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis, taip pat pačiam veikti, kaip šis pageidavo.

Už šių susitarimų įvykdymą buvo susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, buvo gauti kaip papildoma 12 100 Eur nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 000 Eur parama VšĮ „Meno ir sporto projektai“. Apeliacinis teismas pripažino, kad R. Kurlianskis šiuo atveju papirkinėjo ir prekiavo poveikiu, o V. Gapšys – kyšininkavo ir prekiavo poveikiu.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad G. Steponavičius piktnaudžiavo tarnyba. Jis, žinodamas, jog Š. Gustainio teikta Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisa yra svarbi R. Kurlianskiui, kaip UAB koncerno „MG Baltic“ atstovui, balsavo taip, kaip buvo naudinga koncernui.

Teismo pranešime rašoma, kad Įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamųjų asmenybes, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikaltimais padarytą žalą, Apeliacinio teismo nuosprendžiu:

– R. Kurlianskiui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 18 830 Eur dydžio bauda, taip pat jam 5 metams atimta teisė eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, Visuomenės informavimo įstatyme numatytose visuomenės informavimo priemonėse;

– E. Masiuliui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams. Jam taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei konfiskuota 241 490 Eur;

– V. Gapšiui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Jam taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 8 000 Eur;

– Š. Gustainiui paskirta bausmė – 18 830 Eur bauda, taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 4 350 Eur;

– G. Steponavičiui paskirta 15 064 Eur bauda ir 4 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas;

– UAB koncernui „MG Baltic“ paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 129 800 Eur bauda;

– politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui paskirta galutinė subendrinta bausmė – 376 600 Eur bauda;

– politinei partijai Darbo partijai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 301 280 Eur bauda.

Šis nuosprendis per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.