Mykolas Drunga, apžvalgininkas

• 

„Kol mūsų dėmesį laiko pavergusi koronaviruso krizė, nenustoja Žemės ekosistemą niokojusi ir klimato kaita“, – rašė Masačusetso technologijos instituto (MIT) prezidentas Rafaelis Reifas tarptautinės Žemės dienos balandžio 22-ąją proga.

Jo nuomone, daugelio tų žmogiškųjų savybių, kurios būtinos kovoje su koronavirusu, reikės ir tam, kad sumažintume klimato kaitos poveikį.
Dienraštyje „Boston Globe“ išspausdintame straipsnyje „Ar koronavirusas pagaliau išmokė mus klausytis mokslo?“ jis teigė, jog „koronaviruso pandemijoje slypi ir viena padrąsinanti staigmena.

Jeigu pajėgsime iš šios krizės įsisavinti reikiamas pamokas, tai būsime geriau pasiruošę taisyti ir savo karščiuojančios planetos sveikatą.
Pirmoji pamoka yra ta, jog giliausia mūsų praktiškosios vilties versmė glūdi moksle ir jį praktikuojančiuose žmonėse.

Fronto linijoje kovojantys sveikatos apsaugos darbuotojai, viešojo sveikatingumo ekspertai, inžinieriai ir mokslininkai, su drąsa ir išmanumu dirbantys prie veido apsaugos skydų, kaukių, ventiliatorių ir prie testavimo, kontaktų nustatymo, terapijų, vaistų ir vakcinos išradimo, dabar įsiplieskusį gaisrą gesina didžiulėmis mokslo žinių srovėmis.

Valstybėje, kurioje šiomis dienomis sunku dėl daugelio dalykų sutarti, beveik visi žmonės įsitikinę, jog vakcina – pati savyje puikus mokslo pasiekimas – ilgainiui padėtį išgelbės.

Panašiai ir kovoje su klimato kaita, ją pristabdant ar prie jos prisitaikant, privalome veiksmingai remtis būtina pagarba mokslo galiai. Mokslas taip pat yra geriausia mūsų įspėjimo sistema, jei tik įstengsime prisiversti jos klausyti.

Ekspertai jau kelis dešimtmečius vis įspėja, jog žmonių brovimasis į laukinius arealus, sparti urbanizacija ir globalinis ryšių suartėjimas kuria prielaidas pandeminei katastrofai.

Pradinis koronaviruso prapliupimas skatino ryškius ankstyvuosius įspėjimus jau nuo 2005-ųjų metų ar dar anksčiau.

Kaip pranešė genetinės inžinerijos ir biotechnologijos naujienų svetainė „GEN“, „priešingai kai kuriems teiginiams, daugelis mokslininkų, politikų ir organizacijų jau tada įžiūrėjo bręstantį globalios pandemijos pavojų. Niekas negali sakyti, kad nebuvome įspėti – ir tai nemažiau nei 25 kartus.

Už šių nuolatinių įspėjimų ignoravimą, žmonija dabar sumoka skausmingą kainą. Minėdami pirmosios 1970 m. Žemės dienos 50-ąją sukaktį, ar galime šią karčią pamoką panaudoti tam, jog pagaliau galvanizuotume kovą su klimato kaita?

Minėdami pirmosios 1970 m. Žemės dienos 50-ąją sukaktį, ar galime šią karčią pamoką panaudoti tam, jog pagaliau galvanizuotume kovą su klimato kaita?

1979 m. federalinės vyriausybės užsakyta studija, vadovaujama meteorologijos pionieriaus, MIT profesoriaus Jule Charney, amerikiečių tautai pasakė tai, ko ji tada dar nebuvo pasirengusi išgirsti: „turime nepaneigiamų duomenų, kad atmosfera iš tiesų keičiasi ir kad prie tos kaitos prisidedame mes patys.“

J. Charney ir jo kolegos prognozavo, kad „labiausiai tikėtinas globalus šilimas padvigubėjus anglies dvideginio kiekiui yra apie 3 laipsnius Celsijaus su 1,5 laipsnio paklaida. Šis įvertinimas dar ir šiandien laikomas tiksliu.

Mes ir Žemė dabar šią prognozę sparčiai pradėjome įgyvendinti su anglies dvideginio koncentracijomis jau net 50 procentų didesnėmis nei iki industrinėje eroje.

