www.siandien.info

Baltijos šalių sėkmės istorija atkūrus nepriklausomybę nulemta žmonių drąsos, ryžto ir begalinio idealizmo, o praeities iššūkius pavyko įveikti todėl, kad valstybę statėme ant asmeninės ir ekonominės laisvės pamatų, sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, kuriai kartu su Latvijos ir Estijos premjerais sekmadienį Berlyne įteiktas tarptautinis Friedricho Augusto von Hayeko fondo apdovanojimas.

Lietuvos Ministrei Pirmininkei I. Šimonytei, Latvijos Ministrui Pirmininkui Krišjaniui Kariniui ir Estijos Ministrei Pirmininkei Kajai Kallas apdovanojimas įteiktas už „Pavyzdingą ir drąsų indėlį vardan laisvos ekonomikos ir visuomenės santvarkos bei tvirtos biudžeto ir rinkos ekonomikos politikos“.

Prieš tris dešimtmečius, atgavę nepriklausomybę, turėjome tvarkytis su centralizuotos planinės ekonomikos padariniais, priminė Vyriausybės vadovė, Lietuvos ekonomika buvo paremta žemės ūkiu ir keliomis didžiulėmis gamyklomis, kurios gamino prekes, kurių kokybė netenkino, ir tokiais kiekiais, kurių nereikėjo.

Savo padėkos kalboje Lietuvos Vyriausybės vadovė sakė priimanti jį kaip Baltijos šalių sėkmės istorijos atkūrus nepriklausomybę pripažinimą.

„Buvo tokių, kurie mūsų taikią – ir sėkmingą – kovą už nepriklausomybę vadino stebuklu prie Baltijos jūros. Galbūt tai ir buvo stebuklas. Tačiau šį stebuklą sukūrė žmonės – jų drąsa, ryžtas, begalinis idealizmas, atsidavimas ir pasirengimas paaukoti tai, ką turi brangiausio. Vis dėlto mūsų sėkmės priežastis ta, kad po nepriklausomybės stebuklo sekė ne toks poetiškas, bet beveik ne mažiau svarbus ekonomikos ir valdymo stebuklas. Pirmąjį į priekį varė svajonė, o jį sukūrė visa tauta. Antrąjį nulėmė būtinybė, o pasiekti jį pavyko dėl mūsų atkurtos valstybės tėvų išminties ir naujai gimusio viešojo sektoriaus sunkaus darbo bei atsidavimo“, – kalbėjo premjerė.

„Neturėjome veikiančių finansinių institucijų, valiutos, infliacija siekė iki 1000 proc., beveik jokių gamtinių išteklių. Maža to – Sovietų Sąjunga paskelbė ekonominę blokadą, kuria siekė užgniaužti mūsų nepriklausomybę. Pamoka, kurią išmokome tada ir kuri tebėra aktuali šiandien, – kad ir kokie dideli būtų ekonominiai sunkumai, niekas neužgniauš laisvų žmonių valios. Sėkmingai įveikėme neeilinius ekonominius iššūkius, nes savo valstybę ir ekonomiką statėme ant asmeninės ir ekonominės laisvės pamatų. Ir visada įtariai žiūrėjome į ekonominę priklausomybę nuo autokratinių režimų“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Tačiau kai kurios valstybės ir šiandien, užuot stiprinusios ekonomiką ir kūrusios gerovę, griebiasi karo. Dėl imperialistinių, kolonialistinių Vladimiro Putino Rusijos užmačių, Europa XXI amžiuje susidūrė su žiauriausiu ir beprasmiškiausiu karu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – ukrainiečiai šiandien priversti ginti savo teisę egzistuoti kaip tauta, kaip šalis, kuri nori pati priimti sprendimus.

***

Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės apdovanojimo atsiėmimo kalba

Friedricho Augusto von Hayeko fondo

tarptautinės premijos įteikimo ceremonija

2022 m. rugsėjo 4 d., Berlynas.

Gerbiamieji profesoriau Köhleri, profesoriau Gerkene, kancleri Schüsseli, brangūs Kaja ir Krišjani, gerbiami svečiai,

man didelė garbė kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos bei artimais draugais Kaja ir Krišjaniu atsiimti Friedricho Augusto von Hayeko fondo tarptautinę premiją. Dėkoju!

Priimu šį apdovanojimą kaip įkvepiančios mūsų šalių – mano šalies – sėkmės istorijos pripažinimą. Buvo tokių, kurie mūsų taikią – ir sėkmingą – kovą už Nepriklausomybę vadino stebuklu prie Baltijos jūros. Galbūt tai ir buvo stebuklas. Tačiau šį stebuklą sukūrė žmonės – jų drąsa, ryžtas, begalinis idealizmas, atsidavimas ir pasirengimas paaukoti tai, ką turi brangiausio. Vis dėlto mūsų sėkmės priežastis ta, kad po nepriklausomybės stebuklo sekė ne toks poetiškas, bet beveik ne mažiau svarbus ekonomikos ir valdymo stebuklas.

Pirmąjį į priekį varė svajonė, o jį sukūrė visa tauta. Antrąjį nulėmė būtinybė, o pasiekti jį pavyko dėl mūsų atkurtos valstybės tėvų išminties ir naujai gimusio viešojo sektoriaus sunkaus darbo bei atsidavimo.

