Romaldas ABUGELIS, laikraščio ŠIANDIEN apžvalgininkas

Trumpai apžvelkime Vyriausybės veiklos ataskaitą 2021metais.Bendrasis vidaus produktas (BVP) 2021 m. sudarė 55,3 mlrd. eurų to meto kainomis. Palyginti su 2020 m., realusis BVP pokytis buvo 4,8 proc. Daugiau nei trečdalis įmonių gavo nukentėjusiesiems nuo COVID-19 skirtą valstybės paramą.

2020 m. mokestinė pagalba siekė 609 mln. eurų, o 2021 m. – 788 mln. eurų. 2020 m. subsidijos viršijo 1 mlrd. eurų, o 2021 m. – 730 mln. eurų.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta pernai išaugo 12,9 proc., o maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta – 19,6 proc.

Remiantis išankstiniais duomenimis, palyginti su 2020 m., prekių eksportas padidėjo 20,5 proc., importas – 29,5 proc. 2021 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas sudarė 61,9 proc. viso Lietuvos eksporto ir, palyginti su 2020 m., padidėjo 25,9 proc.

Pagrindinės mūsų prekių eksporto partnerės 2021 m. buvo Vokietija ir JAV.

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje per metus padidėjo 4,1 proc. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. sudarė 24,8 mlrd. eurų.

Daugiausia mūsų šalyje investavo Vokietija. Lietuvos investicijos užsienyje per metus padidėjo 4,4 proc. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. sudarė 9 mlrd. eurų. Daugiausia investuota JAV, Latvijoje, Estijoje, Kipre, Nyderlanduose.

2021 m. (2021 m. gruodį, palyginti su 2020 m. gruodžiu) užfiksuota didžiausia metinė infliacija per pastaruosius penkerius metus − 10,7 proc. Labiausiai augo su būstu susijusių prekių ir paslaugų, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos – 26,2 proc., transporto prekių ir paslaugų – 17,8 proc., maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų – 11,5 proc.

Beveik 60 proc. išaugo šilumos energijos kainos.

2021 m. užimtų gyventojų buvo 1 mln. 368,6 tūkst. ir šis skaičius per metus beveik nepasikeitė. Sumažėjo bedarbių – 16,8 proc. 2021 m. nedarbo lygis šalyje buvo 7,1 proc., arba 1,4 procentinio punkto mažesnis nei 2020-aisiais.

Šalyje buvo 27,4 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams – tai 51,2 proc. daugiau nei prieš metus. Daugiausia laisvų darbo vietų buvo transporto ir saugojimo, prekybos, apdirbamosios pramonės įmonėse.

Vidutinis mėnesinis iki mokesčių darbo užmokestis augo beveik 10 proc. ir sudarė 995 eurus atskaičius mokesčius. Tačiau dėl paspartėjusios infliacijos realusis darbo užmokestis per metus padidėjo 4,1 proc.

Per metus gyventojų Lietuvoje sumažėjo 15,8 tūkst. (0,6 proc.). Tai lėmė neigiama natūrali kaita, ypač padidėjęs mirtingumas. 2021 m. mirė 23,3 tūkst. daugiau žmonių negu gimė. 2021 m. mirė 47,9 tūkst. žmonių, arba 4,4 tūkst. (10,1 proc.) daugiau negu 2020 m.

Nuo COVID-19 ligos 2021 m. mirė 5 569, 2020 m. – 1 842 žmonės. 2021 m. gimė 24,6 tūkst. kūdikių, arba 0,5 tūkst. (2 proc.) mažiau negu 2020 m. 

Tarptautinė migracija buvo teigiama – 7,5 tūkst. daugiau žmonių atvyko į Lietuvą nei iš jos išvyko. 2021 m. iš Lietuvos emigravo 28,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 22,7 proc. daugiau negu 2020 m. Daugiausia jų (23,2 proc.) išvyko į Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Vokietiją.

2021 m. į Lietuvą imigravo 35,9 tūkst. žmonių – 16,7 proc. mažiau nei 2020 m. Pusė atvykusiųjų – Lietuvos Respublikos piliečiai. Iš užsieniečių į Lietuvą daugiausia atvyko Baltarusijos (44,8 proc.) ir Ukrainos (27,1 proc.) piliečių.

Per metus į šalį pateko 4 326 neteisėti migrantai. Didžioji dauguma – Irako piliečiai, taip pat yra Kongo, Sirijos, Kamerūno, Baltarusijos, Afganistano piliečių.

                      Švietimo srityje svarbiausi buvo 2021 m. rugsėjo 1 d. pasirašytas parlamentinių partijų susitarimas dėl švietimo politikos vizijos dešimčiai metų (2021–2030 m).

                      Kultūros srityje daugiau dėmesio sulaukė nacionalinės kultūros ir meno įstaigos. 

                      Socialinės apsaugos ir darbo srityje prioritetas buvo darbo vietų išsaugojimas.

                      Sveikatos apsaugos srityje buvo parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) tinklo pertvarkai skirtas įstatymų pakeitimo paketas.

                      Ekonomika. 2021 m. buvo įsteigtos naujos komercijos atašė pareigybės JAV ir Vokietijoje, o Taivane turėtų atsirasti Lietuvos prekybos atstovybė. Padidintos lietuviškos produkcijos eksporto į JAV ir Taivaną galimybės.

                      Žaliojo kurso srityje 2021 m. buvo parengta Nacionalinė klimato kaitos valdymo

                      Teisingumo srityje 2021 m. Vyriausybė padidino notaro paslaugų prieinamumą (pradėtos teikti nuotoliniu būdu) ir baudžiamojo proceso viešumą (numatyta nuotolinio baudžiamojo proceso galimybė..  

                      Atsakingos finansų politikos srityje 2021 m. Vyriausybė parengė ir su Europos Komisija suderino 2,225 mlrd. eurų vertės investicijų reformoms planą „Naujos kartos Lietuva“.

                      Gynybos ir saugumo srityje Vyriausybė 2021 m. plėtė gynybinius pajėgumus ir stiprino kibernetinį saugumą, sprendė su neteisėta migracija ir Baltarusijos atominės elektrinės keliamomis grėsmėmis susijusius viešojo saugumo iššūkius.. Įgyvendintas vienas svarbiausių koalicinės sutarties punktų – Astravo atominės elektrinės blokada. Lietuva pirmą kartą išrinkta į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą 2022–2024 metų laikotarpiui..