Aleksandro Stulginskio žvaigždę siūloma skirti demokratijos gynėjai, disidentei vienuolei F. N. Sadūnaitei ir buvusiai Seimo Pirmininkei I. Degutienei Interviu Savaitė Šiandien Žmonės 2024-03-132024-03-16 www.siandien.info Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo Pirmininkei I. Degutienei ir demokratijos gynėjai, disidentei vienuolei F. N. Sadūnaitei Kovo 12 d. Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija, įvertinusi gautus juridinių ir fizinių asmenų siūlymus, nusprendė teikti Seimui ilgametės Seimo narės, buvusios Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės ir demokratijos, žmogaus teisių ir laisvių gynėjos, disidentės vienuolės Felicijos Nijolės Sadūnaitės kandidatūras Seimo apdovanojimui – Aleksandro Stulginskio žvaigždei – gauti. Apdovanojimą, Komisijos teikimu, pagal specialų įstatymą iki kiekvienų metų balandžio 15 d. skiria Seimas savo nutarimu. „Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės – paskyrimas Lietuvos ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo Pirmininkei I. Degutienei ir demokratijos gynėjai, disidentei vienuolei F. N. Sadūnaitei būtų nuoširdi pagarba ir padėka už šių iškilių moterų didžiules pastangas ir nuopelnus. Šis Seimo apdovanojimas tebūna mums visiems pagarbos ir atsakomybės už savo Tėvynę, kovos už laisvę ir demokratines vertybes simboliu“, – teigė Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos pirmininkas Antanas Vinkus. F. N. Sadūnaitė – vienuolė, disidentė, tikinčiųjų teisių gynėja, politinė kalinė, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbė ir platintoja, viena iš nesankcionuoto 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje organizatorių. Nijolė Sadūnaitė 1975 m. nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimą ir platinimą. Šešerius metus kalėjo Mordovijoje, ištremta gyveno Rytų Sibire. 1980 m. grįžusi į Lietuvą vėl įsitraukė į „Kronikos“ leidybą: rinko žinias, pristatydavo jas redaktoriui, redagavo, daugino, gabeno leidinį į Maskvą, iš kur jis pasiekdavo Vakarus. Dėl KGB persekiojimo vienuolė nuolat slapstėsi, ne kartą buvo suimta ir tardoma. 1987 m. rugpjūčio 23 d. su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Petru Cidziku surengė mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo paminėti Ribentropo-Molotovo paktą. Mitinge po ilgų priespaudos dešimtmečių buvo viešai sugiedotas Lietuvos himnas. Nuo 1988 m. Lietuvos Helsinkio grupės narė. Ji yra išleidusi knygų apie KGB metodus ir kovą už tikinčiųjų pamintas teises Lietuvoje. lkbkronika.lt nuotr Sesuo F. N. Sadūnaitė į sovietinio saugumo akiratį pateko 1970 m. dėl valdžios persekiojamų kunigų gynimo. 1971 m. slapčia nugabeno į Maskvą ir perdavė užsienio šalių diplomatams Lietuvos žmonių memorandumą dėl sąžinės laisvės suvaržymų sovietinėje Lietuvoje. 1974 m. pradėjo dauginti ir platinti pogrindinį leidinį – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“, už tai tais pačiais metais buvo suimta ir nuteista laisvės atėmimu trejiems metams sunkiųjų darbų kalėjime ir trejiems metams tremties. Atlikusi bausmę, 1980 m. grįžo į Lietuvą ir vėl įsitraukė į pogrindinę veiklą, tęsė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ platinimą, Lietuvos Atgimimo laikotarpiu aktyviai dalyvavo protesto akcijose. 1988 m. buvo priimta į Lietuvos Helsinkio grupę, o 1989 m. tapo viena iš Lietuvos katalikiško moterų sambūrio „Caritas“ kūrėjų. Sesers N. Sadūnaitės nuopelnai įvertinti JAV Respublikonų partijos Kalifornijos padalinio medaliu už ilgametę kovą už žmogaus teises (1990 m.), JAV Teksaso valstijos Garbės pilietės vardo suteikimu (1992 m.), Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992 m.), Vyčio Kryžiaus Komandoro Didžiuoju kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), 2017 m. Laisvės premija (2018 m.). I. Degutienė – medikė, ilgametė parlamentarė, Vyriausybės narė. 1996–2000 m. – Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, 1999 m. laikinai ėjo Ministro Pirmininko pareigas; 1996–2020 m. – Seimo narė, 2009–2012 m. – Seimo Pirmininkė, trijose Seimo kadencijose ėjo Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas. Irena Degutienė. Parlamente dirbo Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjoje – ėjo pirmininkės pareigas; dirbo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijoje, kurį laiką ėjo šios komisijos pirmininkės pareigas; taip pat dirbo Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoje. Eidama šias pareigas, I. Degutienė daug prisidėjo prie demokratijos, parlamentarizmo raidos ir valstybingumo stiprinimo Lietuvoje Eidama įvairias atsakingas pareigas Seime ir Vyriausybėje I. Degutienė vadovavosi tolerancijos, demokratijos ir politinės kultūros principais – atsižvelgdavo į mažumos teises, gerbdavo oponentus, suteikdama jiems galimybę pateikti savo nuomonę ir į ją įsiklausydavo, ieškodavo dialogo sudėtingose politinėse diskusijose. I. Degutienė buvo ir tebėra parlamentinės demokratijos šalininkė ir puoselėtoja. Ir šiomis dienomis, nors ir pasitraukusi iš aktyvios politinės veiklos, išreiškia drąsią ir argumentuotą poziciją visuomenei rūpimais klausimais. I. Degutienės profesinė ir visuomeninė veikla yra įvertinta apdovanojimais: Metų žmogus medicinos ir socialinės apsaugos srityje (1997 m.), Nusipelniusio Lietuvos Aukščiausiu Seimo apdovanojimu – Aleksandro Stulginskio žvaigžde – siekiama įvertinti Lietuvos ir užsienio fizinių ir juridinių asmenų laimėjimus bei indėlį, puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas. Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė – įteikiamas gegužės 15 d. – Steigiamojo Seimo susirinkimo dieną – arba artimiausio Seimo posėdžio metu. Daugiau informacijos apie Seimo apdovanojimą galite rasti čia. Share on Facebook Share Share on TwitterTweet Share on Pinterest Share Share on LinkedIn Share Share on Digg Share