Per šiek tiek daugiau nei tris dešimtmečius pakilome iš sovietų okupacijos metu vyravusios centralizuotos planinės ekonomikos griuvėsių ir tapome modernia, atvira, laisvosios rinkos ir didelės pridėtinės vertės ekonomika, teisine valstybe bei ES, NATO ir, neseniai, EBPO nare.

Nors, kaip lietuvei ir būdinga, esu kukli, bet man niekada nepabos kartoti: Taip, mes, Estija, Latvija ir Lietuva – Baltijos valstybės – esame tikras sėkmės pavyzdys.

——————————————–

Friedrichas Augustas von Hayekas lietuviams ir kitoms tautoms, tapusioms blogio įkaitėmis kitoje Geležinės uždangos pusėje, buvo ne tik ekonomikos mąstytojas. Mūsų akyse jis buvo neišvengiamo sovietinio režimo žlugimo pranašas, taigi ir intelektualinis vilties ir pasipriešinimo viskam, kas sovietiška, įkvėpėjas.

Prieš tris dešimtmečius, atgavę nepriklausomybę, turėjome tvarkytis su centralizuotos planinės ekonomikos padariniais. Mūsų ekonomika buvo paremta žemės ūkiu ir keliomis didžiulėmis gamyklomis, kurios gamino prekes, kurių kokybė nieko netenkino, ir tokiais kiekiais, kurių niekam nereikėjo. Neturėjome veikiančių finansinių institucijų, valiutos, infliacija siekė iki 1000 proc., beveik jokių gamtinių išteklių. Maža to – Sovietų Sąjunga paskelbė ekonominę blokadą, kuria siekė užgniaužti mūsų nepriklausomybę.

Pamoka, kurią išmokome tada ir kuri tebėra aktuali šiandien, – kad ir kokie dideli būtų ekonominiai sunkumai, niekas neužgniauš laisvų žmonių valios.

Sėkmingai įveikėme neeilinius ekonominius iššūkius, nes savo valstybę ir ekonomiką statėme ant asmeninės ir ekonominės laisvės pamatų. Ir visada įtariai žiūrėjome į ekonominę priklausomybę nuo autokratinių režimų.

Šiandien iš tiesų galiu didžiuodamasi pareikšti, kad tapome stipresne, atsparesne, energetiškai nepriklausoma, į žaliąjį augimą orientuota valstybe su atvira ekonomika, tvirtu biudžetu ir tvaria socialine politika.

——————————————

Kai dešimtojo dešimtmečio pradžioje Lietuva atkūrė savo nepriklausomą valstybę, aš buvau bebaigianti vidurinę mokyklą ir svarsčiau, kokias studijas rinktis universitete. Ekonominiai iššūkiai, kilę atkuriant nepriklausomą valstybę, turėjo esminės įtakos mano apsisprendimui siekti ekonomikos studijų. Svajojau sukurti tokią Lietuvos ekonomiką, kuri nenusileistų Švedijai. Na, mes vis dar pakeliui, tačiau artėjame.

Manoma, kad Friedrichas Augustas von Hayekas susidomėjo ekonomikos mokslu dėl įsitikinimo, kad sutvarkius valstybių ekonomikas, pavyks išvengti karų.

Deja, kai kurios valstybės net ir šiandien, užuot tvarkiusios ekonomiką, griebiasi karo. Todėl Europa XXI amžiuje susidūrė su žiauriausiu ir beprasmiškiausiu karu nuo 1945 m. Ir tam yra tik viena priežastis – imperialistinės, kolonialistinės Rusijos ir V. Putino, norinčio atkurti Sovietų Sąjungą (arba Rusijos imperiją) ir vis dar didžiausiu priešu laikančio demokratiją, ambicijos.

Atrodo nesuvokiama, kad XXI amžiuje ukrainiečiai priversti ginti savo teisę egzistuoti kaip tauta, kaip šalis, kuri nori pati priimti sprendimus. Tačiau nesuklyskime – mūsų laukia daug platesnis ir gilesnis iššūkis. Iššūkis visam demokratiniam pasauliui ir pačiam mūsų gyvenimo būdui.

Tai akimirka, kai laisvos ir demokratinės tautos turi parodyti vienybę ir atkaklumą gindamos bendras vertybes ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką.

Tikiuosi, kad Baltijos valstybių sėkmės istorijos suteiks mums jėgų tęsti kovą už pasaulį, kuriame klesti asmeninės ir ekonominės laisvės. Kovojantys ukrainiečiai nerodo jokių nuovargio ženklų. Nerodysime ir mes.

Nepraradę ryžto ir pasitelkę savo įžvalgumą, užtikrinsime, kad istorijos ratas ir toliau suktųsi į priekį, o ne atgal. Ir išgirsime apie daug daugiau tokių sėkmės istorijų, kaip seserų prie Baltijos jūros. Su mūsų parama ir pagalba, bet svarbiausia – su mūsų tikėjimu neišvengiama gėrio pergale prieš blogį. Į mūsų pačių sukurtus stebuklus – net jei kartais ir atrodo, kad jie neįmanomi.

Nuoširdžiai dėkoju.