Šiandien, sausio 25 d., sociologas, publicistas, prozininkas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, Lietuvos Romuvos garbės vaidila, tautotyrininkas Romualdas Grigas švenčia 85-tą gimtadienį.

www.siandien.info, alkas.lt

Romualdas Grigas gimė 1936 m. sausio 25 d. Asteikiuose, Radviliškio rajone. 1954 m. baigė Joniškėlio žemės ūkio technikumą. 1959 m. Maskvos Timiriazevo žemės ūkio akademijoje baigė ekonomiką.

1959–1965 m. Bartkuškio (Širvintų rajonas) žemės ūkio technikumo steigėjas ir direktorius. 1960–1962 m. LSSR žemės ūkio ministerijos Kadrų rengimo valdybos vyr. inspektorius. 1965 m.

• 

Maskvoje baigė aspirantūrą ir apgynė ekonomikos mokslų kandidato laipsnį. 1965–1968 m. Aštriosios Kirsnos (Lazdijų rajonas) atraminio parodomojo ūkio direktorius. 1968–1970 m. LSSR MA Ekonomikos instituto vyr. mokslinis bendradarbis. 1970–1977 m. Istorijos instituto mokslo darbuotojas.

1977–1995 m. Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto Valdymo sociologinių problemų skyriaus vadovas. 1978–1999 m. Vilniaus universiteto dėstytojas. 1980 m. Sociologinių tyrimų institute Maskvoje apgynė habilituoto mokslų daktaro laipsnį. Nuo 1988 m. profesorius.

1991 m. išrinktas LMA nariu ekspertu. 1995–2002 m. Filosofijos ir sociologijos instituto socialinės organizacijos skyriaus vadovas. Nuo 1995 m. Kauno technologijos universiteto, nuo 1996 m. Vilniaus pedagoginio universiteto, 1996–1999 m. Vytauto Didžiojo universiteto, 1998–2001 m. Lietuvos teisės universiteto dėstytojas. 1998 m. Tarptautinės informatizavimo akademijos prie Jungtinių Tautų narys. Nuo 2002 m. Socialinių tyrimų instituto bendradarbis. 2003 m. LMA narys korespondentas.

1992–2001 m. Lietuvos sociologų draugijos prezidentas, nuo 2001 m. garbės prezidentas. 1996–2003 m. žurnalo „Filosofija. Sociologija“ vyr. redaktorius. 2000–2003 m. Lietuvos pilietinių organizacijų Forumo organizatorius ir pirmininkas, nuo 2003 m. garbės prezidentas, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys. Tęstinių mokslinių leidinių „Tautos akiračiai“ (leistas 1993–1994 m.), „Lietuvių tauta ir pasaulis“ (2000–2002 m.) vienas steigėjų. Parašė apsakymų.

R. Grigo mokslinių tyrimų akiratyje buvo šios mokslo sritys: socialinė filosofija, socialinė antropologija, sociologija, lietuvių tautos socialinė organizacija ir jos sociodinamika, o pastarųjų dešimtmečių dėmesio smaigalyje – pati lietuvių Tauta ir jos Dvasia.

Profesorė Ona Voverienė rašo: „Jam, akad. Romualdui Grigui, nuo pat pirmųjų kūdikystės ir vaikystės dienų „Lietuva buvo ir tebėra: ta pati brangi man žmonių kalba, mūsų bendrai dainuojamos dainos.

• 

Tai ne tik su visa širdies šiluma vyresniųjų tebeprižiūrimos ir gal dėl to keistu jaukumu alsuojančios kaimo kapinaitės, arba nuometais apsigobusios ir sakraliniu simboliu visos atrodančios (ir nesvarbu, kad taip jos puošiasi, išeidamos į sceną“ (Romualdas Grigas. Pamąstymai apie tautą ir Tėvynę“) Jam Tauta – „tai užmirštas protėvių tikėjimas, kad jų iškeltoje vėliavoje yra susitelkusios žuvusiųjų karžygių vėlės, kurios padėjo jiems nugalėti ir geležimi kaustytus kalavijuočius, ir iš pusdykumių atkakusias siaubą Europai kėlusias mongolų-totorių ordas.

Tai ir pokario metais į Tuskulėnų duobes suversti, miestelių eilutėse suguldyti ir niekinti tūkstančiai jaunų vyrų, žuvusių vien dėl to, kad tikėjo tautos idėja: tai ir šimtai tūkstančių Sibiro tremtinių ir jų sulaužytų, išdraskytų likimų.

Jam Tauta – „tai ir banga po bangos, lyg nesibaigiantis maras maigyti ir tebemaigomi ne tik gyvenimo džiaugsmą ar viltį, bet ir prasmę praradę jo sodiečiai Tai ir dėl dvasios orientyrų stygiaus į nusikalstamą pasaulį pasukę šimtai jaunuolių ir nelaimingos jaunutės vargšės motinos, žudančios ką tik jų pagimdytus kūdikius…

Tai ir tos trapios mokinukės ir mokinukai, kurie poromis susiglaudę nusprendžia palikti jiems tapusį nebepakeliamą pasaulį. Jam Tauta – „tai pakelėse išstatyti kryžiai, kiekvienas savaip prašaliečiui bylojantys apie tėvynainių išgyventas kančias ir tebekraujuojančias žaizdas. Tai „ir ne vien tik Tautos idėją pagimdę ir skleidę Daukantas ir Vaižgantas, Maironis ir Čiurlionis, Baranauskas ir Sasnauskas, Darius ir Girėnas, generolai Plechavičius ir Žemaitis, mokslininkai Matulis ir Požėla.

