Aistė Valiauskaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt

.

Premjeras užsimena apie diskriminaciją tautiniu pagrindu, kai kritikuojama Lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjungą ir jos deleguotas susisiekimo ministras.

Lenkų rinkimų akcija bandymu nuteikti priešiškai visuomenę prieš tautines mažumas apkaltino prezidento patarėjus. Lietuvos lenkų sąjunga žiniasklaidą apkaltino antilenkiška isterija, o į ją įtraukiami ir aukščiausi šalies vadovai.

• 

Tačiau niekas neįžvelgia, o gal tiesiog nenori to daryti, kad kritikuojant Jaroslavą Narkevičių ir dėstant argumentus, kodėl jam privalu pasitraukti, jo tautybės niekas nėra pabrėžęs.

Du mėnesius susisiekimo ministro atsistatydinimo laukiantis prezidentas, atrodo, toliau lauks, nors ir, pasak šalies vadovo, visą susisiekimo sektorių ministras tik stabdo kaip inkaras.

„Šioje srityje reikia lyderio, reikia to variklio, kuris vestų į priekį visą susisiekimo sritį, tačiau vietoj to, kad turėtumėm variklį, turime inkarą, kuris neleidžia mums judėti į priekį“, – sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

• 

J. Narkevičius, net ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nutarus, kad pažeidė viešų ir privačių interesų derinimo įstatymą, kalba tą patį – jis tik dirbęs savo darbą, o tai tikrai ne priežastis palikti postą.

„Skaitau save absoliučiai nepaperkamu, esmė – turinio. Aš skaitau, kad dirbau savo darbą“, – tvirtina J. Narkevičius.

Kaltina diskriminacija

Tačiau dar dieną prieš Etikos komisijos svarstymą S. Skvernelis pareiškė, kad įžvelgia tautinę diskriminaciją.

„Aš kalbėjau apie foną, kuris yra susidaręs ir fonas yra akivaizdus“, – patikslino premjeras.

Vis dėlto, lenkų tautybės prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius tikina, kad tai – netiesa.

„Liūdna, kad ministras pirmininkas taip žemai nukrito ir tokius kaltinimus nepagrįstus formuluoja“, – „Žinių radijui“ komentavo J. Neverovičius

Prezidentą kaltina ir Lietuvos Lenkų sąjunga, kuri paviešino pareiškimą, kad neįmanoma nutylėti susisiekimo ministrui primetamo dvidešimties lenkų tautybės asmenų įdarbinimo ministerijai pavaldžiose įstaigose. Ir pavadino tai antilenkiška isterija. Tik prezidento kaltinimuose lenkai nebuvo paminėti.

• 

„Įdarbino turbūt jau mažiausiai 20 savo partijos bičiulių arba žmonių, susijusių su partijos nariais ministerijos dispozicijose esančiose įmonėse“, – pastebėjo G. Nausėda.

Negalima dėti lygybės ženklo tarp partijos ir tautybės

Signataras Česlavas Okinčicas – vienas iš kelių tautinių mažumų atstovų, pasirašiusių Kovo 11–osios aktą – pasipiktinimą, kad puolama lenkų tauta, vadina neteisingomis interpretacijomis. Jis atkreipia dėmesį, kad Nausėda kaip tik rodo norintis sutvirtinti santykius su Lenkija.

„Jie neįsigilinę į situaciją, nepamatę, kaip prezidentas elgiasi lenkų tautinės mažumos atžvilgiu. Reikia pastebėti ir tai, kad visi procesai susiję su kompetencija, eina klausimas apie etiką ir moralę.

Tikrai prezidentas savo pasisakymuose neminėjo tautybės, minėjo tik žmones, kurie susiję su partija“, – tikina Č. Okinčicas.

Tiek Č. Okinčicas, tiek Vytauto Didžiojo universiteto politologas Andžejus Pukšto pabrėžia, kad dėti lygybės ženklo tarp lenkų tautybės asmenų ir lenkų rinkimų akcijos, negalima. Partiją palaiko tik kiek daugiau nei pusė Lietuvos lenkų.

„Statistika rodo, kad tik apie 60 procentų lenkų tautinės mažumos balsuoja už šitą partiją, tai žongliruoti ta tautine tematika labai neatsakinga“ – tvirtina politologas.

Tokiai nuomonei pritaria ir politologas Lauras Bielinis. Kita vertus, aukos vaidmuo – gera prekė rinkėjų mobilizacijai prieš šių metų rinkimus.

„Pretenzijos yra ne dėl tautinių kriterijų, o dėl profesinių gebėjimų, dėl moralinių savybių. Visa tai liečia ne žmogų, priklausantį vienai ar kitai tautybei, o valdininką, vykdantį ar nevykdantį funkcijų, kaip tai turi būti vykdoma.

Kalbėjimas apie tautines problemas savotiškai mobilizuoja tą rinkėją, tai irgi galime traktuoti kaip tam tikrą rinkiminę akciją, kuri gal vėlgi, nėra morali“, – įsitikinęs L. Bielinis.

„Valstiečiams“ reikia palaikymo

Tačiau „valstiečiai“, sako politologai, tik nori valdžioje ištempti iki rinkimų, žino, kad be Lenkų rinkimų akcijos to nepadarys.

Sujaukti valdančiųjų planus galbūt galėtų prezidentas. Pasak politologės Jūratės Novagrockienės, G. Nausėda niekaip nepanaudoja savo didelio sverto – jis galėtų pareikšti nepasitikėjimą premjeru S. Skverneliu.

„Pagal paskutinius pasisakymus – koks jis valstybės vyras, jei jis pradeda kelti tautinių mažumų klausimą ir šitaip nepagarbiai, netgi tautinėm mažumom pirmiausia, o ne prezidentui (…) aš atsiprašau, ar jis gali eiti iš viso valstybines pareigas kokias nors, jei jo toks mentalitetas. (…) Čia viena iš moralinių nuostatų, bet svarbiausias dalykas tai keliukas, kaip visada“, – įsitikinusi J. Novagrockienė.

• 

S. Skvernelio keliuko reikalai vis dar etikos sargų, pasak Ramūno Karbauskio, nepatikimose rankose. Dar daugiau – „valstiečių“ vadas jau pranešė, kad S. Skvernelį Seime vis vien apgintų ir iš posto nepatrauktų, net jei prezidentas pareikštų nepasitikėjimą.

Kol kas prezidentas tėra pasakęs, kad laukia principingų S. Skvernelio sprendimų, nes jis prisiėmė atsakomybę už ministrą ir dabar visi svertai jo rankose.