Jūs esate
Pagrindinis > Šiandien > Laikraštis „ŠIANDIEN”: V. Budraitytė. Pirmas vaistas ir maistas

Laikraštis „ŠIANDIEN”: V. Budraitytė. Pirmas vaistas ir maistas

Vaiva Budraitytė su šeima. Gintauto Kniukštos nuotr.

Vaiva BUDRAITYTĖ, laikraštis „ŠIANDIEN”

Astrologė

Sveiki, mielieji, esu  laikraščio „Šiandien“ kūrybinėje grupėje, todėl  mėginsiu jums patarti, kaip neįdedant daug pastangų, naudojant paprasčiausius būdus pamėginti tapti sveikais ir laimingais.

Šiandien noriu priminti apie kiaulpienių ir garšvų naudą jūsų organizmui – tai dvi žolės, kurios yra stiprus vaistas ir maistas.

Apie kiaulpienių naudą net nepasakosiu, nes visi žino, kad tai vaistas nuo visų ligų. Kinų gydytojai sako, kad, jei kiaulpienių būtų tiek mažai, kaip ženšenio, jos kainuotų 1 000 kartų brangiau.

Paprastoji kiaulpienė – daugiametis žolinis augalas. Liemeninė šaknis gana stora, 1-2 cm skersmens, iki 0,5 m ilgio, geltona.. Žiedai geltoni, visi liežuviški. Kuokelių dulkinėse subręsta daug žiedadulkių. Vaisius – rudas lukštavaisis su skėčio formos skristuku.
Žydi balandžio – gegužės mėn., tačiau pavieniai augalai pražysta ir vėliau, kartais net rudenį. Auga pievose, ganyklose, laukuose, pelkėse, skverbiasi į gazonus. Gausiai paplitusi visoje Lietuvoje. Gana įkyri piktžolė, paplitusi ir derlingesnėse dirvose. Vikipedijos nuotr.

Tai, ko turim daug ir kas mėtosi po kojomis, mes nevertinam, panašiai, kaip senieji inkai – aukso, tiesiog jo buvo daug, iš jo viską gamino, net nesusimąstė, kad tai galėtų būti kokia ypatinga vertybė.

Apie garšvas žinom mažiau, bet viena iš didžiausių jos vertybių – didelis kiekis lengvai įsisavinamo magnio.

Lietuvoje nėra antro tokio augalo, kuris galėtų taip lengvai pakeisti gražiai įpakuotą magnį tabletėmis.

Garšva – pirmas vaistas ir maistas sergant reumatu, artritu, podagra, inkstų, šlapimo pūslės ligomis ir t. t. Suprantu, kad paklausite, kaip tas piktžoles vartoti, kad pajustumėte naudą.

Paprastoji garšva užauga iki 50-120 cm aukščio, turi šakniastiebius ir jais dauginasi vegetatyviškai. Stiebas tuščiaviduris, su briaunuotomis vagelėmis. Žiedynas gana didelis, turintis apie 15-20 maždaug vienodo ilgio stipinų. Žydi gegužės – rugsėjo mėn.
Auga miškuose, krūmuose, pamiškėse, soduose. Sodininkai žino garšvą kaip vieną iš įkyriausių piktžolių, nes ji sugeba ataugti iš smulkių šaknies fragmentų. Seniau liaudies medicinoje buvo vartojamas podagrai gydyti. Vikipedijos nuotr.

Kas turite volinę sulčiaspaudę galit pasigaminti sulčių, ir sumaišyti su skanesnėmis – morkų, agurkų, pomidorų ir t. t. Bus puikus polivitamininis kokteilis.

Nepadauginkit kiaulpienių, bus per kartu, nepajėgsit išgerti. Kitas būdas – abi žoles saikingai dėti į salotas, o mano šeimos mėgstamiausias būdas – visą sezoną abi žoles dėti į troškinius, sriubas.

Be didelės saujos garšvų ir, aišku, mažesnio kiekio kiaulpienių, neįsivaizduoju nei vienos sriubos ar troškinio.

Ir dar vienas mano mėgstamiausių žolelių paruošimo būdas, kaip pasiruošti jų žiemai.

Prisirinkite garšvų, kiaulpienių, užpilkit maloniai sūriu vandeniu ir paslėkite taip, kaip raugindami kopūstus.

Laikas nuo laiko išleiskit orą, o po kelių dienų pastatykit šaltai.

Parašykite komentarą

Top