Bet ir tie, kurie veltui svetimiems atidavė „Mažeikių naftą“, taip pat svetimiems išpardavė po vieną litą 128 gerai įrengtų degalinių. Jam Tauta – ne tik seserys vienuolės, save aukojančios maldai ir labdaros darbams, bet ir tie bedaliai, kurie kas rytą rausiasi po šiukšliadėžes… Tokia štai Tauta atsispindi mano savastyje. Tokia Tauta sudaro mano esybės branduolį“ (Romualdas Grigas. Ten pat)“.

• 

Garbųjį R. Grigą su iškilia sukaktimi pasveikino Lietuvos Mokslų akademijos bendruomenė. Štai jų sveikinimas:

Lietuvos Mokslų Akademijos nariui, profesoriui habilituotam daktarui Romualdui Grigui – 85

Gerbiamasis Jubiliate,

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas bei Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius nuoširdžiai sveikina Jus jubiliejaus proga.

Jūsų sukurtos teorinės ir metodologinės sociologinės koncepcijos – socializacija ir kintančios jos struktūros šeimoje, socialinės įtampos laukai, kokybinių struktūrų metodas – dėjo pagrindus ir plėtojo sociologijos mokslo kryptį.

Svarūs išskirtiniai tautotyros darbai padėjo sukurti Lietuvos moksle tautotyros mokslinę kryptį ir sutelkti į ją įsiliejusių tautotyrininkų būrį. Esate ir socialinės antropologijos Lietuvoje pradininkas, savo tyrimais ir atradimais atskleidėte piliakalnių klestėjimo laikų lietuvių kultūrą, jos ištakas.

Apibūdinamas ir pabrėždamas senlietuvių kultūros išskirtinumą ir jos svarba mūsų dabartinei tapatybei, ugdote visuomenės pilietiškumą bei tautinę savivoką.

Pastaraisiais metais išleisti beveik pusę amžiaus aprėpiantys Jūsų asmeniniai dienoraščiai su komentarais tik patvirtina, kad Jūsų gyvenimo kelias – nuolatinis ėjimas prieš srovę, t. y. prieš oficialiąją ideologiją, siekiančią tautą kuo greičiau nutautinti, Jūsų darbai visada skirti Tėvynei Lietuvai.

Dėkodami už aktyvių darbą Lietuvos mokslų akademijoje, jos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje, linkime Jums, mielas Jubiliate, stiprybės, tolesnio kūrybinės minties veržlumo, naujų prasmingų darbų, laimės Jums ir Jūsų šeimai.

Ilgiausių metų!

Prezidentas akad. Jūras Banys
Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas
2021 m. sausio 25 d.

---

Akademiką R. Grigą su neeiline sukaktimi pasveikino Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ bendruomenė:

„Sveikiname Romuvos garbės vaidilą Romualdą Grigą gražaus jubiliejaus proga! Mus, lietuvius, įkvepia ir pažadina Jūsų darbai, studijos, knygos. Prikeldamas protėvių ir piliakalnių atmintį, jūs žadinate lietuvių savimonę ir stiprinate pasitikėjimą savimi! Linkime Jums sveikatos, stiprybės ir dievų palaimos!“, – rašoma Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės sveikinime.

• 

---

Į Alkas.lt redakciją taip pat atskriejo Akademinės asociacijos „Consilia academica“ ir Etninio paveldo bendruomenės „Kauno „Veršva“ sveikinimo atvirukas su šiais sveikinimo žodžiais:

„Gerbiamas ir mylimas akademike,

Sveikiname Jubiliejinių 85 metų proga.

Ne skaičiai nulemia metus,
O Jūs keliai, darbai ir mintys,
Tuo, kuo pradžiuginot kitus
norėdamas savim dalintis.

 Negrįžta valandėlė nė viena,
 Ir nė minutei metai nesustoja.
 Mokėkim džiaugtis kiekviena diena,
 kurią gyvenimas mums dovanoja.

Gerb. Romualdai,
Jūs sutinkate savo Jubiliejų brandžiais akademinio mokslo darbais, Valstybės apdovanojimu,daug pasiekęs rašytojo talentu ir pilietine visuomenine veikla, apie tai gerai žinoma ne tik respublikoje, bet ir užsienyje.

Kad Lietuvos kultūros paveldas, istoriniai piliakalniai – didingi žemės metraščiai: tautos gyvybės šaltinis ir vienybės dvasia, Jūsų dėka negailint sveikatos aprašyti net trijuose knygose. Žavimės Jūsų iškilia ir darbščia asmenybe, kuri užkrečia kitus savo optimizmu ir jaunatvišku polėkiu. Linkime ir toliau išlikti garbingu, neleidžiančiu net politikoje užgožti tamsių erdvių platybės.

Tegul Jums “Ilgiausių metų” daug kartų laikas pakartos: kūrybinio džiaugsmo, ąžuolinės sveikatos ir, kad niekad širdyje nebūtų rudens, o tik pavasaris žiedų žiedais svaiginantis Jūsų trapią sielą.
Pagarbiai, su švente.

Akademinės asociacijos “Consilia academica” pirmininkas Leonardas Kairiūkštis

Etninio paveldo bendruomenės “Kauno “Veršva” pirminintėkė Stasė Mickutė.

Kaunas. 2021 sausio 25 d.