Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Viena didžiausių mokslo konferencijų Lietuvoje: Kaune – 600 pasaulio mokslininkų

Viena didžiausių mokslo konferencijų Lietuvoje: Kaune – 600 pasaulio mokslininkų



Lietuvoje vyks didžiausia tarptautinė mokslo konferencija per pastaruosius kelis dešimtmečius – rugpjūčio 18–22 d. tarpdisciplininė mokslo ir praktikų bendruomenė susitiks Kauno „Žalgirio“ arenoje, kur nagrinės itin svarbias žmonių sveikatos ir gerbūvio problemas, siekiant suprasti įvairių aplinkos veiksnių, darančių įtaką sveikam gyvenimui, sąveiką.

Paraišką konferencijai „The built, natural, and social environments: impacts on exposures, health and well- being” parengė ir laimėjo Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) ir
Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) mokslininkai.

Renginį organizuoja Tarptautinė Ekspozicijos mokslo draugija (International Society of Exposure Science, ISES, JAV) kartu su Tarptautine patalpų oro ir klimato asociacija (International Society for Indoor Air and
Climate, ISIAQ, JAV).

Kaune tikimasi sulaukti beveik 600 dalyvių iš viso pasaulio. Pagrindinė dalis jų atvyks iš JAV ir Europos, tačiau laukiama nemažai Kinijos ir kitų Azijos valstybių, taip Naujosios Zelandijos ir Kolumbijos atstovų.

Pasak vieno iš konferencijos organizatorių, KTU CTF profesoriaus Dainiaus Martuzevičiaus, toks renginys reikšmingas ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai.

„Tai yra didelis pasitikėjimas ir įvertinimas, kuris pasiekiamas tik nuosekliai dirbant šioje srityje ir įsitraukiant į asociacijų veiklas. Paskutinį kartą panaši konferencija vyko 2015 m. Bazelyje, Šveicarijoje,
prieš tai Gente, Hong Konge, Liubline, Filadelfijoje, sekančiais metais – Seule“, – pasakoja KTU CTF profesorius.

Naujos medžiagos ir technologijos – naujas poveikis

Profesoriaus teigimu, konferencija svarbi keliais aspektais. Visų pirma, renginyje bus nagrinėjamos nuolat svarbios žmonių sveikatos ir gerbūvio problemos, kurios šiuo metu itin aktualios.

Iššūkių, pasak mokslininko, šioje srityje labai daug – nors pastaraisiais dešimtmečiais sėkmingai suvaldytos didžiosios grėsmės visuomenės sveikatai išsivysčiusiose šalyse, kaip intensyvios emisijos iš pramoninių objektų ar infekcinių susirgimų protrūkiai, tačiau imama suvokti, kad įtaką sveikatai gali daryti daugybė
smulkių veiksnių, apie kuriuos žinoma dar mažai.

Pasak jo, rinkoje naujos medžiagos ar technologijos atsiranda greičiau nei spėjamas ištirti ilgalaikis jų poveikis, todėl kartais visų pasekmių numatyti neįmanoma. Konferencijoje laukiama nemažai dalyvių iš Azijos, kur aplinkos užterštumo problema yra žymiai sudėtingesnė ir blogai valdoma.

Tuo pačiu atsiranda nauja banga didžiųjų veiksnių, kurie gali pakeisti požiūrį į visuomenės sveikatą – kalbama apie klimato
kaitos padarinius ir jų valdymą.

„Šis renginys yra jungtinis dviejų asociacijų – Tarptautinės ekspozicijos mokslo draugijos ir Tarptautinės patalpų oro kokybės ir klimato draugijos. Diskusijai susirinks tarpdisciplininė mokslo ir praktikų
bendruomenė, apimanti epidemiologus, toksikologus, visuomenės sveikatos specialistus, chemikus, aplinkos ir pastatų inžinierius. Tokio pobūdžio renginiai vyksta retai, todėl tikimės, jog tarpdisciplininė
diskusija duos įdomių rezultatų“, – pasakoja profesorius.

Kaunas trumpam taps mokslo turizmo objektu

Mokslininko teigimu, Lietuva pasirinkta konkurso būdu, įvertinus daugelį faktorių, iš kurių svarbiausias – čia dirbančių mokslininkų žinomumas ir įsitraukimas į asociacijos veiklas.

Renginys taip pat reikšmingas Kauno miestui, kaip patrauklaus mokslo turizmo objektui, bei prisideda prie miesto, kaip 2022 m. Europos
kultūros sostinės, tikslų, susijusių su darnia miestų plėtra, skatinimo.

KTU yra renginį priimančioji institucija, užtikrinsianti kokybišką turinį ir technines priemones.

Dr. Elisa Van Kenhove iš Gento universiteto (Belgija) pristatys pranešimą apie inovatyvius užterštumo
Legionella bakterijomis valdymo pastatuose būdus.

Vėliau prof. Yuguo Li, „Indoor Air“ žurnalo redaktorius iš Honkongo universiteto, apžvelgs naujausius tyrimus kvėpavimo takų infekcijų sklidimo pastatuose srityje. Tuo tarpu įžvalgas apie naujausias teršalų
stebėsenos pastatuose tendencijas pristatys dr. Corinne Mandin iš Mokslinio ir techninio pastatų centro Prancūzijoje.

Dr. Marike Kolossa-Gehring (Vokietijos aplinkos apsaugos agentūra) pateiks Europos progresą žmogaus biomonitoringo (teršalų stebėsena žmogaus organizme) srityje, o dr. Pekka Pietilä iš Tamperės universiteto (Suomija) susistemins švaraus vandens tiekimo politinius ir mokslinius iššūkius pasauliniu mastu.

Taip pat Anita van Breda (Pasaulio laukinės gamtos fondas, WWF, JAV) pateiks įžvalgas apie klimato kaitą.

siandien.info, ktu.lt

Parašykite komentarą

Top