Dešimtmečiai tolesnių tyrimų ir vis gūdesnių įspėjimų privedė prie šiek tiek žūtbūt reikalingos veiklos – tačiau toli gražu ne pakankamai. Yra tarsi gyventume dar praėjusių metų gruodį, kuomet tokioje vietoje kaip Masačusetse koronavirusas vis dar jautėsi teorinis ir tolimas.

Šiandien galime liūdėti dėl prarasto laiko ir apgailestauti, kad pražiūrėjome įspėjimus. Tačiau vietoj to aš viliuosi, – tęsė R. Reifas. – Jog galime visą savo energiją sutelkti į tai, kad mes, kaip visuomenė, išsimokytume klausytis planetos lygio įspėjimų taip, kaip klausomės įspėjimų per avariją.

Šiandien galime liūdėti dėl prarasto laiko ir apgailestauti, kad pražiūrėjome įspėjimus.

Kiekvienoje avarijoje atsiskleidžia tai, kad „neįmanomus“ dalykus išties galima padaryti. Šiuo atveju konfrontuodama koronavirusą mūsų visuomenė tik ką parodė, jog ji įstengia pasirinkti keistis daugiau ir greičiau, negu bet kada įsivaizdavome.

Atsiliepimas į klimato iššūkius pareikalaus struktrūrinių transformacijų, rimtų technologinių proveržių ir reikšmingų pokyčių piliečių bendruomenės elgesyje. Tai, kad mums per kelias savaites pavyko bendros gerovės labui radikaliai pakeisti tai, kaip gyvename ir dirbame, yra geras ženklas.

Aišku, dabartinė priverstinė izoliacija ir ekonomikos įšaldymas yra laikinos priemonės, kurių visuomenė negalės ilgai iškęsti, o patirtos žalos ištaisymas irgi pareikalaus mūsų geriausių kolektyvinių pastangų.

Tai, kad mums per kelias savaites pavyko bendros gerovės labui radikaliai pakeisti tai, kaip gyvename ir dirbame, yra geras ženklas

Turėtume taip pat šia iškrovos akimirka pasinaudoti tam, kad įvertintume įprastinę padėtį įvairiais jos aspektais, įskaitant tuos, kurie prisideda prie klimato šiltėjimo.

Taigi žiūrėdami į sisteminius klimato sprendimus, kokius įsitvirtinusius įpročius ir prielaidas turėtume permąstyti, naujai įvertinti, o gal ir atsisakyti?

Taip pat bandydami atgaivinti ekonomiką, ar galime rasti naujų galimybių kurti žmonėms būtinai reikalingų darbo vietų industrijose, kurios padėtų mažinti anglies dvideginio emisijas ir visuomenę padarytų lankstesnę, imlesnę naujovėms?

Ir dar viena pamoka: svarbiausia – tai lyderystė. Gubernatoriai, merai ir kiti vadovai įrodė, koks giliai vertingas yra individų, institucijų, industrijų, taip pat ir miestų, valstijų, regionų veiksmų koordinavimas.
Abiejų rūšių – tiek klimato kaitos, tiek ir koronaviruso – atvejais, mūsų sėkmė priklauso nuo mūsų individualių veiksmų sumos. Bet dar labiau ji priklauso ir nuo mūsų kolektyvinių sprendimų bei įsipareigojimų.

Abiejų rūšių – tiek klimato kaitos, tiek ir koronaviruso – atvejais, mūsų sėkmė priklauso nuo mūsų individualių veiksmų sumos. Bet dar labiau ji priklauso ir nuo mūsų kolektyvinių sprendimų bei įsipareigojimų
Valstijų ir savivaldybių valdžios turi daug kuo prisidėti tiek klimato, tiek koronaviruso klausimais.

Tačiau jos negali to vaidmens imtis vienos.
Klimato krizės išsprendimas reikalaus greito COVID-19 stiliaus sutelktinio reagavimo, reikalaus, kad ambicingi nauji planai ir greita technologinė pažanga būtų koordinuojami per toliaregę, humanišką, mokslu grįstą nacionalinę lyderystę, bendradarbiaujančią su kitomis šalimis skersai išilgai pasaulio.

Stebėdami kaip žmonija konfrontuoja tiesioginius koronaviruso iššūkius, galime rasti drąsos ir įžvalgos kurti tą atsparią ir į priekį žiūrinčią visuomenę, kurios mums reikia su klimato kaita susidoroti“, – baigė savo straipsnį Bostono laikraštyje Masačusetso technologijos instituto prezidentas R. Reifas.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.