Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Valstybė mokslininkams: susimokėkite už patalpas, o rytoj žiūrėsime

Valstybė mokslininkams: susimokėkite už patalpas, o rytoj žiūrėsime

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN

Tarpukario Lietuvoje prezidentas Antanas Smetona įkūrė net 8 bandymų stotis, tuo tarpu šiandien valdžia daro viską, kad šalyje mokslo nebeliktų.

Lietuvos agrarinių mokslų ir miškų centro Vėžaičių filialas išliko ne tik kaip Vakarų Lietuvoje mokslinių idėjų propaguotojas, bet ir susiformavusių ūkininkavimo tradicijų gyvenimo kultūros puoselėtoju bei traukos centras.

Filiale nuo Antano Smetonos laikų (1935 metų) vykdomi moksliniai tyrimai rūgščių dirvožemių kalkinimo, augalų auginimo technologijų kūrimo bei inovacijų diegimo.

.Nuo filialo įkūrimo pradžios vadinta Samališkės bandymų stotimi, vėliau tapo tuometinės valdžios atžymėta ir pavadinta Lietuvos Darbo raudonosios vėliavos ordino žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Vėžaičių filialu.

2010 metais vykdant mokslų įstaigų sujungimą, tapo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialu.

Metų ir istorinių permainų liko nepaliestas tik tyrimų objektas – natūraliai rūgštus dirvožemis ir tyrimų tematika.

Tarpukario Lietuvoje dauguma gabių ūkininkų rėmėsi mokslu. Prie Vėžaičių pradinės mokyklos veikė jaunųjų ūkininkų ratelis, kuriam vadovavo mokyklos vedėjas Jonas Sadauskas.

Prezidentas Antanas Smetona nebuvo abejingas mokslui, nepriklausomoje Lietuvoje buvo įsteigtos net 8 bandymų stotys, tarp jų ir Samališkės bandymų stotis.

Stotis buvo įkurta tuometinės Kretingos apskrities Gargždų valsčiaus Vėžaičių dvaro Samališkės palivarke.

Jai valdžia išpirko 72 ha rūgščių priemolio ir priesmėlio dirvų, ūkininkauti šiame Žemaitijos krašte buvo sudėtinga: vėlyvas, šaltas ir sausas pavasaris, pernelyg lietingas ruduo, akmenuoti laukai, rūgštūs, išplauti, neturtingi maisto medžiagų dirvožemiai.

Po karo Samališkės bandymų stoties žemės plotas buvo išplėstas nuo 70,5 iki 300 ha, jau tada stotis turėjo 4 traktorius, kombainą, žemės ūkio mašinas.

Netrukus pasirodė Samališkės stoties mokslo darbuotojų fundamentiniai darbai dėl rūgščių dirvų kalkinimo, paskelbiama pirmoji išsami studija apie Lietuvos vietinių kalkinių trąšų efektyvumą.

Įdomu, kad tuomet laukus kalkindavo labai primityviai, iš arklinių vežimų kalkės tiesiog buvo beriamos kastuvais.

Dirvožemio rūgštėjimo procesai bei kalkinimo tyrimai dar aktualesni tapo atkūrus šalies nepriklausomybę, kai Lietuvoje įsivyravo smulkūs ir vidutiniai ūkiai. Tuo metu kalkinimo darbų apimtys labai sumažėjo, o vėliau šie darbai visai sustojo.

Prasidėjo natūralūs dirvožemių rūgštėjimas ir su juo susijusios kitos neigiamos dirvosauginės bei aplinkosauginės problemos.

Tad šiandien mokslininkams tenka itin savrbus vaidmuo – tiksliaisiais ir taikomaisiais demonstraciniais tyrimais pagrįsti tvaraus dirvožemio naudojimo agroekosistemoje technologijas.

Gauti tyrimų duomenys apibendrinami monografijose, mokslo straipsniuose, pranešimuose šalies ir tarptautinėse konferencijose, projektuose ir programose.

Turi išlaikyti ir Turto banką

Pasak filialo direktorės Danutės Karčiauskienės, per visą filialo istoriją didžiausia vertybė buvo žmonės, savo nuoširdžiu darbu plėtoję mokslą, populiarinę mokslo pažangą žemdirbiams ir visuomenei, naujausius rezultatus diegę ūkininkų ūkiuose.

Bet atėjo diena, kai valstybė sako mokslininkams: susimokėkite už patalpas, o rytoj žiūrėsime, gal mokslas Lietuvoje bus nebereikalingas.

Su Turto banko pasirašytoje sutartyje sakoma, kad naudotojas privalo naudotis Turtu tik pagal tiesioginę paskirtį ir Sutartį, vadovautis Turtui keliamais reikalavimais bei per visą Sutarties galiojimo terminą nekeisti Turto paskirties, taip pat vadovautis visais teisės aktų reikalavimais, keliamais Turto naudojimui (gaisrinės saugos, aplinkos priežiūros, sanitarinių ir kt.), taip pat jokiais veiksmais nedaryti Turtui žalos bei laikytis visų kitų Panaudos sutartyje nustatytų sąlygų.
Turto Naudotojas įsipareigoja sumokėti atlygį bei kompensuoti Valdytojui jo sumokėtus komunalinius mokesčius ir kitas Valdytojo patirtas išlaidas, susijusias su centralizuotu Turto valdymu, šios Sutarties nustatyta tvarka
Ir ši suma kas mėnesį sudarys daugiau nei 500 EUR. Iš vargano mokslininkų biudžeto.


Mokslinių tyrimų tematika
• Dirvožemio rūgštėjimo proceso analizė ir valdymas taikant įvairaus intensyvumo kalkinimą
• Rūgščių ir pakalkintų dirvožemių tręšimo ir biogeninių elementų migracijos tyrimai
• Dirvožemio erozijos proceso tyrimai ir priešerozinių priemonių kompleksinis įvertinimas
• Anglies junginių transformacijos tyrimai taikant skirtingo intensyvumo žemės dirbimą, tręšimą ir kalkinimą
• Dirvožemio derlingumą ir ekologinį stabilumą palaikančių priemonių mikrobiologinis, cheminis ir fizikinis įvertinimas
• Augalų produktyvumo ir pasėlių piktžolėtumo tyrimai
• Žolynų ekosistemų produktyvumo ir kokybės tyrimai
• Žemės ūkio ir energinių augalų auginimo technologijų tobulinimas ir kūrimas
• Energinių augalų introdukcija ir jų panaudojimas biokurui
Paslaugos
• Organizuoja konferencijas, seminarus ir kursus ūkininkams, žemės ūkio bendrovių, konsultacinių tarnybų ir savivaldybių specialistams bei aukštesniųjų žemės ūkio mokyklų dėstytojams.
• Pagal išankstinius žemdirbių užsakymus gamina ir platina nitraginą (rizogeną) ankštiniams augalams.
• Teikia konsultacijas dirvų kalkinimo, tręšimo, biologinio azoto kaupimo, žemės dirbimo, žemės ūkio augalų agrotechnikos, sėjomainų, žolininkystės, agroekologijos, piktžolių kontrolės ir kt. klausimais.

Parengta pagal laikraštį ŠIANDIEN.

2

3

Parašykite komentarą

Top