Virginijus Savukynas

Kodėl lietuviai nusivylę valdžia, net savo valstybe? Dažnai ieškoma psichologinių priežasčių, pokomunistinių traumų. Tai ypač mėgsta sakyti politikai. Tačiau gal priežastis paprastesnė. Gal tiesiog valstybės institucijos yra smarkiai papuvusios.

Imkime Pravieniškių kalėjimo pavyzdį. Po naujienų portalo DELFI.lt publikacijų sužinojome, kad ten Lietuvos valstybės nėra. Kodėl? Todėl, kad ten neveikia Lietuvos Respublikos įstatymai. Ten veikia zonos įstatymai, beje, susiformavę sovietmečiu ir sėkmingai tęsiami tris dešimtmečius.

Pravieniškių teritorija yra maža, Lietuvos pareigūnai turi visas galimybes kontroliuoti ten sėdinčius kalinius. Tačiau, kaip pasirodo, jie gali laisvai girtauti, vartoti narkotikus ir, aišku, žiauriai smurtauti. Prižiūrėtojai nieko nemato. Ir štai apie tai pranešta viešai. Kas įvyksta?

Ogi nieko, viskas tęsiasi toliau. Kol kalėjimų vadovybė aiškino, kad jau imtasi priemonių, vienas kalinys buvo žiauriai sumuštas. Jei ne nufilmuotas tas epizodas, taip niekas nebūtų ir išsiaiškinta. Ką daro kalėjimo vadovybė? Aiškina apie provokacijas. Tačiau nepaaiškina, kokiu tikslu jos daromos? Norima nuimti dabartinę valdžią? Gerai, negi nėra Lietuvoje daugiau sąžiningų pareigūnų, kurie galėtų suvaldyti situaciją? Ar iš karto numanoma, kad bus paskirtas toks vadovas, kuris nuolaidžiaus nusikaltėliams? Ne, tokio naujo vadovo nereikia.

Matant tokią situaciją, į galvą lenda labai negera mintis: tokie dalykai be kalėjimo valdžios pritarimo niekaip neįmanomi. Vadinasi, pareigūnai veikia kartu su nusikaltėliais. Jau nustatytas ir vienas įtariamasis. Tačiau ar tikrai tarp kalėjimų prižiūrėtojų buvo tik vienas toks pareigūnas?

Ar ten nėra didesnė sistema? Juk kažkaip kaliniai gauna ir alkoholio, ir narkotikų, ir telefonų. Susidaro pakankamai didelė pinigų suma. Ar tai nėra priežastis, kodėl Pravieniškėse, o galbūt ir kituose kalėjimuose, susikūrė visiškai atskiros respublikos. Panašios į Luhansko ir Donbaso „respublikas“ Ukrainoje. Kas jas sukūrė, žinome, o kas sukūrė Pravieniškių „respubliką“?

Didelė dalis žmonių galvoja, kad tai kalėjimas, ten kali nusikaltėliai, tegu jie ir tvarkosi, kaip nori. Ne, tai yra didžiausia klaida. Valstybei atiduota funkcija vykdyti teisingumą. Ir kai nusikaltimus padarę žmonės patenka į kalėjimą, kur turi atlikti bausmę, jie turi labai aiškiai pajusti, kad įstatymai veikia, kad kiekvieną dieną jų reikia laikytis. Tačiau mes matome visiškai priešingą vaizdą – ten, kalėjime, įžūliai nesilaikoma jokių įstatymų. Didesnių patyčių iš valstybės negalima sugalvoti.

Ir štai vėl iškyla klausimas: jei taip vyksta kalėjime, kur yra visos sąlygos kontroliuoti, kas dedasi kitose institucijose?

Reikia suprasti, kad taip yra naikinama Lietuvos valstybė ir respublika. Tai yra nematoma, bet reali okupacija. Juk kas yra vergovė – tai gyvenimas ne pagal tas taisykles, kurios yra nustatytos, bet pagal kažkieno primestas. Ir nieko nebus, kol pareigūnai, prisiekę dirbti Lietuvai, taip elgsis.

Virginijaus Savukyno komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.